S. Banaičio vardo stipendija įteikta VDU Menų fakulteto magistrantei
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto kūrybinių industrijų magistrantūros studijų studentei Paulinai Okunytei buvo įteikta ketvirtoji Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio vardinė 1100 EUR stipendija. Likusią stipendijos dalį magistrantė gaus užbaigusi savo mokslinį darbą. Stipendija skirta už Lietuvos kultūros bei šeimos ūkio ekonomikos raidos mokslinius tyrinėjimus.
Saliamono Banaičio vardinė stipendija universitete buvo įsteigta 2016 m. jo vaikaičių, gyvenančių Kanadoje, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Jos tikslas – remti ir skatinti gabiausius universiteto studentus, atliekančius tyrimus, susietus su pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918 m. – 1940 m.) asmenybėmis, organizacijomis įvykiais ar procesais, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su Nepriklausomybės akto signataro S. Banaičio veikla ir aplinka.
Pirmoji S. Banaičio vardo stipendija buvo įteikta 2016 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto meno kuratorystės magistro studijų programos absolventei Neringai Krikščiūnaitei, kuri domėjosi ir tyrinėjo tarpukario Lietuvos menininkės Marijos Minginaitės kūrybą. 2018 m. antroji stipendija buvo įteikta Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos doktorantui Gediminui Kasparavičiui, kuris tyrinėjo „Lietuvos garlaivių bendrovės“ istoriją, o 2020 metais trečioji stipendija įteikta VDU filologijos doktorantei Gerdai Pilipaitytė, už mokslinį straipsnį tema „Julijos Pranaitytės darbuotė: tautiškumo ir tarpkultūriškumo santykis“.
Ketvirtoji S. Banaičio stipendijos laureatė Paulina Okunytė pasakoja, jog ateidama iš kūrybinių industrijų studijų srities, kurios tyrinėja kūrybinį miestą ir jo potencialą, nusprendė pritaikyti tą pačią paradigmą ir patyrinėti „Kūrybinį kaimą“. „Tyrinėti kūrybinį kaimo potencialą yra svarbu, norint rasti naujų inovatyvių būdų formuoti regionų politiką“, – teigia P. Okunytė.
Stipendijos laureatė P. Okunytė pasakoja, jog jai yra labai svarbu kelti klausimus apie regionų tuštėjimą, apmirimą ir jų gaivinimą, kadangi tai yra įsisenėjusi problema, kuriai valstybės skiria daug lėšų.
Paulina Okunytė
„Istoriškai miestai žmones traukė dėl didesnių galimybių ir geresnio gyvenimo, o kaimą paprastai esame linkę sieti tik su žemės ūkiu. Tačiau nuotolinis darbas, kurį sėkmingai pritaiko kūrybinėse industrijose dirbantys specialistai, suteikia galimybę nebeprisirišti prie miesto arba tam tikros lokacijos. Galimybė dirbti kūrybinius darbus nuotoliu gali pritraukti žmones kurtis kaimo vietovėse ir tokiu būdu ne tik pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, bet ir atgaivinti regionus“, – savo mintimis apie nuotolinio darbo galimybes ir neprisirišmą prie vienos vietos siekiant skatinti regionų augimą, dalinasi P. Okunytė.
P. Okunytės manymu, kūrybinių industrijų tyrimuose dažnai pastebima tendencija, jog apleistos miesto teritorijos, buvę industriniai kvartalai, kūrybininkų pagalba atsigauna ir virsta prestižine vieta. Kaip pavyzdį ji pateikia Užupio kvartalą Vilniuje. Pasak stipendijos laureatės, jaučiama kūrybininkų kraustymosi banga į gamtos vietoves, padės atgaivinti ištuštėjusias kaimo vietas, kuriant ekogyvenvietes.
„Manau, kad tokie patys procesai vyksta ir kaimo vietovėse, kuomet kūrybininkų pagalba vieta ima generuoti didesnę emocinę ir ekonominę vertę, ir tokiu būdu pritraukia dar daugiau naujakurių“, – pastebėjimais apie savo mokslinio darbo reikšmę dalinosi P. Okunytė.
Saliamonas Banaitis (1866.07.15 – 1933.05.04) – Nepriklausomos Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, Lietuvos Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto studentas.
VDU menotyrininkė doc. dr. A. Cemnolonskė pristatys naują savo knygą
2021 m. liepos 14 d. 17.30 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyks susitikimas su menotyrininke, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytoja doc. dr. Aušrine Cemnolonske, kurio metu bus pristatyta ką tik pasirodžiusi jos knyga „Lietuvos istorija dailėje“.
Kaip teigia autorė, šiai knygai atsirasti didžiulį pagrindą padėjo gausios ikonografinės medžiagos, pasklidusios po įvairias Lietuvos, Lenkijos, Danijos, Vatikano, Jungtinių Amerikos Valstijų institucijas, privačias kolekcijas surinkimas. Monografijoje analizuojamas Lietuvos istorijos įvykių, kaip valstybinės reikšmės permainų, kaip politinių sprendimų, lemiančių šalies ir žmonių gyvenimo pokyčius vaizdavimas dailės kūriniuose nuo XVIII a. pabaigos iki XXI a. pradžios. Pirmąsyk apibendrinamas istorinės tematikos dailės kūrinių masyvas, atskleidžiamos kontekstinės kūrinių prasmės ir šio žanro raidos ypatybės. Paliečiami politinės galios ir dailininkų pasirinkimo aspektai, istorinių siužetų selektyvumo, susijusio su istorijos perrašinėjimo procesais klausimai. Istorinė dailė atskleidžiama kaip atminimo kultūros dalis ir aktyvi konstruojamo nacionalinio naratyvo dalyvė.
Apie autorę
Aušrinė Cemnolonskė – dailės istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto, Menų fakulteto docentė, rašanti ir skelbianti publikacijas bei skaitanti paskaitas apie XIX – XXI a. Lietuvos ir Europos vaizduojamosios dailės procesus, dailininkus, istorinę atmintį dailėje.
Renginį moderuos menotyrininkas doc. dr. Helmutas Šabasevičius.
Norinčius dalyvauti renginyje, kviečiame registruotis el. paštu registracijavdkm@gmail.com.
Daugiau informacijos tel. nr. 8 37 222 847.
VDU Menotyros krypties studijų programoms – puikūs ekspertų vertinimai
2020 m. gruodžio mėnesį Studijų kokybės vertinimo centro sudaryta tarptautinė menotyros ekspertų grupė atliko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto vykdomų menotyros krypties studijų programų „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Meno kuratorystė“, „Teatrologija ir scenos menų vadyba“ išorinį vertinimą. Neseniai universitetą pasiekė šio vertinimo išvados – tarptautinė ekspertų grupė VDU Menotyros krypties programas įvertino itin aukštais balais ir skyrė maksimalų 7 metų akreditacijos laikotarpį.
