Asmens psichosocialinis funkcionavimas ir psichologinės jo gerinimo galimybės organizacijose, ugdymo ir sveikatos institucijose
Tyrimų kryptys
Klasteryje vykdomi tyrimai yra paremti konkrečiomis psichologijos teorinėmis paradigmomis, keliami moksliniai klausimai, susiję su kol kas tyrimais neatsakytais klausimais sveikatos, organizacinės bei mokyklinės psichologijos srityse.
Klasteryje vykdomi tyrimai
- Psichologinių ir elgesio veiksnių, prisidedančių prie ligos išsivystymo, sveikatos stiprinimo ir sergančiųjų reabilitacijos sėkmingumo, tyrimai.
- Subjektyvi gyvenimo kokybė ir gerovė: priežastingumo ir sąveikos su biopsichosocialiniais veiksniais analizė.
- Vaikų, paauglių ir suaugusiųjų tabako, alkoholio ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo, savižudiško ir kito rizikingo elgesio psichologinių ir socialinių priežasčių bei pasekmių analizė ir prevencijos priemonių efektyvumo tyrimai.
- Įvairaus amžiaus asmenų psichosocialinės raidos, adaptacijos, mokymo (-si) proceso efektyvumo ir juos nulemiančių socialinių bei kognityvinių veiksnių analizė.
- Žmogiškųjų išteklių valdymo psichologinė analizė bei ekonominės gerovės psichologinių prielaidų tyrimai.
Šių tyrimų rezultatai yra tiesiogiai pritaikomi praktiniame psichologo darbe įvairių tipų organizacijose, švietimo sistemoje, sveikatos apsaugos sistemoje, socialinių paslaugų sferoje.
Klasterio tikslai
Klasterio tyrimų tikslai yra analizuoti asmens psichosocialinio funkcionavimo raidą skirtingų psichologijos teorijų aspektais, kompleksiškai nagrinėti rizikos veiksnius ir elgesį, kurie daro įtaką asmens psichosocialinei adaptacijai organizacijose, ugdymo ir sveikatos institucijose.
Klasterio nariai
- Mokslininkų grupės vadovas prof. dr. Aidas Perminas (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- Klasterio tarybos pirmininkė prof. dr. Laura Šeibokaitė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- Klasterio tarybos narė prof. dr. Auksė Endriulaitienė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- Klasterio tarybos narė prof. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- Klasterio tarybos narė prof. dr. Liuda Šinkariova (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- Asocijuotas emeritas, prof. habil. dr. Antanas Zigmantas Goštautas (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- prof. dr. Liuda Šinkariova (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- doc. dr. Albina Kepalaitė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- doc. dr. Aurelija Stelmokienė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- doc. dr. Kristina Kovalčikienė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- doc. dr. Laura Šeibokaitė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- doc. dr. Loreta Gustainienė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- doc. dr. Rytis Pakrosnis (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- doc. dr. Viktorija Čepukienė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- doc. dr. Visvaldas Legkauskas (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- dr. Giedrė Genevičiūtė-Janonienė
- dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- dr. Jurga Misiūnienė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- dr. Justina Slavinskienė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- dr. Rasa Markšaitytė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- dr. Ugnė Paluckaitė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- Monika Gritėnaitė, j. m. d.
Doktorantai
- Andrius Šmitas (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- Erika Varnagirytė, j. m. d.
- Jovita Janavičiūtė-Pužauskė
- dokt. Karina Kravčenko (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- Laura Alčiauskaitė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- Marija Aušraitė
- dokt. Modesta Morkevičiūtė j. m. d. (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
- dokt. Tadas Vadvilavičius j. m. d. (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
Apgintos daktaro disertacijos klasterio tematika
- Lina Cirtautienė. Vadovų asmenybės bruožų, kultūrinės kompetencijos ir vadovavimo stiliaus svarba vadovavimo ir komandos efektyvumui tarptautinėse virtualiose informacinių technologijų komandose. VDU, 2021.
- Dovilė Valiūnė. Mokinių savigarbos, kontrolės lokuso ir subjektyviai suvokiamos socialinio palaikymo reikšmė pykčio valdymo intervencijų, grįstų kognityvine elgesio teorija, efektyvumui. VDU, 2021.
- Ugnė Paluckaitė. Neutralus ir probleminis paauglių savęs atskleidimas nuotraukomis socialiniuose tinkluose: psichosocialinių veiksnių svarba bei prototipo-pasirengimo modelio pritaikymas. VDU, 2021.
- Oksana Malinauskienė. 15-18 metų paauglių emocijų ir elgesio sunkumų raida: kitimas ir sąveika su suvokta tėvų elgesio ir psichologine kontrole ketverių metų laikotarpiu. VDU, 2020.
- Justina Slavinskienė. Rizikingai vairuoti motyvuojančių veiksnių ir asmenybės savybių sąsajos svarba paaiškinant vairuotojų, netekusių teisės vairuoti, rizikingą vairavimą. Kaunas: VDU, 2018.
- Raimonda Petrolienė. Motyvavimo pokalbio veiksmingumas stiprinant sergančiųjų išemine širdies liga motyvaciją keisti sveikatai nepalankų elgesį reabilitacijos laikotarpiu. Kaunas: VDU, 2017.
