Europos viešoji erdvė: politika, komunikacija, diskursas

Tyrimų kryptys

Į mokslinių tyrimų klasterį „Europos viešoji erdvė: politika, komunikacija, diskursas“ susibūinaiių VDU mokslininkų ir jaunųjų tyrėjų darbuose apsijungia įvairūs šio mokslinio objekto – Europos viešosios erdvės – tyrimo požiūriai: politologinis, sociologinis, kultūrologinis, diskursyvinis, žurnalistinis, regionistinis, tranzitologinis, socio-ekonominis, filosofinis. Atliekamų tyrimų bei mokslinės veiklos centre – Europos demokratijos problemų tyrimai, žiniasklaidos vaidmens demokratizacijos procesuose studijos, Europinė tapatybės formavimosi bei jos transformacijų vertinimai, skirtingų Rytų ir Vidurio Europos valstybių politinių bei sociokultūrinių kontekstų analizė, naujų pilietinio bei politinio dalyvavimo galimybių paieškos.

Europos viešosios erdvės problematika susidomėję mokslininkai bei tyrėjai šiandien kelia daug klausimų – nuo bendros Europos informavimo erdvės, kurioje visi ES piliečiai turėtų vienodą priėmimą prie viešosios informacijos, sukūrimo, iki įvairaus laipsnio viešosios erdvės europėjimo studijų. Nors Europos politikos ir komunikacijos moksliniame diskurse vis labiau ima vyrauti gana skeptiškasis požiūris į tai, jog sukurti visus suvienijančią, viršnacionalinę, visaapimančią viešąją erdvę Europoje yra labai sunku (dėl stiprios kolektyvinės europinės tapatybės stygiaus, bendros Europos mastu žiniasklaidos sistemos nebuvimo ir galimybės piliečiams kalbėti viena kalba), visgi Europos viešosios erdvės teoriniai svarstymai toliau tęsiami, praturtinami naujais, įvairesniais, skirtingas kultūrines patirtis apjungiančiais požiūriais.

Tarptautiniuose kontekstuose įsitvirtinus informacinės (postindustrinės, tinklaveikos, kūrybinės) visuomenės idėjoms ir praktikai, vis daugiau pasigirsta siūlymų, remiančių viešosios erdvės, jos europėjimo per socialinius tinklus kūrimą bei palaikymą. Taigi viena realiausių galimybių, pratęsianti ankstesnius svarstymus ir integruojanti dabarties tendencijas, atsižvelgianti į pokyčius pačioje komunikacijoje bei galinti prisidėti prie aktyvesnio Europos viešosios erdvės kūrimosi, yra Europos socialinės vaizduotės (angl. „European social imaginary“) susiformavimo ir palaikymo teorinė galimybė. Ši sąvoka reiškia tam tikros grupės žmonių sąmonėje susiformavusius (per vaizdinius, ritualus, istorijas) bei juos tarpusavyje susiejančius įsivaizdavimus apie tai, kas jie yra, kas juos sieja bei jungia, kokių jie turi bendrų lūkesčių bei įsitikinimų. Taip Europos viešoji erdvė atsirastų bendrų interesų, sutarimo, atpažinimo kontekste, kuris tarsi užduotų bendrą toną, sujungtų skirtingų nacionalinių auditorijų interesus, palaikytų tokio tipo vaizduotės užsimezgimo galimybes.

Europos viešoji erdvė, kaip tyrimo objektas, bei europėjimo procesai plačiąja prasme yra įdomus bei aktualus tarptautinių tyrimų laukas politologams, sociologams, žiniasklaidos bei žurnalistikos tyrėjams. Jame išryškėja tiek globalios (viršnacionalinės), tiek ir nacionalinės politinės, pilietinės, žurnalistinės, kt. kultūros bruožai. Iš vienos pusės, turime galimybę stebėti bei analizuoti, kaip europėjimo procesai keičia skirtingų šalių visuomeninio bei politinio gyvenimo realijas, paveikia nusistovėjusias struktūras, galios santykius. Iš kitos pusės, atsiveria unikalus šansas naujai įvertinti bei atskleisti, kaip tam tikrame (šalies, regiono, kt.) kontekste susiformavusios tradicijos, įpročiai bei kultūriniai dalykai nulemia tokių procesų pobūdį bei rezultatą.