Detaliai išstudijavę studijų programų vykdytojų pateiktus savianalizės dokumentus, nuotoliniu būdu susipažinę su studijų infrastruktūra, pabendravę su programų dėstytojais, studentais, absolventais ir darbdaviais, ekspertai įvertino VDU menotyros krypties studijas pagal šias vertinamąsias sritis: studijų tikslai, rezultatai ir turinys; mokslo ir studijų veiklos sąsajos; studentų priėmimas ir parama; studijavimas, studijų pasiekimai ir absolventų užimtumas; dėstytojai; studijų materialieji ištekliai; studijų kokybės valdymas ir viešinimas. Ekspertų grupės sprendimu visos išvardintos sritys buvo įvertintos 4 balais (labai gerai), kurie reiškia, kad „sritis vertinama labai gerai nacionaliniame kontekste ir tarptautinėje erdvėje, be jokių trūkumų“.
Vertinimo išvadose ekspertai teigė, kad visų trijų VDU menotyros programų („Menų istorija, kritika ir medijos“, „Meno kuratorystė“, „Teatrologija ir scenos menų vadyba“) studijų tikslai ir rezultatai yra „grindžiami naujausiais mokslo pasiekimais“, „atitinka visuomenės bei darbo rinkos poreikius“, o absolventai yra „paklausūs darbo rinkoje dėl įgytų plačių įgūdžių, kurie derinami su vadybos bei komunikacijos gebėjimais“. Ekspertai akcentavo aukštą VDU menotyros mokslinių tyrimų kokybę ir tvirtas partnerystes su socialiniais partneriais, suteikiančias studentams „plačias galimybes įsitraukti į mokslines ir profesines veiklas įvairiose institucijose“.
Apibendrindami atliktą vertinimą, ekspertai pateikė ne tik rekomendacijas ateičiai, bet ir keletą VDU menotyros studijoms būdingų išskirtinės kokybės pavyzdžių (Examples of Excellence):
- dėstytojų žinios, entuziazmas ir įspūdingi profesiniai pasiekimai;
- plačios apimties programos, svariai prisidedančios prie studijų krypties plėtros;
- platus studentų įgyjamų įgūdžių spektras, įgalinantis absolventus veikti plačiame socialiniame, kultūriniame ir ekonominiame kontekste;
- efektyviam mokymosi procesui išskirtinai gerai pritaikytą studijų aplinka;
- stiprus ryšys tarp studijų pakopų turinio, naujausių mokslinių tyrimų ir profesinės praktikos, padedantis paruošti studentus tinkamai karjerai;
- regioninis studijų programų dėmesys.
Anot Menų fakulteto dekanės prof. dr. Jurgitos Staniškytės, „Tarptautinių aukštojo mokslo ekspertų vertinimo rezultatai, įvardijantys VDU vykdomas menotyros studijas kaip itin kokybiškas, paklausias, tarptautiniais pavyzdžiais ir mokslo tyrimais grįstas, atitinkančias kintančio kultūros lauko poreikius ir puikiai vertinamas absolventų bei darbdavių – tai labai svarus visos fakulteto bendruomenės – dėstytojų, studentų, absolventų, socialinių partnerių, administracijos pasiekimas. Itin džiugu, kad ekspertų grupei didelį įspūdį paliko programos dėstytojų pademonstruotos žinios ir entuziazmas“.
Menų fakulteto bendruomenė didžiuojasi tokiais aukštais menotyros studijų krypties vertinimo rezultatais ir kviečia studijuoti tiek pirmos, tiek antros pakopos menotyros studijų programose. Menų fakulteto prodekanė doc. dr. Rūta Mažeikienė džiaugiasi, kad ekspertų grupė entuziastingai įvertino bakalauro studijų programos „Menų istorija, kritika ir medijos“ unikalumą ir išskirtinumą kitų Lietuvoje vykdomų menotyros studijų tarpe: „Tai vienintelė Lietuvoje integruotos menotyros programa, kurioje studentams suteikiamos pamatinės žinios apie įvairias meno rūšis (architektūros, dailės, fotografijos ir medijų meno, kino, teatro, šokio, dizaino ir mados), ugdomi meno srities ekspertai, mokantys aiškinti, analizuoti ir vertinti meno kūrinius, rašyti meno klausimais, komunikuoti istorinį ir šiuolaikinį meną pasitelkus įvairias medijas – spaudą, internetą, blogus, tinklalaides, žiniasklaidos reportažus ir gyvus renginius“.
Reaguodama į ekspertų pastabas magistratūros studijų programai „Meno kuratorystė”, Menotyros katedros vedėja doc. dr. Linara Dovydaitytė teigia: „Aukštas programos įvertinimas patvirtina, kad vienintelė Lietuvoje kuratorystės studijų programa „Meno kuratorystė“ iš tiesų siūlo unikalias, į praktiką orientuotas menotyros studijas, suteikiančias studentams galimybes semtis patirties svarbiose kultūros institucijose ir Lietuvoje, ir užsienyje“.
Tuo tarpu Teatrologijos katedros vedėjas doc. dr. Edgaras Klivis atkreipia dėmesį į palankius magistrantūros programos „Teatrologija ir scenos menų vadyba“ vertinimus: „Tarptautinių ekspertų vertinimas parodo, kad ši magistrantūros programa atitinka europinius studijų srities standartus ir atveria absolventams karjeros galimybes tiek Lietuvos, tiek užsienio šiuolaikinių scenos menų lauke.
Menų fakulteto menotyrininkų bendruomenė didžiuojasi ir džiaugiasi menotyros krypties dėstytojų, studentų, absolventų ir socialinių partnerių bendro darbo rezultatais!
Vertinimo rezultatus ir išvadų santrauką galima rasti čia
R. Požerskio parodoje – žymių Kauno menininkų ir jų mūzų fotografijos
Nuo gegužės 13 d. Kauno paveikslų galerijoje veikia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Kauno menininkai ir mūzos“.
Joje lankytojų laukia net keletas atradimų. Viena vertus, parodoje galima bus išvysti anksčiau dar niekur neeksponuotų Požerskio fotografijų. Kita vertus, nuotraukos suteiks progą pažvelgti net į keleto kartų žymiausius Kauno menininkus, kuriuos fotografas įamžino betarpiškai, neformaliomis aplinkybėmis, atskleidė žmogišką, neidealizuotą jų gyvenimo tikrovę.
Kauno meninį gyvenimą ir jo dalyvius fotografas pradėjo fiksuoti 1974 metais. Požerskis fotografavo to meto parodų atidarymus Kauno paveikslų galerijoje, Kauno fotografijos galerijoje, kūrybinius vakarus Kauno menininkų namuose ir Architektų namuose. Nuosekliai stebint Kauno menininkų gyvenimą, iki 2004 m. autoriaus archyvuose susikaupė daugiau nei devyni tūkstančiai kadrų, įmažintų analoginėse fotojuostose. Jose – ypač plati Kauno menininkų gyvenimo istorinė panorama ir turtinga žymių kūrėjų galerija: dailininkai ir skulptoriai, režisieriai ir aktoriai, kompozitoriai ir poetai, architektai ir fotomenininkai.