- Renata Arlauskienė. Nuostatų dėl rizikingo vairavimo, vairavimo saviveiksmingumo ir baimės kitimai mokymosi vairuoti metu ir jų svarba vėlesniam pradedančiųjų vairuotojų rizikingam vairavimui numatyti. Kaunas: VDU, 2017.
- Brigita Miežienė. Integruoto apsisprendimo ir planuoto elgesio teorijų modelio taikymas sergančiųjų cukriniu diabetu glikemijos kontrolės motyvacijai ir elgesiui paaiškinti. Kaunas: VDU, 2016.
- Šarūnė Magelinskaitė-Legkauskienė. Socialinės kompetencijos reikšmė psichosocialiniams mokinių adaptacijos mokykloje rodikliams nuo pirmos iki trečios pradinės mokyklos klasės. Kaunas: VDU, 2016
- Justina Gaubė. Importance of Adlerian lifestyle themes in women’s weight management process. Kaunas: VDU, 2015.
- Giedrė Genevičiūtė – Janonienė. Organizacinio įsipareigojimo kitimas ir reikšmė su darbuotoju ir organizacija susijusioms psichologinėms pasekmėms. Kaunas: VDU, 2015.
- Ieva Pečiulienė. Asmenybės bruožų reikšmė studentų streso mažinimui dviem atsipalaidavimo metodais. Kaunas: VDU, 2015.
- Gabija Jarašiūnaitė. Asmenų, pasižyminčių A tipo elgsena, fiziologinis ir emocinis atsakas į stresorius bei jo kitimas po relaksacijos mokymų. Kaunas: VDU, 2015.
- Kristina Kovalčikienė. Psichologinių, socialinių ir akademinės aplinkos veiksnių reikšmė trečios studijų pakopos (doktorantūros) studentų profesinio identiteto raiškai. Kaunas: VDU, 2014.
- Evelina Viduolienė. Motinystės streso ir stresogeninių aplinkybių šeimos gyvenime reikšmė vaiko emocinių ir elgesio sunkumų kitimui vienerių metų laikotarpiu. Kaunas: VDU, 2013.
- Milda Astrauskaitė. Individualūs ir situaciniai veiksniai, kaip subjektyviai suvokiamų patyčių darbe, rizikos ir saugos elementai. Kaunas: VDU, 2013.
- Jolita Jonynienė. Gyvenimo stilius ir tėvų mokymo programos STEP efektyvumas auklėjimo stiliui ir suvokimui apie vaiko elgesį. Kaunas: VDU, 2013.
- Jurga Misiūnienė. Intelektinių gebėjimų bei asmenybės ir šeimos veiksnių svarba paauglių pasiekimams akademinėje veikloje. Kaunas: VDU, 2012.
- Aurelija Stelmokienė. Pavaldinių požiūris į vadovavimo efektyvumą: asmenybės bruožų, socialinio suvokimo charakteristikų ir vertinimo sąlygų svarba. Kaunas: VDU, 2012.
- Klaudija Pauliukevičiūtė. Moterų gyvenimo kokybės kitimas ambulatoriniu depresijos gydymo laikotarpiu. Kaunas: VDU, 2010 m.
- Rasa Markšaitytė. Psichologinių ir socialinių veiksnių svarba lietuvių emigraciniams ketinimams bei emigravimui. Kaunas: VDU, 2010.
- Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė. Rūkymo profilaktikos programos, pagrįstos socialinės įtakos teoriniu modeliu, taikymo VI ir VIII klasių mokiniams, efektyvumas. Kaunas: VDU, 2009.
- Laura Šeibokaitė. Save ir kitus žalojančio elgesio kitimai nuo 5 iki 12 klasės ir su šiuo elgesiu susiję psichosocialiniai veiksniai. Kaunas: VDU, 2008.
- Aistė Pranckevičienė. Depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu. Kaunas: VDU, 2008.
- Rytis Pakrosnis. Sveikatos priežiūros įstaigose gydomų paauglių psichologinio funkcionavimo problemų kitimas Į sprendimus sutelkto trumpalaikio konsultavimo metu. Kaunas: VDU, 2008.
- Viktorija Čepukienė. Vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio-socialinio funkcionavimo pokyčiai, taikant Į sprendimus sutelktą trumpalaikį konsultavimą. Kaunas: VDU, 2008.
- Saulė Raižienė. Mokymo įtaka mąstymo operacijų – klasifikavimo ir serijavimo – raidai septintaisiais vaiko gyvenimo metais. Kaunas: VDU, 2004.
- Visvaldas Legkauskas. Socialinės motyvacijos veiksniai formuojantis tikslo siekimo grupės nario savimonei. Kaunas: VDU, 2002.
- Asta Pundzienė. Kaitos psichologinių veiksnių modeliavimas organizacijose. Kaunas: VDU, 2002.
- Nomeda Ausmanienė. Išemine širdies liga sergančių moterų psichosomatinių ryšių ypatumai. Kaunas: VDU, 2002 m.
- Auksė Endriulaitienė. Rizikingo sprendimo priėmimą ir rizikingą elgesį sąlygojantys veiksniai. Kaunas: VDU, 2002.