Klasterio nariai

Doktorantai

Klasterio moksliniai žurnalai

 Apgintos disertacijos

  • Birutė Jogaitė (Peištarė). Alkoholio žalos kitiems nei geriantysis mažinimas: vaikų gerovės perspektyva Lietuvoje. Kaunas: VDU, 2020.
  • Mindaugas Norkevičius. Regioninio bendradarbiavimo dimensija Lenkijos užsienio politikoje. Kaunas: VDU, 2019.
  • Ieva Gajauskaitė. Strateginių partnerysčių samprata valstybių užsienio politikoje: Lenkijos strateginių partnerysčių analizė. Kaunas: VDU, 2018.
  • Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė. Visuomenės dalyvavimas formuojant šeimos politiką Lietuvoje. Kaunas: VDU, 2017.
  • Viktorija Rusinaitė. Baltarusiškas politinis nomadiškumas. Kaunas: VDU, 2017.
  • Ainis Razma. Daugiavektoriškumas Uzbekistano užsienio politikoje 1991-2011 metų laikotarpyje. Kaunas: VDU, 2017.
  • Aistė Pikšrytė. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos politika europinės integracijos kontekste. Kaunas: VDU, 2016.
  • Aušrinė Jurgelionytė. Europinių referendumų poros: kampanijų veikėjai kintančioje struktūrinėje aplinkoje.  Kaunas: VDU, 2015.
  • Vytautas Isoda. Europos Sąjungos švelniosios galios šaltiniai ir raiška plėtros procese. Kaunas: VDU, 2015.
  • Mindaugas Kaselis. Veiklos vadybos taikymas Lietuvoje: valstybės centrinio valdymo institucijų lygmuo. Kaunas: VDU, 2015.
  • Ernesta Buckienė. Valstybės tarnybos sistemos tobulinimo politika Lietuvoje. Kaunas: VDU, 2015.
  • Gintarė Žukaitė. Socialinių judėjimų įtaka čiabuvių teisėms užtikrinti: Zapatista judėjimo atvejis. Kaunas: VDU, 2015.
  • Giedrius Česnakas. Energijos ištekliai Rusijos užsienio politikoje Baltarusijos ir Ukrainos atžvilgiu (2000-2012 m.). Kaunas: VDU, 2014.
  • Inesa Birbilaitė. Svarstomosios demokratijos apraiškos internete: viešų klimato kaitos diskusijų socialiniam tinkle Facebook kokybės vertinimas. Kaunas: VDU, 2013.
  • Lina Marcinkutė. Žmogaus teisių ir valstybės suvereniteto dermė Lietuvos nacionalinėje žmogaus teisių politikoje. Kaunas: VDU, 2012.
  • Sima Rakutienė. Europos Sąjungos rytinės kaimynystės politika: viršvalstybinių ir nacionalinių veikėjų tinklaveika. Kaunas: VDU, 2012.
  • Gerda Jakštaitė. Rusijos sulaikymo ir įtraukimo strategijos šiuolaikinėje JAV užsienio politikoje ir Baltijos šalių reikšmingumas. Kaunas: VDU, 2012.
  • Leonas Tolvaišis. Politinės partijos ir tautinių mažumų politika 1991-2011 m.: Serbijos vengrų ir Estijos rusų atvejų lyginamoji studija. Kaunas: VDU, 2012.
  • Deimantė Šėporaitytė. Judėjimo negalią turinčių asmenų lyties tapatybės konstravimas. Kaunas: VDU, 2011.
  • Aurelijus Zykas. Šalies įvaizdžio politika: Japonijos XXI a. viešosios diplomatijos patirtys. Kaunas: VDU, 2011.
  • Živilė Šukytė. Atstovavimas nacionaliniams interesams formuojant ir įgyvendinant Europos Sąjungos Bendrąją žemės ūkio politiką: Lietuvos atvejo analizė. Kaunas: VDU, 2011.
  • Seyda Hanbay. Europos valstybių-NATO narių, kurios nėra ES narės, dalyvavimas bendroje saugumo ir gynybos politikoje: Turkijos atvejis. Kaunas: VDU, 2011.
  • Asta Skirmantienė. Demokratizacijos vidiniai ir išoriniai veikėjai daugiakultūrėse visuomenėse: Bosnijos ir Hercegovinos, Irako ir Ukrainos atvejai. Kaunas: VDU, 2011.
  • Aušra Vinciūnienė. Europos Sąjungos komunikacijos politika ir jos įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu: Baltijos šalių atvejis. Kaunas: VDU, 2010.
  • Ieva Karpavičiūtė. Regioninės saugumo dinamikos analizė. Vidiniai ir išoriniai veiksniai ir jų sąveika. Kaunas: VDU, 2010.
  • Antanas Venckus. XX amžiaus tarptautinės krizės: regioninio lygmens konfliktų tyrimas taikant saugumo kompleksų teoriją. Kaunas: VDU, 2010.
  • Jovita Tirvienė. Europos Sąjungos sanglaudos politikos poveikis naujai valstybei narei. Kaunas: VDU, 2009.
  • Donatas Vainalavičius. Diplomatija ir saugumo politikos sprendimai Pietų Kaukaze. Kaunas: VDU, 2009.
  • Linas Venclauskas. Moderniojo lietuviško antisemitizmo genezė ir raida 1883 – 1940 m. Kaunas: VDU, 2008.
  • Jūratė Imbrasaitė. Politinio dalyvavimo dinamika Lietuvoje 1999-2006. Kaunas: VDU, 2008.
  • Tomas Kavaliauskas. Individo moralinės vertės pagrindimas verslo etikoje: Amerikos kultūros perspektyva. Kaunas: VDU, 2008.
  • Ingrida Unikaitė. Rinkimų kampanijos sąsajos su rinkimų rezultatais: LR Seimo rinkimų (1996-2004 m.) atvejis. Kaunas: VDU, 2008.