Paroda verta ne tik besidominčiųjų Kauno meno istorija ir menininkų asmenybėmis, bet ir meninės fotografijos gerbėjų dėmesio. Kūrybiniais parodos akcentais tampa šalia dokumentinių nuotraukų eksponuojamos Požerskio meninės fotografijos iš serijos „Mūzos“ (1988–2009). Joje įamžintos menininkų studijos ir jų aplinkoje, meno kūrinių apsuptyje pozuojantys modeliai. Šios fotografijos taip pat praskleidžia menininkų gyvenimo užkulisius, tačiau jau kitaip – čia pagarbiu žvilgsniu žvelgiama į kūrybinį procesą, kuris fotografijose atrodo šiek tiek paslaptingas, nepriklausomas nuo konkrečių istorinių aplinkybių, nepavaldus praeitin lekiančioms akimirkoms. Nepaisant išraiškingų meninių sprendimų, šios fotografijos įdomios ir istoriniu požiūriu – jose įamžintų menininkų studijų šiandien jau nebėra, gyvųjų pasaulį paliko ir dalis studijų šeimininkų.
Tomas Pabedinskas
Paroda veiks iki 2021 m. spalio 17 d.
Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir SONY
Parodos atidaryme, kurį užfiksavo Rimgaudas Barauskis, dalyvavo Antanas Obcarskas, Gediminas Šibonis, Gytis Padegimas, Robertas Antinis, Tautvyda Marcinkevičiūtė su Gintaru Patacku ir mūza Monika.
Parodos fotografijose – Arūnas Vaitkūnas ir Jonas Maldžiūnas 1986, Antanas Martinaitis 1978, Robetas Antinis 1975, Robertas Antinis vyresnysis 1978, Edmundas Saladžius su Petru Vaitiekūnu ir mūza Alfonso Vauros studijoje 1995.
„VDU kultūros dienos“: nuo virtualių diskusijų iki lauko parodų
Balandžio 26–30 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultetas organizuoja tradicinį meno ir kultūros festivalį „VDU kultūros dienos“. Kaip teigia Menų fakulteto (MF) dekanė prof. dr. Jurgita Staniškytė, jau penktą kartą fakulteto inicijuojamas renginys pirmiausia siekia atverti kūrybines universiteto veiklas kuo platesniam visuomenės ratui. „Mums svarbu ne tik pristatyti įvairią meninių ir edukacinių veiklų programą – fotografijos ir gatvės meno parodas, teatro ir muzikos kūrinius, paskaitas, seminarus mokytojams, užsiėmimus moksleiviams, bet ir įtraukti visuomenę bei kultūros lauko dalyvius į kritines diskusijas apie kultūros būklę“, – pasakoja prof. dr. J. Staniškytė.
Nors šių metų festivalio programą kaip ir praėjusiais metais ženkliai veikia tebesitęsiančios pandemijos aplinkybės ir karantino sąlygos, tačiau renginio organizatoriai tikina, kad kultūra gali gyvuoti ir skleistis ne tik realioje, bet ir virtualioje terpėje. Įvertindami tuos kultūros komunikacijos pokyčius, kurie įvyko per pastaruosius pandeminius metus, renginio organizatoriai ieško ne tik įvairesnių meno ir kultūros pateikimo visuomenei būdų, bet ir ragina viešai diskutuoti apie tai, kokią įtaką kūrybos formoms ir santykiui su lankytoju turės ilgų pandemijos ir karantino mėnesių patirtys.
Kadangi didžioji dalis „VDU kultūros dienų“ renginių vyks virtualiai, lankytojai kviečiami užsiregistruoti iš anksto, ne vėliau kaip dieną prieš iki renginio pradžios.
Kvies diskutuoti apie pandemijos įtaką kultūrai
Kas per šiuos metus pasikeitė skirtinguose meno laukuose? Kokie iššūkiai laukia meno kūrėjų sugrįžus į gyvą kontaktą su auditorija? Šie ir panašūs klausimai bus keliami balandžio 27 d., 17 val. vyksiančioje virtualioje diskusijoje „Post-Pandeminis menas“, kurioje dalyvaus tokie kultūros lauko atstovai kaip Gildas Aleksa (režisierius, „Teatronas“), Žilvinas Širka (renginių organizatorius, „Lizdas“) bei Lukas Alsys („Kaunas 2022“ Regioninių partnerysčių kuratorius). Diskusijos moderatorė VDU MF Menotyros doktorantė Milda Rutkauskaitė drauge su diskusijos dalyviais ir žiūrovais ketina ieškoti atsakymo į klausimą, kokių naujų saviraiškos ir komunikacijos formų kūrėjams pavyko atrasti karantino sąlygomis ir ar šie atradimai nulems ilgalaikius pokyčius meno ir kultūros lauke.
Vertindama pandemijos poveikį kultūros lauko gyvybingumui, VDU Menotyros katedros vedėja doc. dr. Linara Dovydaitytė pastebi, kad antrus metus trunkanti pandemija smarkiai apribojo įprastą kultūrinį gyvenimą ir įstūmė daugybę kultūros įstaigų – tarp jų ir muziejus – į ligi tol nematytą krizę. „Periodiškai užsidarantys, lankytojų negalintys priimti muziejai netenka pajamų, stabdo projektus, mažina personalą, kai kurie net apskritai nutraukia veiklą. Tokiame kontekste neseniai atsidaręs naujas Vilniaus muziejus atrodo kaip malonus akibrokštas ir šviesesnės ateities pranašas“, – tikina doc. dr. L. Dovydaitytė. Ta proga balandžio 29 d., 17 val. „VDU kultūros dienose“ vyks virtualus pokalbis „Kaip sukurti naują muziejų?“ su naujojo Vilniaus muziejaus vadove dr. Rasa Antanavičiūte, kurio metu bus diskutuojama apie tai, ko reikia, kad atsirastų dar viena atminties institucija. Kas ir kaip prisideda prie muziejaus turinio formavimo ir jo komunikacijos?
Balandžio 28 d., 17 val. dialogą tarp akademinės bendruomenės, kūrybinio lauko atstovų ir plačiosios visuomenės, mėgins kurti ir realiu laiku vyksiantis virtualus fotografijų albumo „Paslaptingas Bangladešas“ pristatymas, kuriame dalyvaus albumo autorius, VDU Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis, menotyrininkas doc. dr. Tomas Pabedinskas ir Menų fakulteto absolventas, fotografas Artūras Morozovas. Virtualūs „VDU kultūros dienų“ lankytojai galės ne tik dalyvauti albumo pristatyme, bet ir apsilankyti R. Požerskio parodoje „Paslaptingas Bangladešas“, eksponuojamoje Menų fakulteto internetinėje svetainėje.
