Pasaulio lietuvių universitetas

Pasaulio lietuvių universitetas – tai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) veikla, skirta lietuvių diasporai. Tai erdvė intelektualinei pasaulio lietuvių vaizduotei ugdyti, idėjoms kurti ir lietuviškajai tapatybei puoselėti.

Pasaulio lietuvių universitetas, tai pasaulio lietuvių diasporos veiklos tąsa Vytauto Didžiojo universitete, atkurtame ir gyvuojančiame pasaulio lietuvių, tokių kaip Algirdas Avižienis, Bronius Vaškelis, Valdas Adamkus, Kęstutis Skrupskelis, Adolfas Damušis ir kt. pastangų dėka.

VDU palaiko Pasaulio lietuvių universiteto veiklą, suteikdamas savo akademinius, mokslinius ir infrastruktūros resursus.

Pasaulio lietuvių universiteto misija – sutelkti aktyvią (minties, intelekto, akademijos lyderių) lietuvių diasporos dalį ir palaikyti nuolat pulsuojantį intelektualinį-akademinį pasaulio lietuvių bendrabūvį… plačiau

Veikla skirta

Projektai

Siekiant atkreipti dėmesį į lietuviškosios tapatybės išsaugojimo ir lituanistinio ugdymo situaciją išeivijoje, Vytauto Didžiojo universitetas kartu su LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, LR Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Seimo nare Dalia Asanavičiūte, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės švietimo komisija ir Lietuvos ambasada Airijoje organzavo pirmąjį nuotolinį Lituanistinio ugdymo forumą, kuris vyko š.m. kovo 12 d.

Nors lituanistiniam švietimui užsienyje skiriama nemažai dėmesio, statistiniai duomenys rodo, kad tik 5–6 proc. lietuvių vaikų išeivijoje sistemingai mokosi lietuvių kalbos. Formaliojo ir neformaliojo švietimo lituanistines mokyklas šiuo metu lanko apie 10 tūkst. vaikų, tačiau preliminariais duomenimis šiandieninėje lietuvių diasporoje gyvena apie 150 tūkst. vaikų ir jaunuolių.

Ši situacija skatina susimąstyti tiek apie Lietuvos diasporos politikos prioritetus, tiek apie lietuviškumo vertės sampratą bei lituanistinio ugdymo užsienyje stiprinimo svarbą.

Tad renginyje buvo keliami klausimai, ar Lietuvos strateginis interesas turėtų būti, kad kuo daugiau lietuvių vaikų ir jaunimo, gyvenančių užsienyje, galėtų mokytis lietuvių kalbos? Kokią paramą reikėtų suteikti lituanistinėms mokykloms ir ar lietuvių kalba yra vertybė? Taip pat, kaip pasiekti tėvus, kurių vaikai nesilanko lituanistinėse mokyklose ir kaip sugriauti egzistuojančius lituanistinio ugdymo ir dvikalbystės mitus?... plačiau

2021 m. Vytauto Didžiojo universitetas ėmėsi koordinuot informacinę kampaniją, skirtą tėvų išeivijoje švietimui dėl lietuvių kalbos mokymo svarbos.

Siekiant, kad kuo daugiau išeivijos vaikų galėtų mokytis lietuvių kalbos, lituanistinių mokyklų mokytojai ir kiti lituanistinio ugdymo praktikai kviečiami dalinis savo įžvalgomis ir patarimais apie tai, kas labiausiai motyvuoja tėvus leisti vaikams mokytis lietuvių kalbos – praktinė kalbos mokėjimo nauda, ar tautiškumo, šeimos vienybės ir meilės gimtajai kalbai motyvai. Prašoma dalintis tėvų ir vaikų motyvavimo patirtimis: su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriama, kaip šie iššūkiai sprendžiami.

Taip pat laukiama patarimų tėvams, mokytojams ir kitiems lietuvių kalbos mokymo praktikams: kokie yra efektyviausi lietuvių kalbos perdavimo šeimoje būdai, kokias baimes ir kokiu būdu tėvams ir vaikams reikėtų įveikti? Norintieji pasidalinti įžvalgomis ir patarimais dėl lietuvių kalbos mokymo išeivijoje kviečiami rašyti adresu: ingrida.dacioliene@vdu.lt, su patirtimis kviečiame susipažinti VDU Pasaulio lietuvių interneto svetainėje.

