Religijos ir kultūros studijos

Klasterio tikslai

Globalizacija ir migracija formuoja religinį pliuralizmą, o tai skatina religinių tradicijų lyginimo ir pervertinimo procesus bei stiprina sąvokinio sinkretizmo ir konvergencijos tendencijas. Klasterio tyrimai naudingi tiek socialiniuose procesuose, tiek švietimo sistemoje kaip tiriantys religijos fenomeną konceptualiame teoriniame ir empiriniame lygmenyse.

Socialiniams darbuotojams, katechetams, tikybos mokytojams tyrimų rezultatai bus naudingi sprendžiant religinio tapatumo, vertybinių orientacijų ir jų įtakos gyvenimo būdui klausimus. Sociologams teorinių ir empirinių tyrimų rezultatai gali pasitarnauti siekiant giliau suvokti religijos raišką, išplečiant religinės tematikos tyrimų lauką ir kokybiniais duomenimis papildant/pagilinant įvairiuose tyrimuose sukauptą kiekybinio ir/ar kokybinio pobūdžio informaciją. Teologams krikščionybės tyrimų rezultatai padės aiškiau suvokti šiandieninius tikinčiųjų dvasinius poreikius, bus naudingi plėtojant sielovados ir pastoracijos strategijas.

Klasterio tyrimų rezultatų sklaida prisidės prie gilesnio šiuolaikinio religijos fenomeno apskritai ir krikščionybės bei kitų religijų konkrečiai Lietuvoje ir pasaulyje suvokimo.

Pagrindinis klasterio tikslas – vykdyti religijos ir kultūros sąveikos tyrimus tekstų, fundamentalių koncepcijų ir empiriniame lygmenyse. Klasterio nariai siekia tarpdisciplininėje perspektyvoje tirti šiuos reiškinius ir procesus:
•    religijos samprata ir jos kaita istorinėje perspektyvoje
•    religijos ir kultūros tarpusavio ryšys
•    asmeninio tikėjimo patirties ir religinės tradicijos sąveika
•    religinių apeigų formavimasis ir transformacijos
•    religinė ortodoksija ir heterodoksija
•    krikščioniškasis paveldas
•    krikščionybės inkultūrizacija
•    ekumeninis ir tarpreliginis dialogas
•    nekrikščioniškos religijos
•    religijų sinkretizmas ir kaita

Klasterio nariai

Doktorantai

Apgintos daktaro disertacijos klasterio tematika

  • Ieva Rudžianskaitė. Apofatinis diskursas XX amžiuje: chōra kaip nežinojimas. Kaunas: VDU, 2017.
  • Inga Bartkienė. Kitas kaip ikonos fenomenas Jeano-Luco Mariono filosofijoje. Kaunas: VDU, 2016.
  • Vilius Sikorskas. “Musica Sacra” Katalikų Bažnyčioje ir jos vertinimas Lietuvoje liturginiu požiūriu. Kaunas: VDU, 2012.
  • Valdas Mackela. Jėzus Kristus apokrifinėse evangelijose: ortodoksija ir erezija ankstyvojoje krikščionybėje. Kaunas: VDU, 2012.
  • Aušra Kairaitytė. Švč. Dievo Motinos ir krikščionių šventųjų paveikslai tradiciniame lietuvių folklore. Kaunas: VDU, 2011.
  • Vidmantas Mačiulskis. Lietuvininkų etninė choreografija: regioninis savitumas. Kaunas: VDU, 2010.
  • Vilija Karaliūnaitė. Pastoraciniai Švenčiausiojo Sakramento kulto ypatumai Lietuvoje iki Vatikano II Susirinkimo liturginės reformos. Kaunas: VDU, 2009.