Ta pati virtuali erdvė taps laikina ekspozicine erdve dar vienai Menų fakulteto bendruomenės nario – „Naujųjų medijų meno“ programos absolvento Rimgaudo Barauskio fotografijų parodai „Žmogus ir jo aplinka šiandien, vakar, rytoj”. Tuo metu kita fakulteto absolventė Vaida Virbickaitė pakvies žiūrovus atsitraukti nuo ekranų ir apžiūrėti lauko fotografijų parodą „Pamatyta tapatybė. Ežerėlio bendruomenės narių portretai“ realioje fizinėje erdvėje – Ežerėlyje (Kauno g. 21, šalia Ežerėlio kultūros centro).
Dar viena intriguojanti paroda, kurios rengime dalyvavo ir MF „Meno kuratorystės“ programos magistrantės: Milda Gineikaitė, Agnė Taliūtė, Deimantė Patumsytė bei Julija Selezniova, tai – „Teatro galerija 100: asmenybės kuria istoriją“, įsikūrusi vidiniuose Nacionalinio Kauno dramos teatro kiemuose.
Virtualiame spektaklyje – apie ateitį ir šiuolaikines medijas
„VDU kultūros dienas“ įrėmins du ypatingi meno ir kultūros renginiai. Balandžio 26 dieną 17 val. VDU Menų fakulteto partneris Nacionalinis Kauno dramos teatras dovanoja renginio lankytojams galimybę nemokamai pamatyti virtualų mokslinės fantastikos spektaklį „Ryšys“ (rež. Agnija Leonova), kuris nukels spektaklio žiūrovus į atvirą kosmosą ir įtrauks į futuristinį mokslinės fantastikos pasaulį (sci fi). Anot Nacionalinio Kauno dramos teatro meno vadovo, Menų fakulteto Teatrologijos katedros vedėjo doc. dr. Edgaro Klivio, „Šis teatre labai reto žanro spektaklis-filmas kuria nostalgišką atmosferą kaip alternatyvą dehumanizuotoms kosminių užkariavimų istorijoms, prie kurių įpratino šiuolaikinės medijos. Jame pasirinktas „oldskūlinis“ stilius primena, kad fantazijos apie ateitį gali būti ir jautrios, ir poetiškos“, – pastebi teatrologas.
Balandžio 30 dieną 17 val. taip pat vyks VDU Menų fakulteto „Muzikos produkcijos“ programos dėstytojų ir studentų online renginys „Music Lab“, kurio metu bus galima ne tik pasiklausyti geros muzikos, bet ir išgirsti „Muzikos produkcijos“ programos absolventų mintis apie kūrybą, inspiraciją bei ateities planus.
Puiki galimybė iš arčiau pažinti fakulteto gyvenimą
Svarbią „VDU kultūros dienų“ programos dalį sudarys atviros VDU Menų fakulteto dėstytojų paskaitos, kviečiančios kiekvieną rytą visus norinčius prisijungti prie „Menų istorijos, kritikos ir medijų“ ar „Kūrybinių industrijų“ programų studentų ir padiskutuoti apie dailę, šokį, teatrą, fotografiją ar dizainą. Šį paskaitų ciklą papildys atviros Menų fakulteto svečių paskaitos: menotyrininkės Karinos Simonson paskaita apie šiuolaikinį Afrikos meną ir „Muzikos produkcijos“ programos absolvento Luko Tarvainio paskaita „Muzikos prodiusavimas šiandien: autentiškumas ir technologijos“ apie skirtingus muzikos prodiusavimo modelius, kintančias tendencijas ir autentiškumo paieškas per kūrybines ir technologines limitacijas.
„VDU kultūros dienas“ tradiciškai užbaigs balandžio 30 d. 15 val. vyksianti mokiniams ir mokytojams skirta Atvirų durų diena. Atvirų durų dienos metu Menų fakulteto dėstytojai pristatys moksleiviams fakultete vykdomas bakalauro studijų programas „Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“, konsultuos stojamųjų egzaminų klausimais ir praves paskaitą „Internetinis menas: kūrybiškumo lavina naršyklės lange“ (dėst. Gytis Dovydaitis). Tuo metu mokytojai kviečiami dalyvauti seminare „Kūrybinių metodų taikymas ugdymo procese“, kurio vedėjas Augustinas Balaišis teigia, kad „mokykla turėtų ugdyti kūrybines moksleivių kompetencijas ir auginti savarankišką, gebantį laisvai mąstyti bei spręsti iškilusias problemas žmogų“.
Anot reginio organizatorių, „VDU kultūros dienų“ programą sudarančių veiklų įvairovė atspindi ne tik platų fakultete vykdomų meno, menotyros, paveldo ir komunikacijos studijų spektrą, bet ir intensyvų kūrybinį fakulteto bendruomenės – dėstytojų, studentų, absolventų, socialinių partnerių – bendradarbiavimą. Vertindama jau penkerius metus gyvuojančio renginio patirtį, Menų fakulteto prodekanė doc. dr. Rūta Mažeikienė teigia, kad „VDU kultūros dienos“ tapo tinkama platforma pristatyti fakulteto edukacines ir kūrybines veiklas plačiajai visuomenei, pritraukti labai įvairią publiką – plačiąją visuomenę, kultūros lauko profesionalus, studentus, moksleivius – ir suteikti jai unikalią dalyvaujamosios kultūros patirtį.
Artėja „VDU kultūros dienos“
2021 m. balandžio 26 – 30 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultetas organizuoja tradicinį visuomenei skirtą renginį „VDU kultūros dienos“. Jau penktus metus vyksiantis savaitinis meno ir kultūros festivalis siūlo platų veiklų spektrą ir paprastai sulaukia nemažo lankytojų susidomėjimo.
Šių metų renginio programa – taip pat gausi ir įvairi: nuo atvirų Menų fakulteto dėstytojų ir svečių paskaitų iki aktualių diskusijų („Post-pandeminis menas“, „Kaip sukurti naują muziejų?“), nuo virtualaus spektaklio „Ryšys“ (rež. A. Leonova, NKDT) iki Menų fakulteto dėstytojų ir absolventų fotografijos parodų (R. Požerskio „Paslaptingas Bangladešas“, R. Barauskio „Žmogus ir jo aplinka šiandien, vakar, rytoj“, V. Virbickaitės “Pamatyta tapatybė. Ežerėlio bendruomenės narių portretai”), nuo interaktyvios lauko parodos „Teatro galerija 100: asmenybės kuria istoriją“ iki muzikinio online renginio „Music Lab“.
„VDU kultūros dienas“ tradiciškai užbaigs Atvirų durų diena moksleiviams, kurios metu Menų fakulteto dėstytojai moksleiviams pristatys studijų programas „Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“, o mokytojus pakvies į seminarą „Kūrybinių metodų taikymas ugdymo procese“. Plačiau apie Atvirų durų dienos renginius moksleiviams galima sužinoti čia.
VDU profesoriaus R. Plungės kūryba – tarptautinėje parodoje JAV
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesoriaus dr. Rimanto Plungės kūryba šiuo metu yra pristatoma Jungtinėse Amerikos Valstijose, „Noyes“ meno muziejuje, parodoje „BORDERLESS / Digital Practices in Changing Times“. Autoriaus kūryba yra pristatoma su kuratorių atrinktais menininkais iš daugelio pasaulio šalių – Egipto, Turkijos, Meksikos, Ispanijos, Kinijos, Senegalo, JAV, Japonijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Kroatijos, Italijos, Nyderlandų ir Sirijos. Paroda vyksta nuo šių metų sausio 21 d. iki gegužės 9 d.