„Mano šeimos istorijos Lietuvoje ir pasaulyje“ – tai Vytauto Didžiojo universiteto neformalaus ugdymo programa, skirta Lietuvos vidurinėms ir užsienio lituanistinėms mokykloms. Jos tikslas — stiprinti lietuviškąjį tapatumą ir ugdyti lietuvių, kaip diasporinės tautos sampratą.

Programa sudaryta visiems mokslo metams ir yra skirta 6-7 klasių moksleiviams. Ji apima asmeninės genealogijos, šeimos, miesto, šalies istorijų ir lietuvių migracijos temas. Tokiu būdu siekiama ugdyti vaiko gebėjimą tapti savo šaknų tyrėju, sieti didžiuosius ir mažuosius pasakojimus, suvokti lietuvių pasklidimo pasaulyje istoriją ir šiandieninę situaciją.. plačiau

Kiekvieną vasarą Vytauto Didžiojo universitete yra organizuojamos intensyvios lituanistinės studijos, į kurias kviečiami užsienio lietuvių mokytojai, dirbantys lituanistinio švietimo įstaigose (lituanistinėse mokyklose) užsienyje su ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikais ir (ar) suaugusiais.

Lituanistinės studijos yra puiki galimybė susipažinti su aukščiausio lygio pedagogų rengimu, siūlomu Vytauto Didžiojo universitete. Tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos ekspertai jau keletą metų iš eilės skiria aukščiausius įvertinimus VDU vykdomoms pedagogikos studijoms. Harvardo universiteto laisvųjų menų studijų sistemą Lietuvoje pritaikęs VDU išskirtinį dėmesį skiria tarpdiscipliniškumo principui, kuris akcentuojamas ir įvairias mokslo sritis derinančiose studijų programose... plačiau

Studija „Lietuvių jaunimas Jungtinėje Karalystėje: grįžimo į Lietuvą nuostatos“, pristato Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo reemigracijos nuostatų tyrimą, kartu įtraukiant platesnį lietuvių jaunimo migracijos ir reemigracijos tendencijų kontekstą.

Remiant Jaunimo reikalų departamentui (JRD) tyrimą vykdė Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga (JKLJS) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).

Pagrindinis tyrimo tikslas buvo tirti Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo grįžimo į Lietuvą nuostatas, stengiantis išsiaiškinti, kas skatina sugrįžti ir kas nuo tokio sprendimo sulaiko... plačiau

Lietuvos Respublikos Seimui 2019-uosius paskelbus Pasaulio lietuvių metais, Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Pasaulio Lietuvių Bendruomene, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvių fondu kvietė į XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą, kuris vyko lapkričio 14–16 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete.

Šis 2019 m. metų renginys  – jubiliejinis. Jis pratęsė prieš 50 metų (1969-aisiais, Čikagoje, JAV) pradėtą tradiciją.

Tarp svarbiausių Simpoziumo programos prioritetų – Lietuvai aktualiausių klausimų aptarimas kartu su Lietuvos ir pasaulio lietuvių akademine ir intelektualine bendruomene. Renginys kvietė atsigręžti į pasaulio lietuvių kūrybą – dailę, literatūrą, muziką ir kt. – kaip į itin vertingas pažinimo sritis; siekė sujungti skirtingas pasaulio lietuvių kartas, skatinti ryšius tarp jaunųjų mokslininkų ar kūrėjų ir kitų kartų diasporos atstovų.

XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas (MKS), akcentavo bendros pasaulio lietuvių akademinės išminties svarbą – buvo aptariami bendrieji Lietuvos ir lietuvių tautos likimo klausimai mokslo, kūrybos, ekonomikos bei demografijos srityse.

Simpoziumo programą sudarė keturios viena po kitos sekančios plenarinės sesijos su iš jų išplaukiančiomis diskusijomis, skirtomis išplėtoti sesijose aptartas temas... plačiau

VI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo pranešimus nuo šiol galima ne tik peržiūrėti, bet ir perklausyti. Sutrumpinti ir maloniam klausymui atrinkti pranešimai prieinami VDU Pasaulio lietuvių universiteto intenetinėje svetainėje, Spotify bei Anchor.fm platformose.

