Vytauto Didžiojo universitetas

Pilietiškumas ir tapatumas šiuolaikinėje visuomenėje

Tyrimų kryptys

Klasterio mokslininkų vykdomi tyrimai atitinka Europos ir Lietuvos MTEP prioritetines tyrimų, skirtų žinių visuomenei tirti, kryptis:  piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje bei tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis.

Moksliniai tyrimai atskleidžia visuomenės narių socialinio ir pilietinio dalyvavimo įvairiuose Lietuvos visuomenės kontekstuose sunkumus, formas, galimybes ir pokyčius; padeda  nustatyti tapatybės konstravimo modelius ir jos raiškos būdų įvairovę kintančiomis kultūrinėmis, ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis; padeda identifikuoti šiandieninėje pokyčių  visuomenėje socialinę atskirtį patiriančias grupes ir aiškintis šios atskirties priežastis bei išgyvenimo strategijas. Mokslininkai rengia rekomendacijas kaip mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti pilietinį skirtingų socialinių grupių dalyvavimą ir aktyvumą; numato socialinės atskirties grupių įgalinimo priemones;  vertina socialinių paslaugų kokybę; analizuoja socialinės gerovės politiką.

Tyrimų rezultatai itin reikšmingi užimtumo, lygių galimybių, skurdo mažinimo, sveikatos, švietimo, šeimos, tautinės tapatybės politikos formavimu ir vykdymu tiesiogiai užsiimančioms vietos, nacionalinėms ir tarptautinėms institucijoms.

Klasterio tikslai

  • Atskleisti, kaip visuomenė dalyvauja, ir kaip pasireiškia jos pilietiškumas įvairiose  Lietuvos gyvenimo srityse;
  • Atskleisti kokios problemos kyla dėl dalyvavimo ir pilietiškumo stokos skirtingoms socialinėms grupėms institucinės visuomenės organizacijos pertvarkos laikotarpiu;
  • Vykdant palyginamuosius tyrimus, identifikuoti moderniosios visuomenės socialinio ir pilietinio dalyvavimo, naujos tapatybės konstravimo modelius dabarties socialinės raidos metu;
  • Nustatyti dabartinio lietuvių nacionalinio identiteto modelius (raiškos būdų įvairovę), naudojamų tautinės tapatybės strategijų turinį bei jų priklausomybę nuo skirtingų valstybės ir kitų institucijų vykdomų identiteto politikų ir viešųjų praktikų;
  • Vykdyti tarpdisciplininius ir lyginamuosius lyčių santykių ir lyčių (ne)lygybės insitucionalizacijos tyrimus; tirti lyties ir socialinės klasės, amžiaus, rasės/etniškumo ir seksualumo sąveikas;
  • Nagrinėti su kokias socialinės integracijos iššūkiais susiduria šiuolaikinė visuomenė didėjančios įvairovės ir pliuralizmo kontekste;
  • Analizuoti veiksnius, skatinančius skirtingų visuomenės grupių socialinę atskirtį;
  • Tirti socialinės atskirties grupių ir individų įgalinimo strategijas, metodologiją, politiką;
  • Tirti socialinių institutų sąveiką piliečių dalyvavimo ir socialinės sanglaudos stiprinimo procesuose;
  • Vykdyti socialinės gerovės institucijų kokybės analizę ir plėtotę;
  • Tirti politinių procesų raidos tendencijas ir perspektyvas Lietuvos ir Europos Sąjungos kontekste.

Klasterio nariai

Doktorantai

Apgintos daktaro disertacijos klasterio tematika

  • Gintarė Pocė. Religija ir žiniasklaida Lietuvoje: religinės įvairovės diskurso bruožai 1990-2015 m. Kaunas: VDU, 2020.
  • Saulius Matulevičius. Religinė kaita po totalitarizmo. Kultūrinė trauma ir vidinio išgydymo judėjimas post-socialistinėje Lietuvoje. Kaunas: VDU, 2020.
  • Dovilė Daugėlienė. Vyresnio amžiaus asmenų įsitraukimas į savarankišką lėtinių ligų valdymo procesą. Kaunas: VDU, 2019.
  • Kristina Garalytė. Indijos Dalitų studentų judėjimas: nuo identiteto politikos iki kontrakultūros. Kaunas: VDU, 2016.
  • Marius Kalanta. Kapitalizmo Lietuvoje tipologinė analizė institucinės kaitos diskurso aspektu. Kaunas: VDU, 2015.
  • Apolonijus Žilys. Moderniosios visuomenės miesto plėtra: rezidencinė diferenciacija Lietuvos didmiesčiuose. Kaunas: VDU, 2015.
  • Eglė Ozolinčiūtė. Pasirinkimas atidėti universitetines studijas šiuolaikinėse Lietuvos ir Vokietijos visuomenėse. Kaunas: VDU, 2015.
  • Rūta Petkevičiūtė. Laisvės atėmimo bausme nuteistų vyrų adaptacija Lietuvos pataisos namuose. Kaunas: VDU, 2015.
  • Živilė Kėrytė. Lietuvos psichosocialines paslaugas teikiančios nevyriausybinės organizacijos: socialinės misijos ir verslumo derinimas. Kaunas: VDU, 2015.
  • Ingrida Celešiūtė. Transnacionalus mobilumas kaip moterų (pra)gyvenimo būdas: Lietuvos slaugytojos Norvegijoje. Kaunas: VDU, 2013.
  • Rasa Indriliūnaitė. Benamystė Lietuvoje: nakvynės namų gyventojų. Kaunas: VDU, 2013.
  • Ieva Kripienė. Identitetų konstravimas transnacionalinėje migracijoje: imigrantai iš Lietuvos Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kaunas: VDU, 2012.
  • Deimantė Šėporaitytė. Judėjimo negalią turinčių asmenų lyties tapatybės konstravimas. Kaunas: VDU, 2011.
  • Dainius Genys. Lietuvos pilietinės visuomenės ribos ir konfliktai dėl jų. Kaunas: VDU, 2011.
  • Daiva Bartiušienė. Prieglobsčio etnografija: pabėgėlių sveikatos priežiūros patirtys Lietuvoje. Kaunas, VDU, 2011
  • Darius Daukšas. Transnacionalizmo iššūkiai pilietybei ir etniškumui šiuolaikinėje Lietuvoje: Lietuvos tautinių mažumų ir lietuviškos migracijos atvejai. Kaunas: VDU, 2010.
  • Milda Ališauskienė. Naujųjų religijų raiška ir ypatumai Lietuvoje: Gyvenimo meno fondo atvejo studija. Kaunas: VDU, 2009.
  • Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė. Rūkymo profilaktikos programos, pagrįstos socialinės įtakos teoriniu modeliu, taikymo VI ir VIII klasių mokiniams, efektyvumas. Kaunas: VDU, 2009.
  • Jūratė Imbrasaitė. Politinio dalyvavimo dinamika Lietuvoje 1999-2006 m. Kaunas: VDU, 2008.
  • Nijolė Liobikienė. Nevyriausybinių organizacijų raida Lietuvoje 1989-2002 m.: Katalikiški šeimos centrai.  Kaunas: VDU, 2008.
  • Giedrė Baltrušaitytė. Psichiatro-paciento sąveika pirminėje psichikos sveikatos priežiūroje: paciento požiūris. Kaunas: VDU, 2006.