Dr. R. Plungės kūryba paskutinį dešimtmetį pasižymi įvairumu – fotografijos, videofilmai (videomeno filmai ir dokumentika), tapyba, koliažai ir įvairūs meniniai projektai – net ir žemės meno kūriniai. Tokia kūrybinė praktika atitinka ir R. Plungės edukacinę, padagoginę veiklą. Menininko Naujųjų medijų meno, Viešosios komunikacijos, Interneto ir medijų technologijų ir kitose studijų programose dėstomi dalykai orientuoti į šiuolaikinėmis technologijomis pagrįstas kūrybos formas, pasižyminčias tarpdiscipliniškumu.
Autoriaus kūrybai būdingas filosofinis požiūris į aplinką ir visą supantį pasaulį. Jo kūryba reflektuoja asmeninio tapatumo, laiko ir erdvės transformacijas. Dr. R. Plungės kūryba – tai ne tik jo subjektyvios patirties liudijimas žiūrovui, asmeninės mitologijos kūrimas, bet ir inspiracija žiūrovui pačiam ieškoti asmeninio pasaulio unikalumo paslapties.
Parodoje „BORDELESS / Digital Practices in Changing Times“ rodomas videofilmas „PAINTING LESSON/Decisive moments“ (2020 m., 28 min.).
Dr. R. Plungės filmas identifikuoja svarbias ir/ar lemiamas jo gyvenimo akimirkas. Pasak autoriaus, jos dažniausiai nėra iškilmingos, isimintinos, bet paprastos ir nepastebimos… Nepaisant tų akimirkų neišskirtinumo, jos pagrindžia mūsų gyvenimo vektorių, formuoja mūsų požiūrį į pasaulį, skatina apmąstyti jausmus ir patirtis. Mes tampame savimi būtent dėl jų. Atmintis suteikia asmenybės tęstinumą, o vaizdai sukuria atspindžius – dažnai neryškius, bet mums patiems svarbius. Dr. R. Plungės videofilmo vaizdai nieko nenurodo, bet labiau atskleidžia, ne pasakoja, o veikiau apsigyvena mūsų vaizduotėje. Į kūrinio patyrimą yra įtraukiamas ir žiūrovas, nes jam kūrinys suteikia galimybę pasitelkti ir apsvarstyti savo patirtis.
Autorius fiksuoja, rūšiuoja, lygina ir pateikia žiūrovui užfiksuotas kadrų sekas. Tai tik autoriui svarbūs momentai, todėl vaizdo akimirkų sekos gali būti sunkiai skaitomos, kartais paslaptingos, kartais atrodo provokuojančios, tačiau dažniausiai jaukios ir atviros žiūrovui. Videofilmas nekuria pasakojimo ar istorijos. Vienintelis dalykas, jungiantis kadrų sekas, yra pats kūrinio autorius. Būtent jo individuali patirtis sukuria autoriaus mitologinį vizualinį lauką, kuris kartais sugrąžina mus į skaitmeninę realybę – vaizdo trikdžiai ir skaitmeniniai artefaktai primena, kad tai – ne dabar kuriama realybė, o reprezentacija. Nepaisant videofilme matomų skaitmeninio vaizdo, garso atkūrimo klaidų (kurias autorius sąmoningai palieka), filmas tiesiogiai kviečia jus atskleisti bendrinamas patirtis. Kaip teigia pats autorius – už ekrano nieko nėra, tik jūs.
Daugiau informacijos apie parodą.
Videofilmą „PAINTING LESSON/Decisive moments“ (2020 m., 28 min.) galite peržiūrėti čia.
VDU Menų fakulteto dėstytojai vedė mokymus kultūros darbuotojams
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultetas, bendradarbiaudamas su socialiniais partneriais, įsitraukia į kultūros sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo veiklas.
Kovo 29 – balandžio 7 dienomis VDU Menų fakulteto dėstytoja, „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė dr. Daiva Citvarienė Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejaus darbuotojams pristato 3 paskaitų ciklą „Muziejai XXI amžiuje. Kaip išlikti aktualiems?“. Ciklą sudaro trys susitikimai, skirti apmąstyti XXI amžiaus muziejaus sampratą ir kintantį jo vaidmenį dabarties visuomenėje: ko reikia „gero“ muziejaus receptui ir kas daro muziejų nepatrauklų jo lankytojams? Paskaitose tyrinėjamos šiuolaikinio muziejaus tendencijos ir pristatomos sėkmingos iniciatyvos. Apžvelgiami kintantys muziejaus ir jo auditorijų santykiai, muziejaus pasiekiamumo (angl. accessibility) iššūkiai, aptariami motyvai, kurie skatina lankytojus ateiti į muziejų, ir barjerai, trukdantys dalyvauti kultūroje.
Dr. Daiva Citvarienė
Dr. D. Citvarienė taip pat vedė mokymus Lietuvos bibliotekų asociacijos nariams „Auditorijos ir kultūros organizacijos XXI amžiuje“. Šiose 5 valandų kūrybinėse dirbtuvėse-mokymuose dalyviai buvo pakviesti patyrinėti auditorijų vystymo problematiką kultūros organizacijose. Jungiant teorines ir praktines žinias, buvo keliami tokie klausimai: ką iš tiesų reiškia terminas „auditorijų plėtra“? Kaip geriau pažinti savo auditorijas? Kaip paskatinti jaunimą dalyvauti kultūroje ir kokius veiksmus reikia atlikti norint atsiverti naujoms auditorijoms? Mokymų metu pristatytos atvejų studijos, aptarti kūrybiniai (DIY principo) auditorijų tyrimų metodai, dalyviai įtraukti į praktinius užsiėmimus.
Kovo 24 d. VDU Menų fakulteto Menotyros katedros vedėja, menotyrininkė doc. dr. Linara Dovydaitytė MO muziejaus darbuotojams skaitė paskaitą „Koks turėtų būti ateities muziejus?”. Paskaitoje buvo pristatytos skirtingos, įvairiais istoriniais laikotarpiais susiformavusios muziejaus sampratos ir pateiktas kritinis jų įvertinimas, aptartos kintančios muziejaus funkcijos šiuolaikinėje visuomenėje, diskutuota apie šiandien pastebimą poreikį iš naujo apibrėžti muziejaus instituciją ir su tuo susiję nesutarimai tarptautinėje muziejininkų bendruomenėje. Kaip įvairūs XXI a. iššūkiai veikia muziejų savivoką ir darbą? Kokie turėtų būti prioritetai ateities muziejų veikloje?
