Migracijos ir diasporos tyrimai

Tyrimų kryptys

Šio klasterio pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys yra šiuolaikinės tarptautinės migracijos procesai ir ypatumai, valstybės migracijos politika, tarptautinė migracija žiniasklaidoje, tautinės tapatybės raiška ir formos lietuvių egzilio kultūroje, diasporos pasaulyje atsiradimo, išeivijos kultūrinės, politinės, visuomeninės veiklos tyrimai, lietuvių egzilio literatūros ir kultūros raida ir tendencijos, diasporos identiteto konfigūracijos, tradicijos ir jų kaita diasporoje, etninės kultūros transformacijas emigracijoje: etninės saviraiškos ir tradicijos išsaugojimo problemas tarpkultūrinių kontaktų fone bei lietuvių migracijos teisiniai aspektai.

Į klasterį susibūrę įvairių sričių mokslininkai (istorikai, literatūrologai, sociologai, teisininkai, etnologai) analizuoja išeivijos istorijos, kultūros, literatūros etapus, tyrinėja išeivijos akademinę, intelektualinę, kultūrinę veiklą, tautinio identiteto sampratos kaitą bei prisitaikymo ir lietuvybės išsaugojimo problemas. Didelis dėmesys skiriamas Lietuvos migracijos politikos tyrimams lyginamajame migracijos politikos kontekste.

Klasterio tikslai

Migracijos ir diasporos tyrimų klasterio tikslas – tirti lietuvių diasporos pasaulyje atsiradimo, išeivijos kultūrinės ir politinės visuomeninės veiklos problemas; vykdyti bei plėtoti sistemingų tarpdisciplininių tarptautinės migracijos ir diasporos procesų tyrimus.

Klasterio tikslai įgyvendinami atliekant mokslinius tyrimus, rengiant mokslines konferencijas, seminarus, dalyvaujant moksliniuose projektuose. Tyrimų rezultatai skelbiami periodiniuose leidiniuose, leidžiamos monografijos, šaltinių publikacijos, studijos.

Klasterio nariai

Doktorantai

Apgintos daktaro disertacijos klasterio tematika

  • Ina Ėmužienė. Amerikos lietuvių bendruomenės audio-vizualinės žiniasklaidos raida 1944-1990 m. Kaunas: VDU, 2018.
  • Karolina Presniakovaitė. Viešoji politika religinių bendruomenių atžvilgiu Lietuvoje ir Latvijoje. Kaunas: VDU, 2018.
  • Ramūnas Čičelis. Jono Meko kūrybos filotopinė žiūra. Kaunas: VDU, 2015.
  • Diana Jovaišienė. Tautinio tapatumo raiška naujausiuose lietuvių autorių svetur parašytuose tekstuose (Irenos Mačiulytės-Guilford “Glėbys“; Antano Šiliekos „Bronzinė moteris“ ir „Pogrindis“; Valdo Papievio „Vienos vasaros emigrantai“ ir „Eiti“)“. Kaunas: VDU, 2014.
  • Kęstutis Raškauskas. Revoliucinės kultūros eksperimentas Lietuvoje (1927–1935 m.). Kaunas: VDU, 2014.
  • Ingrida Celešiūtė. Transnacionalus mobilumas kaip moterų (pra)gyvenimo būdas: Lietuvos slaugytojos Norvegijoje. Kaunas: VDU, 2013.
  • Giedrė Milerytė. Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945-1990 m. Kaunas: VDU, 2012.
  • Ieva Kripienė. Identitetų konstravimas transnacionalinėje migracijoje: imigrantai iš Lietuvos Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kaunas: VDU, 2012.
  • Vida Bagdonavičienė. Lietuvos diasporos politikos formavimasis ir raida 1990-2009 metais. Kaunas: VDU, 2012.
  • Kristina Ūsaitė. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kūrimas (-is) ir veikla išeivijoje XX a. 6-9 dešimtmečiuose. Kaunas: VDU, 2012.
  • Mykolas Drunga. Ar laiko atotrūkio argumentas sugriauna tiesioginį realizmą?. Kaunas: VDU, 2011.
  • Vitalija Kasperavičiūtė. Lietuvos Respublikos emigracijos politika 1918–1940 m. Kaunas: VDU, 2011.
  • Jaroslav Dvorak. Viešosios politikos vertinimas Lietuvoje: diegimas, mastas ir reikšmingumas. Kaunas: VDU, 2011.
  • Asta Petraitytė-Briedienė. Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio veikla (1940-1983). Kaunas: VDU, 2011.
  • Darius Daukšas. Transnacionalizmo iššūkiai pilietybei ir etniškumui šiuolaikinėje Lietuvoje: Lietuvos tautinių mažumų ir lietuviškos migracijos atvejai. Kaunas: VDU, 2010.
  • Neringa Liubinienė. Migrantai iš Lietuvos Šiaurės Airijoje: “savos erdvės” konstravimas. Kaunas: VDU, 2009.
  • Giedrius Janauskas. Šiaurės Amerikos lietuvių kongresinė akcija Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikoje XX a. 6-ojo dešimtmečio pab. – 1990 m. Kaunas, VDU, 2006.