Asmens psichosocialinis funkcionavimas ir psichologinės jo gerinimo galimybės organizacijose, ugdymo ir sveikatos institucijose

Tyrimų kryptys

Klasterio aktualumą pagrindžia mokslinės temos atitikimas daugeliui Lietuvos, Europos ar kitiems MTEP prioritetams, tokiems kaip ESF 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“, Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti ir kt. Šios srities tyrimų rezultatai tiesiogiai pritaikomi praktiniame psichologo darbe įvairių tipų organizacijose, švietimo sistemoje, sveikatos apsaugos sistemoje, socialinių paslaugų sferoje.

Klasterio tyrimų tikslai yra analizuoti asmens psichosocialinio funkcionavimo raidą skirtingų psichologijos teorijų aspektais, kompleksiškai nagrinėti rizikos veiksnius ir elgesį, kurie daro įtaką asmens psichosocialinei adaptacijai organizacijose, ugdymo ir sveikatos institucijose. Mokslininkai nagrinėja pozityviuosius veiksnius, lemiančius sėkmingą psichosocialinę adaptaciją ir psichikos sveikatą kintančioje visuomenėje, kuria ir vysto psichologinio poveikio ir įvertinimo metodus, sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos strategijas.

Plėtojant mokslinę temą ir diegiant mokslinių tyrimų rezultatus praktikoje, vykdomi arba partnerių teisėmis dalyvaujama įvairiuose moksliniuose projektuose. Moksliniai tyrimai vykdomi kartu su Nebraskos universitetu, Šiaurės Karolinos, Greensboro universiteto mokslininkais. Planuojami moksliniai tyrimai ir projektai bendradarbiaujant su Dom Afonso universitetu, Portugalija,  Reabilitacijos ir sveikatos psichologijos centru, Šveicarija.

Klasterio nariai

Doktorantai

Apgintos daktaro disertacijos klasterio tematika

  • Justina Slavinskienė. Rizikingai vairuoti motyvuojančių veiksnių ir asmenybės savybių sąsajos svarba paaiškinant vairuotojų, netekusių teisės vairuoti, rizikingą vairavimą. Kaunas: VDU, 2018.
  • Raimonda Petrolienė. Motyvavimo pokalbio reikšmė stiprinant sergančiųjų išemine širdies liga motyvaciją keisti sveikatai nepalankų elgesį reabilitacijos laikotarpiu. Kaunas: VDU, 2017.
  • Renata Arlauskienė. Nuostatų dėl rizikingo vairavimo, vairavimo saviveiksmingumo ir baimės kitimai mokymosi vairuoti metu ir jų svarba vėlesniam pradedančiųjų vairuotojų rizikingam vairavimui numatyti. Kaunas: VDU, 2017.
  • Brigita Miežienė. Integruoto apsisprendimo ir planuoto elgesio teorijų modelio taikymas sergančiųjų cukriniu diabetu glikemijos kontrolės motyvacijai ir elgesiui paaiškinti. Kaunas: VDU, 2016.
  • Šarūnė Magelinskaitė-Legkauskienė. Socialinės kompetencijos reikšmė psichosocialiniams mokinių adaptacijos mokykloje rodikliams nuo pirmos iki trečios pradinės mokyklos klasės. Kaunas: VDU, 2016.
  • Ieva Pečiulienė. Asmenybės bruožų reikšmė studentų streso mažinimui dviem atsipalaidavimo metodais. Kaunas: VDU, 2015.
  • Gabija Jarašiūnaitė. Asmenų, pasižyminčių A tipo elgsena, fiziologinis ir emocinis atsakas į stresorius bei jo kitimas po relaksacijos mokymų. Kaunas: VDU, 2015.
  • Giedrė Genevičiūtė-Janonienė. Organizacinio įsipareigojimo kitimas ir reikšmė su darbuotoju ir organizacija susijusioms psichologinėms pasekmėms. Kaunas: VDU, 2015.
  • Justina Gaubė. Asmenybės ypatumų pagal Adlerį svarba moterų svorio valdymui. Kaunas: VDU, 2015.
  • Kristina Kovalčikienė. Psichologinių, socialinių ir akademinės aplinkos veiksnių reikšmė trečios studijų pakopos (doktorantūros) studentų profesinio identiteto raiškai. Kaunas: VDU, 2014.
  • Evelina Viduolienė. Motinystės streso ir stresogeninių aplinkybių šeimos gyvenime reikšmė vaiko emocinių ir elgesio sunkumų kitimui vienerių metų laikotarpiu. Kaunas: VDU, 2013.
  • Milda Astrauskaitė. Individualūs ir situaciniai veiksniai, kaip subjektyviai suvokiamų patyčių darbe, rizikos ir saugos elementai. Kaunas: VDU, 2013.
  • Jolita Jonynienė. Gyvenimo stilius ir tėvų mokymo programos STEP efektyvumas auklėjimo stiliui ir suvokimui apie vaiko elgesį. Kaunas: VDU, 2013.
  • Jurga Misiūnienė. Intelektinių gebėjimų bei asmenybės ir šeimos veiksnių svarba paauglių pasiekimams akademinėje veikloje. Kaunas: VDU, 2012.
  • Aurelija Stelmokienė. Pavaldinių požiūris į vadovavimo efektyvumą: asmenybės bruožų, socialinio suvokimo charakteristikų ir vertinimo sąlygų svarba. Kaunas: VDU, 2012.
  • Klaudija Pauliukevičiūtė. Moterų gyvenimo kokybės kitimas ambulatoriniu depresijos gydymo laikotarpiu. Kaunas: VDU, 2010 m.
  • Rasa Markšaitytė. Psichologinių ir socialinių veiksnių svarba lietuvių emigraciniams ketinimams bei emigravimui. Kaunas: VDU, 2010.
  • Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė. Rūkymo profilaktikos programos, pagrįstos socialinės įtakos teoriniu modeliu, taikymo VI ir VIII klasių mokiniams, efektyvumas. Kaunas: VDU, 2009.
  • Laura Šeibokaitė. Save ir kitus žalojančio elgesio kitimai nuo 5 iki 12 klasės ir su šiuo elgesiu susiję psichosocialiniai veiksniai. Kaunas: VDU, 2008.
  • Aistė Pranckevičienė. Depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu. Kaunas: VDU, 2008.
  • Rytis Pakrosnis. Sveikatos priežiūros įstaigose gydomų paauglių psichologinio funkcionavimo problemų kitimas Į sprendimus sutelkto trumpalaikio konsultavimo metu. Kaunas: VDU, 2008.
  • Viktorija Čepukienė. Vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio-socialinio funkcionavimo pokyčiai, taikant Į sprendimus sutelktą trumpalaikį konsultavimą. Kaunas: VDU, 2008.
  • Saulė Raižienė. Mokymo įtaka mąstymo operacijų – klasifikavimo ir serijavimo – raidai septintaisiais vaiko gyvenimo metais. Kaunas: VDU, 2004.
  • Visvaldas Legkauskas. Socialinės motyvacijos veiksniai formuojantis tikslo siekimo grupės nario savimonei. Kaunas: VDU, 2002.
  • Asta Pundzienė. Kaitos psichologinių veiksnių modeliavimas organizacijose. Kaunas: VDU, 2002.
  • Nomeda Ausmanienė. Išemine širdies liga sergančių moterų psichosomatinių ryšių ypatumai. Kaunas: VDU, 2002 m.
  • Auksė Endriulaitienė. Rizikingo sprendimo priėmimą ir rizikingą elgesį sąlygojantys veiksniai. Kaunas: VDU, 2002.