Doc. dr. Linara Dovydaitytė
VDU Menų fakulteto studentai pristato spektaklį „Mirgėjimas”
Ar galėjote įsivaizduoti, kad jūsų „Facebook“ galėtų virsti savotiška teatro scena? Komentarai – scenarijumi, o live‘ai – mizanscenomis, kurias norima linkme pakreipiate jūs patys? Naujų patirčių siūlo socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“, kuris vyksta po Nacionalinio Kauno dramos teatro vėliava kovo 2-5 dienomis. Apie pirmą Lietuvoje tokio pobūdžio kūrinį mintimis dalijasi šio socialinių medijų spektaklio kūrėjai: režisierius Augustas Gornatkevičius, VDU Menų fakulteto Kūrybinių industrijų programos antrakursė dramaturgė Paulina Okunytė, bei Menų fakulteto doktorantas, interneto ir naujųjų medijų tyrinėtojas bei kūrybininkas Gytis Dovydaitis.
Kilusi pandemija paskatino, netgi privertė teatrą persikelti į skaitmeninę erdvę. Prasidėjo ir tebevyksta spektaklių įrašų rodymas, tiesioginės transliacijos ir panašūs reiškiniai. Kaip vertinate šiuos procesus, ar šis eksperimentavimo laikas atneš naujų teatro formų?
(A. G.) Išties, pandemija privertė išeiti iš komforto zonos ir pažiūrėti į dalykus kitu kampu. Man atrodo, vieni teatrai pasirinko komfortabilų kelią – daryti tai, kas žinoma, tik kitoje platformoje – turiu omeny, rengti pjesių skaitymus, transliuoti įrašus internetu. Kelią eksperimentuoti, kurti visiškai naują teatrinį produktą rinkosi mažiau kūrėjų. Vis dėlto manau, kad naujų formų šiuo laiku turėtų atsirasti.
(G. D.) Ne tik kultūros kūrėjai, bet ir kultūros vartotojai pastebėjome, kad pandemija paragino rengti virtualias parodas, instaliacijas, internetinius teatro pasirodymus. Skubėta generuoti kitokį turinį, neįsigilinant, ką reiškia virtualumas, kokios jo galimybės, ką reiškia internetinis teatras. Ar spektaklio transliacija, „YouTube“ vaizdo įrašas pelnytai vadinamas internetiniu spektakliu? Interneto platformoje „Spotify“ muzikos klausomės metų metus, bet nevadiname to virtualiu koncertu, o olimpiados transliacija televizijoje nėra virtuali olimpiada, tai tiesiog transliacija. Internetinis teatras, mano manymu, apeliuoja į kūrinius, kurie yra sukurti internetui nuo pat pradžių, nėra tik skaitmenizacija. Eksperimentų sąlyga – į internetą, socialinius tinklus žiūrėti kaip į mediją, įrankį, su kuriuo galima kurti, ir ieškoti galimybių. Pavyzdžiui, ateities nagrinėjimas žaidime „Minecraft“, detektyvas bendravimo programėlėje „Viber“ arba „Romeo ir Džiuljeta“ pažinčių programėlėje „Tinder“, kai įsimyli ir tik vėliau supranti, kad čia tebuvo spektaklis. Galimybių yra daug, bet svarbus laiko ir žiūrovų klausimas – ar jie yra pasiruošę priimti netradicinį produktą?
(P. O.) Teatras apskritai yra labai kūniška, meditatyvi „čia ir dabar“ patirtis, kuriai labai reikalingas gyvas santykis. Todėl teatras internetinėje erdvėje nuo pat pradžių yra problematiškas. Kaip sukurti tą imersinę būseną, betarpišką ryšį su žiūrovu? Manau, tai didelis iššūkis kūrėjams. Tačiau nauji laikai reikalauja ir naujų formų.
Gytis Dovydaitis (asmen. albumo nuotr.)
Tai nieko nelaukdami pakalbėkime apie projektą „Mirgėjimas“. Kaip kilo mintis persikelti būtent į „Facebook“ platformą?
(G. D.) Pradinė mintis kurti socialinių medijų spektaklį kilo teatro meno vadovu Edgarui Kliviui. Jo pakviestas, pradėjau galvoti apie formą, nes tyrinėju internetą akademiškai. Natūraliai pasirodė, kad socialinės medijos yra teatro scena, juk mes ir savo kasdienybėje linkę socialines medijas vadinti spektakliu, nes ten dažnas pristato save tam tikrame vaidmenyje ir atlieka tam tikrą pasirodymą. Todėl „Facebook“, „Messenger“ kaip medijos gali būti pritaikytos ne tik transliacijai, bet ir realiam veiksmui.
(A. G.) Paantrinsiu, kad socialinėse medijose kasdien vyksta tam tikras spektaklis-performansas, o mes naudojame socialinius tinklus kaip teatro sceną. Šiuo atveju žiūrime kaip į spektaklį-žaidimą. Mes šnekame apie patį socialinį tinklą kaip apie teatrą, kaip žaidimą ir mitus, kurie sklando internetinėje erdvėje.
Kaip ketinate įsiterpti į tokią skirtingos informacijos srautų užimtą erdvę?
(P. O) Sakoma, jog gatvės teatras yra viena sudėtingiausių teatro formų būtent dėl žiūrovų dėmesio ir įsitraukimo. Manau, kad socialinės medijos yra visgi dar sudėtingesnė scena dėl jose nuolat vykstančio informacinio triukšmo, varžymosi dėl stebėtojo dėmesio. „Facebook“ platforma yra tapusi savotišku langu į pasaulį, be kurios praleistą dieną jau sunku įsivaizduoti. Ją naudoji kasdienei komunikacijai, per ten dažnai sužinai apie tau svarbių (ir nelabai) žmonių gyvenimą, pasaulio naujienas. Teatras, ateinantis į šią erdvę, turi potencialą kaip niekad priartėti prie žiūrovo, tiesiog tapti jo kasdienio gyvenimo dalimi, kur vienas post’as tampa mizanscena, o live vaizdo įrašas – personažo monologu.
Mūsų pokalbis žadina vaizduotę. Suprantu, kad visų detalių atskleisti negalite, nes neliks intrigos, bet, kas žiūrovų lauks „Mirgėjime“?
(G. D) Nagrinėjame tokį sumišimą, tokias būsenas, kurias kasdienybėje galime pasiekti ir patirti naudodamiesi socialinėmis medijomis. Būtent pačiose „Facebook‘o“ grupėse. Kažkoks klaidžiojimas tarp šviesos ir tamsos, tarp žinojimo ir nežinojimo, tarp buvimo ir nebuvimo, tarp pasitikėjimo ir nepasitikėjimo.
(A. G.) Aš dar galiu pasakyti, kad žiūrovai susitiks su čia pat vietoje gimstančia nauja taip vadinama konspiracijos teorija, o visa kita bus savotiškas žaidimas, kurio metu jis galės įsitraukti ir galbūt net ir paveikti įvykių seką. Žiūrint iš žiūrovo pozicijos, šis vyksmas – relaksacijos priemonė, leidžianti nusiimti kasdienybės įtampą, išnaudoti savo improvizacinius gebėjimus. Visiems jis įdomus tuo, kad ir žiūrovas gali įnešti visiškai naują temą. Kartais gyvenimas tampa įdomesnis už teatrą, tai dažnai nutinka. Pavyzdžiui, repetuojant įvyko Kapitolijaus šturmas Amerikoje. Kur viskas prasidėjo? Prezidento „Twiter“ paskyroje. Tai tik patvirtina paties projekto, pradinės minties realumą.