Projektą vykdė VDU Pasaulio lietuvių universitetas ir Pasaulio lietuvių bendruomenė. Projektą rėmė Lietuvių Fondas.

Klausyti pranešimų:

MOKSLAS, VISUOMENĖ IR LAISVĖ

UNIVERSITETŲ IR MOKSLO ŽMONIŲ MISIJOS

KAS MANOMĖS ESANTYS? KUO NORIME BŪTI?

GEOPOLITINIAI IŠŠŪKIAI IR LIETUVOS MOKSLAI

ŽINIASKLAIDA, INTELEKTAS, KŪRYBA

KAS LEMS BŪSIMĄ LIETUVIŲ TAPATYBĘ?

POSTMODERNI LIETUVA NAUJOJE PASAULIO TVARKOJE

Visi pranešimai

Tai  Vytauto Didžiojo universitete dėstytomas įvadinis kursas, skirtas platesnei, nespecializuotai auditorijai.

Kursas atveria svarbiausias istorines lietuvių diasporinės tautos susiformavimo aplinkybes nuo seniausių laikų iki šiandien... plačiau

2017 m. Kauno Vienybės aikštėje pradėtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statybos, tad žemė tapo „laisva“. Kilo idėja padovanoti „laisvos žemės“ pasaulio lietuviams.

Laisva žemė – tai daugiasluoksnė metafora, per meninę asociaciją susiejanti keletą simboliškai svarbių dalykų. Taip, tai žiupsnelis žemės iš svarbiausios Šimtmečio aikštės bei Kristaus Prisikėlimo bažnyčios papėdės. Kadaise mūsų protėvių kartos išeiviai pasiimdavo gimtosios dirvos grumstelį su savimi – į begalybę, iš kurios dažniausiai negrįždavo. Dabar laisvasis pasaulis gali susisiekti, kad tik mūsų visų pasaulio lietuvių jausmai ir atmintys netrukdytų susikalbėti.

Žemės sauja iš Vienybės aikštės dabar tampa didaktinio meninio projekto dalimi, tačiau juk galima įsivaizduoti ją išbarstytą Pietų ar Šiaurės Amerikos, kitų žemynų lietuvių kolonijų centruose. Juk gali joje įsišaknyti nauji atminties sodinukai, juk gali pražysti gražiausi pasaulio lietuvių bendrabūvio žiedai, sunokti įpareigojančio solidarumo vaisiai.

Pasaulyje, kuriame viskas tampa įmanoma, šis meninis judesys yra it koks pakvietimas Vasario 16-osios Respublikos šimtmečio proga atverti širdis vieni kitiems ir pajausti kitą lietuvį kaip savo tėvynės atspindį.

Prof. Egidijus Aleksandravičius

Skaityti plačiau

Siekiant įprasminti 2018 m. kaip Pasaulio lietuvių metus, VDU Pasaulio lietuvių universitete rengtos diskusijos, skirtos apmąstyti šiandininę lietuvių diasporos, pasaulio lietuvių bendrabūvio situaciją, lietuvių migracijos bei šiandieninių migrantų tapatumų klausimus.

Surengtos diskusijos:

  1. Lietuvių diasporos ateities vaizduotė
  2. Ar gerai suprantame išeivijos bangų skirtumus?
  3. Koks pasaulio lietuvijos supratimas ugdomas mūsų mokykloje?
  4. Pietų Amerikos lietuvybė – praeitis, iššūkiai ir kryžkelės
  5. Kas šiandien yra pasaulio lietuvių jaunimas ir kokia yra PLJS misija?
  6. Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimas: pokyčiai ir ateitis
  7. Kokius iššūkius šiandien patiria Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga?

Plačiau

Siekiant stiprinti lietuvių diasporos akademinės ir intelektualinės bendruomenės protų tinklą ir bendradarbiavimą su universitettais, VDU Pasaulio lietuvių universitetas skatina ir inicijuoja pasaulio lietuvių profesūros dėstymo vizitus, partnerystes bei bendras veiklas... plačiau

Kontaktai