Vytauto Didžiojo universitetas

Bažnyčios santykiai su valstybe ir visuomene Lietuvoje

Tyrimų kryptys

Šis klasteris tyrinėja Tridento susirinkimo nutarimų įgyvendinimo Lietuvoje specifiką, dvasininkijos santykius su bajorija, miestiečiais ir valstietija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpiu, dvasininkų ir pasauliečių santykius teisiniu – kriminaliniu aspektu, mariologinius Lietuvos meno siužetus, etnokrikščioniškąją Lietuvos ir kaimyninių šalių kultūrą.

Svarbia tyrimų kryptimi yra Katalikų bažnyčios santykiai su Lietuvos politinėmis partijomis bei tautinėmis mažumomis Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m., akcentuojamas apskritai katalikų dalyvavimo politikoje fenomenas, Bažnyčios mokymas apie katalikų dalyvavimą politikoje, nepamiršta Lietuvos išeivijos katalikiškoji srovė ir šiuolaikinės Lietuvos valstybės ir visuomenės bei Bažnyčios santykių problemos.

Klasterio tikslai

Klasterio tikslas – vykdyti Lietuvos krikščioniškų bažnyčių santykių su valstybe ir visuomene tyrimus praeityje ir dabartyje. Tyrimų objektas koncentruojamas į Vidurio Lietuvos ir Sūduvos regionus.

Tiriama parapijų raida ir dvasingumas, sakralinis menas, etnokrikščioniškoji ir modernioji religinė kultūra, Bažnyčios santykiai su įvairiais visuomenės sluoksniais ir politinėmis organizacijomis, religijos kaip pasaulėžiūros poveikis žmogaus, visuomenės ir valstybės raidai nuo viduramžių iki dabarties.

Klasterio dalyviai studentams skaito Bažnyčios istorijos, Lietuvos Katalikų bažnyčios istorijos, Bažnyčios ir visuomenės santykių Lietuvoje, Europos kultūros istorijos, Religijotyros, Pasaulio religijų muzikos, Krikščioniškosios archeologijos kursus.

Klasterio nariai

Doktorantai

Apgintos daktaro disertacijos klasterio tematika

  • Inga Puidokienė. Lietuvių ir vokiečių santykiai evangelikų liuteronų bažnyčioje 1919-1941 m. Kaunas: VDU, 2019.
  • Andrius Šidlauskas. Lietuvos marijonų identiteto raiška pastoracinėje veikloje 1940-1993 metais. Kaunas: VDU, 2017.
  • Antoni Kazimierz Urmanski. Zaberezinskių giminė XV-XVI a. LDK politinio elito gretose. Kaunas: VDU, 2017.
  • Violeta Pansevič. Vilniaus miestiečių išsimokslinimas XVII-XVIII a. Kaunas: VDU, 2017.
  • Indrė Šurkutė. XVII-XVIII amžiaus Nukryžiuotojo altoriai Lietuvoje: atvaizdo semantika retabulo ikonografijos kontekste. VDU: Kaunas, 2016.
  • Aušra. Vasiliauskaitė. Pastoracinio hermeneutinio – bendravimo modelio pritaikomumo galimybės benediktinių bendruomenėse (Kauno, Otwock’o (Otwock) ir Alexanderdorf’o (Alexanderdorf)) Tylos pastoracijos kontekste. Kaunas, VDU, 2014
  • Roma Zajančkauskienė. Teologinių dorybių sklaida arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystės kelyje. VDU: Kaunas, 2014.
  • Dainius. Sobeckis. Leonardo Andriekaus gyvenimas ir kūryba: asmenybė ir krikščioniškasis universalizmas. Kaunas: VDU, 2013.
  • Aušra. Vasiliauskienė. Naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų ikonografija XVII – XVIII a. Lietuvos tapyboje. Kaunas: VDU, 2011.
  • Saulius Bytautas. Lietuvių pranciškonų identiteto pastoracinė veikla 1940–1990 m. Kaunas: VDU, 2011.
  • Domininkas Burba. Bajorijos kriminaliniai nusikaltimai ir bausmės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII a. Kaunas: VDU, 2010.
  • Aušra Eidukaitytė. Katalikų dalyvavimo politikoje pastoracinė intelektualizacija. Kaunas: VDU, 2009.
  • Vilija Karaliūnaitė.Pastoraciniai Švenčiausiojo Sakramento kulto ypatumai Lietuvoje iki Vatikano II susirinkimo liturginės reformos. Kaunas: VDU, 2009.
  • Rasa Varsackytė. Kauno miesto ir bažnyčios kultūrų sąveika XVI a. pabaigoje – XVIII a. pabaigoje. Kaunas: VDU, 2006.
  • Ilona Bučinskytė. Ateitininkų federacija išeivijoje XX a. 5 – 7 dešimtmečiuose. Kaunas: VDU, 2006.
  • Veronika Lileikienė. Lietuvos Lurdai XIX a. pab. – XXI a. pr.: nuo inovacijos iki tradicijos. Kaunas: VDU, 2006.