(P. O.) Besigilindama į socialiniuose tinkluose tarpstančias konspiracijų teorijas, pasijutau lyg nerdama vis gilyn į savotišką pasaką. Čia prisiminiau „Tūkstantį ir vieną naktį“. Šiame kūrinyje vidury pradėtos sekti pasakos užgimsta nauja pasaka, toje – dar viena, ir taip neri per skirtingus pasakojimų lygmenis į gelmę, pamesdamas bet kokius istorijos galus. Iš tos gelmės paskui reikia išnerti atgal, užbaigti visas pradėtas istorijas. Panašiai sekamos ir šių dienų konspiracijos – atvėrus vienas duris, patenki į labirintą, kuris gali nuvesti bet kur, net iki pačios beprotybės. Man „Mirgėjimas“ – tai pasaka be galo.
Paulina Okunytė (R. Levandraitytės nuotr.)
Dar norisi pasitikslinti aktorių užduotis šiame vyksme. Jeigu žiūrovui suteikiamos naujos veikimo galimybės, tai ir aktorių vaidmuo nėra tradicinis?
(A. G.) Tikrai taip. Iš tikrųjų, aktoriai labai daug prisideda vystant ir kuriant patį scenarijų. Jiems tenka daug improvizacijos ir gyvų interakcijų. Jie išliks ir anonimiški, ir atskleis personažą. Beje, šnekant apie veikimą socialinėse medijose, vaidyba prieš kamerą turėtų būti artima kinui, bet visgi socialinėse medijose ji daug artimesnė teatrui – nėra suorganizuota iš anksto, nėra nufilmuota, sumontuota ar padailinta – ji vyksta čia ir dabar. Vaidyba, kurią renkamės epizoduose, tikrai labai teatrališka.
(P. O.) Į istorijos kūrimo procesą įsitraukiantis žiūrovas neišvengiamai lemia ir aktoriaus vaidmenį. Mūsų įkvėpimo šaltiniu tapo fantastinis vaidmenų žaidimas „Dungeons & Dragons“. Žiūrėdami į spektaklį iš žaidimo perspektyvos, numatėme pagrindinius įvykius ir personažams suteikėme tam tikras charakteristikas, savotiškas personažo „galias“. Šių dviejų elementų ribose aktoriams paliekama laisvė patiems naviguoti. Kaip ir gyvenime – niekada negali nuspėti, kas tavęs laukia už kampo.
Daugiau informacijos apie spektaklį
Ekspertai: šiuolaikinis menotyrininkas – aktyvus meno lauko kūrėjas
Pastaraisiais metais pasaulį sustabdžiusi pandemija bene skaudžiausiai palietė kultūros lauką – nors didžiąją dalį meno renginių pasitelkus šiuolaikines technologijas pavyko perkelti į virtualią erdvę, tačiau reikėjo surasti naujų būdų, kaip išlaikyti esamas ir pritraukti naujų auditorijų. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto menotyros ekspertų, dabartiniame kontekste svarbiu aspektu menotyros krypties studijas pasirinkusiems studentams tampa poreikis ne tik gerai išmanyti meno lauką, bet ir gebėti tinkamai komunikuoti apie jame vykstančius reiškinius.
„Šiandieninės meno praktikos kviečia menotyrininką būti kiek įmanoma atviresniu tarpdisciplininėms žinioms – gerai išmanyti šiuolaikinės filosofijos diskursą, medijų ir medijų technologijų kontekstą, turėti vadybos, komunikacijos ir kitų socialinių mokslų žinių“, – teigia VDU Teatrologijos katedros vedėjas, Nacionalinio Kauno dramos teatro meno vadovas doc. dr. Edgaras Klivis. Panašaus požiūrio laikosi ir VDU Menų fakulteto dekanė, prof. dr. Jurgita Staniškytė, teigdama, jog šiuolaikinis menotyrininkas turėtų siekti, kad menu ir kūryba kaip viešuoju gėriu galėtų naudotis kuo daugiau piliečių, todėl jam yra svarbu būti įvaldžius įvairias komunikacijos formas.
Kas yra šiuolaikinis menotyrininkas?
„Klasikinis menotyros apibrėžimas – tai meno ir kūrybos analizė bei sklaida, apimanti įvairias meno rūšis, žanrus, jungianti meno istoriją, teoriją ir kritiką. Kitaip tariant, tai noras išsiaiškinti ką, kaip ir kodėl kuria žmonės, kaip jų kūryba veikia visuomenę, o visuomenė – kūrybą“, – teigia prof. dr. J. Staniškytė. Anot profesorės, šiuolaikiniams menotyrininkams nebeužtenka būti tik ekspertais-vertintojais – jie aktyviai dalyvauja meniniame lauke jį formuodami: kuruoja meninius procesus, rengia festivalius ir parodas, užsiima kultūros politika ir diplomatija.
VDU Menų fakulteto dekanė prof. dr. Jurgita Staniškytė
„Norint sėkmingai įgyvendinti visą šios profesijos veiklų paletę reikalingos žinios iš įvairių disciplinų: meno istorijos, šiuolaikinės kūrybos, kritikos žinias privalo papildyti menų komunikacijos, projektų valdymo, auditorijų plėtros išmanymas, labai svarbus ir įvairių praktinių gebėjimų: kritinio teksto rašymo, medijų valdymo formavimas ir atnaujinimas“, – šiuolaikiniams menotyrininkams priskiriamas kompetencijas vardija profesorė.
Šimtmetį siekiančios tradicijos
VDU Teatrologijos katedros vedėjas E. Klivis pastebi, jog per 25 katedros gyvavimo metus katedroje dirbantys tyrėjai tapo Vakarų Europos ir Šiaurės šalių teatrologijos studijų ir mokslo tinklų bendruomenės dalimi – fakultete dėsto vizituojantys profesoriai ir teatro profesionalai iš užsienio, organizuojamos tarptautinės teatrologų konferencijos, kurių metu studentai gyvai pamato ir susipažįsta su šios tyrimų srities lyderiais. Pasak teatrologo, praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje VDU menotyros studijos kurtos remiantis vakarietiška demokratine akademine kultūra, kuri išsiskiria savo įvairove, prieštaringais požiūriais ir tarpdiscipliniškumu.
