Tarpkultūrinės komunikacijos ir vertimo problematikos taikomieji tyrimai
Tyrimų kryptys
Tarpkultūrinė komunikacija glaudžiai siejasi su visuomenės informavimo, švietimo, socio-kultūriniais bei politiniais procesais. Šiuose procesuose svarbią reikšmę turi įvairūs kalbos ir kultūros santykio aspektai. Šių aspektų išmanymas, paisymas ir adekvatus pasirinkimas yra svarbi tarpkultūrinės komunikacijos, vertimo bei diskurso analizės prerogatyva.
Klasterio tyrimuose akcentuojamas tarpdiscipliniškumas, apimantis kultūros, tarpkultūrinės komunikacijos bei su jomis susijusių literatūrologijos ir lingvistikos aspektų analizę ir kryptingą šio darbo rezultatų taikymą praktikoje. Tyrimuose kalbų vartojimo tendencijos nagrinėjamos globalizacijos ir integracijos procesų kontekste. Analizuojama nacionalinių literatūrų ir kultūrų sąveika bei įvairios šios sąveikos pasireiškimo formos tarpkultūrinėje/tarpdalykinėje erdvėje sutinkamai su nacionalinių bei tarptautinių projektų keliamais klausimais. Atsižvelgiama į iššūkius bei reikalavimus, kuriuos lemia Europos Sąjungos plėtra ir Bolonijos proceso specifika.
Klasterio tikslai
- Tirti tarpkultūrinės komunikacijos ir vertimo problematiką, siejant kultūros, lingvistikos ir literatūrologijos studijas bei tyrimuose naudojant tarpdisciplininės analizės metodus;
- Analizuoti kultūrinius kalbų sąveikos aspektus;
- Tirti originalo kalbos įtaką vertimo kalbai (target language, langue d’arrivée) bei analizuoti šio poveikio ypatumus ir padarinius “mažųjų kalbų” išlikimo kontekste;
- Tyrinėti meninį diskursą tarpkultūriniu aspektu;
- Tirti socialinių ir regioninių grupių kalbą tarpkultūriniu aspektu;
- Atlikti užsienio kalbų specialistų rengimo tyrimus nacionaliniuose ir tarptautiniuose edukaciniuose projektuose;
- Analizuoti kalbos retorikos aspektus tarpkultūriniame kontekste;
- Skelbti mokslinio tyrimo rezultatus mokslinėse publikacijose, mokslo populiarinimo ir edukacinio pobūdžio leidiniuose ir renginiuose;
- Taikyti tyrimų rezultatus edukacinėje veikloje;
- Vykdyti mokslinės grupės narių ir studentų bendrą mokslinę veiklą.
Klasterio nariai
- Mokslininkų grupės vadovė doc. dr. Irena Ragaišienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- Klasterio tarybos pirmininkė prof. dr. Aurelija Leonavičienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- Klasterio tarybos narė doc. dr. Audronė Raškauskienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- Klasterio tarybos narė prof. dr. Ingrida Žindžiuvienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- doc. dr. Rūta Eidukevičienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- prof. dr. Sigita Barniškienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- dr. Inga Litvinavičienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- dr. Teresė Ringailienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
Doktorantai
- dokt. Inga Janavičienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
Apgintos daktaro disertacijos klasterio tematika
- Aurelija Daukšaitė. Istorinė trauma šiuolaikiniuose romanuose anglų ir lietuvių kalba. VDU: Kaunas, 2017.
- Brigita Dimavičienė. Istorinių veiksnių nulemta lietuviška ir verstinė jaunimo literatūra šiuolaikinėje Lietuvos literatūros sistemoje: analizė pagal Itamar Even-Zohar sistemų teoriją. Kaunas: VDU, 2016.
- Lolita Petrulionė. Kultūros elementų vertimas iš anglų į lietuvių ir rusų kalbas pagal Joanne Harris gurmaniškuosius romanus. Kaunas: VDU, 2015.
- Karolina Butkuvienė. Paauglių kalbos vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą: verstinės literatūros paaugliams analizė. Kaunas: VDU, 2015.
- Teresė Ringailienė. Mokslo populiarinimo diskursas anglų ir lietuvių kalbomis: multimodalioji analizė. Kaunas: VDU, 2014.
- Jurgita Vaičenonienė. Lietuvių literatūra anglų kalba: tekstynu paremtas autorinių neologizmų vertimo tyrimas. Kaunas: VDU, 2012.
- Inga Litvinavičienė. Autobiografinio žanro pokyčiai Annie Ernaux kūryboje. Kaunas: VDU, 2008.
