Lietuvos karo istorijos ir paveldo tyrimai

Tyrimų kryptys

Šiuo metu didesnis dėmesys yra skiriamas pasauliniam kontekstui, skatinama rinkos kaita ir inovacijos. Klasterio uždavinys kaip tik ir yra orientuotas į šios Europoje tradicinės, Lietuvoje naujos humanitarinių mokslų šakos vystymą kaip priemonę remti naujus ir transformuoti esamus turizmo verslus į didesnės pridėtinės vertės veiklas. Šiam tikslui reikėtų tinkamo bazinio pasirengimo, kurį užtikrintų karo teorijos studijos ir tyrimai.

Lietuvos karo istorijos tyrimai yra reikalingi rengiant tradiciškai Lietuvos kariuomenę, užtikrinant jos pilietinę ir tautinę savimonę, padėti pašaukti į karo tarnybą gabius ir sąmoningus jaunuolius. Pilietiniai Lietuvos visuomenės pagrindai dažniausiai nesiremia savosios istorijos žinojimu, todėl klasterio atliekami tyrimai galėtų suteikti Lietuvos piliečių ugdymo procesui gilumo ir savitumo, išvaduotų valstybės vyrus nuo aklo kopijavimo ir mėtymosi besirenkant svetimus modelius.

Karo paveldo tyrimai orientuoti daugiau į praktinius turizmo ir paveldosaugos poreikius. Didelis dėmesys bus skiriamas gebėjimams, sudarantiems sąlygas plėsti ir skatinti inovacijas. Tik platus intensyviai sąveikaujančių inovatyvių subjektų tinklas gali sukurti tarptautiniu mastu konkurencingą produktą, karo istorijos centras per paskutiniuosius metus aktyviai dalyvavo kuriant socialinius tarptautinius tinklus. Tai suteikė savivaldybėms ir kitiems valstybiniams ir  ūkiniams subjektams galimybę jaustis saugiau ir dinamiškiau, reaguoti į pasaulinės aplinkos pokyčius bei naujus globalizacijos iššūkius.

Klasterio tikslai

Sukurti karo teorijos mokslų pagrindus, leisiančius Lietuvai suvokti savosios politikos, kariuomenės, valstybės vystymo prioritetus ir sukurti veiksmingą ir efektyvią strategiją, kryptingai formuoti ginkluotąsias pajėgas, susikurti valstybinę ideologiją, veiksmingai auklėti jaunąją kartą, vystyti ekonomiką atsižvelgiant į valstybės gynimo poreikius.

Formuojama Lietuvos kariuomenės istorija turės atsižvelgti į politinę situaciją, šiandienines kariuomenės aktualijas, iškilusias problemas, demografinę ir ūkinę situaciją bei realius kariuomenės poreikius.

Klasterio nariai

  • Mokslininkų grupės vadovas prof. dr. Jonas Vaičenonis (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
  • Klasterio tarybos pirmininkas doc. dr. Pranas Janauskas
  • Klasterio tarybos narys doc. dr. Valdas Rakutis (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija)
  • Klasterio tarybos narys Gintaras Dručkus (Lietuvos archyvų departamentas)
  • Klasterio tarybos narys dr. Simonas Strelcovas (ŠU Humanitarinis fakultetas)
  • Klasterio tarybos narys Gintautas Jakštys (Karo istorijos centras)
  • doc. dr. Vytenis Almonaitis (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
  • doc. dr. Kastytis Antanaitis (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
  • dr. Mindaugas Nefas (VDU Švietimo akademija)

Doktorantai

Apgintos daktaro disertacijos klasterio tematika

  • Tomas Baranauskas. Pabaisko mūšis 1435 m. Lūžio metai Lietuvos valstybingumo raidoje. Kaunas: VDU, 2018.
  • Mindaugas Nefas. Lietuvos šaulių sąjungos ideologijos raiška Lietuvos visuomenėje 1919–1940 m. Kaunas: VDU, 2017.
  • Andriejus Stoliarovas. Lietuvos Respublikos kariniai teismai 1919-1940 m. Kaunas: VDU, 2012.
  • Estela Gruzdienė. Užsienio valstybių karinės misijos Pirmojoje Lietuvos Respublikoje 1919-1920 m. Kaunas: VDU, 2011.
  • Kęstutis Bartkevičius. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio vietinio lygmens organizacijos 1988-1990 metais: struktūros ir socialinė analizė. Kaunas, VDU, 2010.
  • Modestas Kuodys. Karo padėties režimas Lietuvos Respublikoje 1919-1940 m. Kaunas: VDU, 2009.
  • Simonas Strelcovas. Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje 1939-1940 metais. Kaunas: VDU, 2007.
  • Gediminas Lesmaitis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės samdomoji kariuomenė XV a. pabaigoje – 1570 m. Kaunas: VDU, 2005.
  • Jonas Vaičenonis. Kariuomenės vaidmuo politiniame Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvenime 1927-1940 m. Kaunas: VDU, 2003.