Simboliška, jog praėjusiais metais minėto Lietuvos teatro šimtmečio istorija prasidėjo Kaune, kur tuometiniame Vytauto Didžiojo universitete seminarinio pobūdžio užsiėmimus su studentais ėmė rengti Balys Sruoga, o šiuo metu VDU Menų fakultete toliau tęsiamos tradicijos ugdant teatrologus. „B. Sruoga su savo mokiniais buvo pirmieji, kurie ėmėsi kurti profesionalią kritiką, o taip pat rašyti Lietuvos teatro istoriją. Tam tikra prasme esame panašioje padėtyje – Teatrologijos katedroje taip pat jautėme poreikį perrašyti teatro istoriją, pasiūlyti naujas teatro kritikos ir teorijos prieigas. Tik mūsų pirmtakams labiausiai rūpėjo atriboti lietuviškąjį teatrą nuo kitų tautų, įrodyti jo savarankiškumą ir unikalumą, o mums su kolegoms praėjus šimtmečiui kaip tik rūpi rasti sąsajas tarp lietuviškojo teatro ir tarptautinių modernaus ir postmodernaus teatro sąjūdžių, atsekti ryšius su Rytų ir Vakarų Europos teatrine raida, vėl įrašyti Lietuvos teatrą į tarptautinius procesus ir reiškinius“, – teigia doc. dr. E. Klivis.
VDU Teatrologijos katedros vedėjas doc. dr. Edgaras Klivis
Prieš dešimtmetį į teatrologijos studijų programą nuspręsta įtraukti su scenos menų vadyba susijusių studijų dalykus. „Dabar programa rengia studentus dvejoms svarbiausioms karjeros galimybėms: gali būti teatro kritiku ir tyrėju, visuomet pasirengusiu išeiti ir į labiau praktinį teatro prodiusavimo ir vadybos darbą arba tapti vadybininku, labai gerai išmanančiu teatrą, estetines teatro kryptis ir šiuolaikines tendencijas“, – atskleidžia teatrologas bei užsimena, jog nemaža dalis programos absolventų dirba teatro vadybos ir komunikacijos srityje.
„Šiuolaikinės kultūros logika lemia, kad kūryba, t. y. naujų teatro kūrinių gamyba, ir komunikacija, į kurią įeina auditorijų pritraukimas, marketingas, edukacija, reklama, kritika tampa beveik lygiaverčiais veiksniais“, – teigia E. Klivis. Anot teatrologo, seniai praėjo laikai, kuomet tik užtekdavo sukurti gerą spektaklį. „Su šiandienine kultūros pasiūla, „Metropolitano“ operos transliacijomis, „Netflix“, kultūriniu turizmu, pigiais skrydžiais tinkama, tikslinga, kompetentinga komunikacija yra būtina bet kuriam teatriniam procesui“, – kalbėdamas apie teatrologijos studijų aktualumą akcentuoja VDU Menų fakulteto docentas.
Profesinio kelio pradžia – dar prieš gaunant diplomą
24 veiklos metus skaičiuojančios VDU Menotyros katedros vedėja doc. dr. Linara Dovydaitytė pasakoja, jog nuo pat įsikūrimo pradžios katedroje veikė stipri architektūros istorijos ir senosios dailės tyrinėtojų mokykla, ilgainiui išryškėjo modernios ir šiuolaikinės dailės bei taikomojo meno ir dizaino tyrimai. „Šiandien katedroje dirbantys vyresnės ir jaunesnės kartos mokslininkai ne tik rašo tradicines įvairių meno sričių istorijas – pasakoja apie menininkus, meno kūrinius ar meno stilius, bet ir svarsto aktualias kultūros paveldo apsaugos ir vadybos problemas, nagrinėja meninės kūrybos reikšmę visuomenės gyvenime, pavyzdžiui, diskutuodami apie meno sąsajas su istorija ir atmintimi, įvairių bendruomenių tapatybėmis ar netgi ekonominiais procesais“, – teigia L. Dovydaitytė.
Magistro studijų programos „Meno kuratorystė“ vadovė dr. L. Dovydaitytė išskiria vienintelės tokio tipo magistrantūros programos unikalumą Lietuvoje – studentams suteikiama galimybė meno istorijos ir teorijos išmanymą pritaikyti praktiškai – kuruojant parodas, organizuojant renginius, publikuojant tekstus, vykdant įvairialypę meno komunikaciją. Dar studijų metais studentai turi galimybę įgyvendinti savo pirmuosius projektus, semtis patirties bendraujant su patyrusiais meno kuratoriais ir žinomais menininkais, lankant svarbias tarptautines parodas ir susitinkant su jų rengėjais, atliekant praktiką tarptautinėse meno organizacijose ir taip mezgant ryšius.
VDU Menotyros katedros vedėja doc. dr. Linara Dovydaitytė
„Tam tikra prasme studentai savo karjerą formuoja dar prieš gaudami diplomą. Šioje studijų programoje į meną žvelgiama plačiai, kaip į svarbią vizualiosios kultūros dalį ir kaip į reikšmingą politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo faktorių. O meno kuravimas suvokiamas kaip tyrimais paremta praktinė veikla, tam tikras dialogo kūrimas ar provokavimas tarp menininkų, institucijų ir auditorijų pačiais aktualiausiais šiandienos klausimais“, – pasakoja L. Dovydaitytė. Menotyrininkės teigimu, programos absolventai aktyviai dirba kultūros srityje: rašo tekstus, kuruoja parodas ir koordinuoja festivalius, dirba galerijose ir muziejuose, o viena absolventė pati yra įkūrusi sėkmingai veikiančią meno galeriją.
Ne tik akademinėje, bet ir ekspertinėje veikloje dalyvaujanti L. Dovydaitytė, kalbėdama apie dabartinius studentus, pabrėžia šių gebėjimą laisvai migruoti tarp fizinės ir virtualios realybės. „Bendraujant su jais yra įdomu galvoti apie naujas, hibridines meno pristatymo, pateikimo visuomenei, formas, kurios neapsiriboja įprastomis ekspozicijomis fizinėje erdvėje. Puikus to pavyzdys – gruodžio mėnesį atidaryta, karantino sąlygoms pritaikyta, lauke ir internete veikianti paroda, skirta Nacionalinio Kauno dramos teatro šimtmečiui, prie kurios kuravimo prisidėjo ir „VDU Meno kuratorystės“ studentės“, – džiaugiasi VDU Menų fakulteto docentė.
Komunikuoti kultūrą
Remiantis praėjusių metų pabaigoje žurnalo „Reitingai“ atlikta analize – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykdomos menotyros krypties studijos jau ne pirmus metus lyderiauja šalyje. Pasak pašnekovų, toks įvertinimas parodo, jog VDU Menų fakulteto menotyros krypties programos – „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Meno kuratorystė“ bei „Teatrologija ir scenos menų vadyba“ – siūlo tai, kas yra reikalinga darbo rinkai, menų laukui ir jauniems žmonėms, norintiems veikti šioje srityje. „Esame svarbus meno tyrimų ir studijų centras tiek Šiaurės ir Baltijos šalių masteliu, tiek Lietuvos mastu, tiek ir Kaunui, kuriam akademinė humanitarija yra būtina šiuo metu taip sėkmingai kuriant ar vėl atrandant savo – oraus, europinės kultūros lygio miesto – atmosferą“, – pabrėžia doc. dr. E. Klivis.
