1922 m. vasario 16 d. Kaune iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas, davęs pagrindą šiuolaikiniams universitetams Lietuvoje. Tų pačių metų kovo 24-ąją priimtu statutu įtvirtinta ir jo plati autonomija.
Universitetą sudarė Humanitarinių mokslų, Matematikos-gamtos, Medicinos, Teisių, Technikos ir Teologijos-filosofijos fakultetai, 1925–1936 m. veikė nedidelis Evangelikų teologijos fakultetas. Palaipsniui vystėsi universiteto materialinė bazė: atidaryta biblioteka, ilgainiui tapusi didžiausia ir retenybėmis turtingiausia biblioteka to meto Lietuvoje. Aukštojoje Fredoje įkurtas Botanikos sodas, Aleksote pastatyti Fizikos ir chemijos instituto rūmai, o Žaliakalnyje – Klinikų kompleksas.
Universitete aktyviai veikė stiprios ir kūrybingos studentų sąjungos bei korporacijos – ateitininkai, neolituanai, taip pat kitos fakultetinės, regioninės ar tautinių mažumų draugijos bei organizacijos. 1925 m. veiklą pradėjusi Studentų atstovybė rūpinosi visų universiteto studentų reikalais bei Lietuvos studentijos reprezentavimu tiek šalyje, tiek užsienyje. Prie Studentų atstovybės buvo įkurtas Akademinis sporto klubas, Akademinis turizmo klubas ir Universiteto choras.
Rašytojas Juozapas Albinas Herbačiauskas tarp Lietuvos universiteto studentų 1928 m.
1930 m. birželio 7 d. minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį Lietuvos universitetas pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu. Tą pačią dieną priimtas ir naujas universiteto statutas.
1939 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Universitetų įstatymą, kuriuo be Vytauto Didžiojo universiteto paskelbiamas dar vienas universitetas Lietuvoje – Vilniaus universitetas. Šį pokytį lėmė Vilniaus atgavimas ir sprendimas Vilniuje turėti lietuvišką universitetą. Iš Kauno į Vilnių nuspręsta perkelti Humanitarinių mokslų ir Teisių fakultetų personalą bei studentus.
Pirmosios sovietinės okupacijos metu Vytauto Didžiojo universitetas prarado savo autonomiją ir nuo 1940 m. rugpjūčio 21 d. buvo pervadintas Kauno universitetu. Naujus mokslo metus universitetas pradėjo netekęs kiek anksčiau uždaryto Teologijos-filosofijos fakulteto ir Matematikos-gamtos fakulteto, kuris buvo iškeltas į Vilniaus universitetą.
Vokiečių okupacijos metais, 1941 m. rugpjūčio 1 d., Laikinoji Lietuvos Vyriausybė patvirtino universiteto statutą, kuriuo Kauno universitetą vėl pavadino Vytauto Didžiojo vardu. Nors 1943 m. kovo mėnesį okupacinė valdžia formaliai sustabdė universiteto veiklą, jis veikė dar vienus metus.
1944 m. rudenį, prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, Vytauto Didžiojo universitetui buvo leista pradėti naujus mokslo metus. 1946 m. liepą, perduodant universitetą Sovietų sąjungos Aukštojo mokslo ministerijos pavaldumui, buvo pakeistas ir jo pavadinimas – į Kauno valstybinį universitetą.
1949 m. Kaunas prarado humanitarinių mokslų židinį – į Vilniaus universitetą iškeltas Istorijos-filologijos fakultetas, pradėta ardyti iki tol didžiausia ir retenybėmis turtingiausia Lietuvoje universiteto biblioteka. Galiausiai, 1950 m. spalio 31 d. – Sovietų Sąjungos Švietimo ministras reorganizavo Kauno universitetą į Kauno politechnikos institutą ir Kauno medicinos institutą.
Lietuvos universitetas / Vytauto Didžiojo universitetas XX a. 3-4 dešimtmetis
Dėl Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų už Lietuvos ribų atsidūrė reikšminga Lietuvos inteligentijos dalis. Išeiviją sudarė ir nemažai buvusių Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojų ir studentų. Kelis metus jie spietėsi DP (išvietintų asmenų) stovyklose Vokietijoje, Austrijoje, vėliau įsikūrė JAV, Kanadoje, Australijoje ir kitose šalyse, tačiau išsaugojo prisiminimus apie tarpukario universitetą, būrėsi į įvairias organizacijas.
Dalis buvusių Vytauto Didžiojo universiteto profesorių susitelkė į Lietuvos profesorių draugiją Čikagoje, atsikūrė dalis prieškariu veikusių ir studentus telkusių organizacijų (Studentų skautų korporacija „Vytis“, Vytauto Didžiojo universiteto studentų atsargos karininkų korporacija „Ramovė“, tautinė studentų organizacija „Neo-Lithuania“, katalikiškoji „Ateitininkų“ federacija ir kitos). Susivienijimuose neretai drauge veikė vyresnieji, buvę Vytauto Didžiojo universiteto studentai, darbuotojai ir jau pokario metais mokslus ėję jaunuoliai. Tai leido perduoti tarpukario universiteto prisiminimus ir įpareigojimus į jį sugrįžti jaunajai kartai.
Kauno mokslininkų ir inteligentijos, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyva 1988 m. buvo iškeltas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo klausimas. Į universiteto Kaune atkūrimo darbus aktyviai įsijungė ir diasporos mokslininkai.
VDU Atkuriamojo Senato nariai 1989 m.
1989 m. kovo 30 d. Kauno mokslininkai išrinko Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo tarybą, kuriai pavedė parengti universiteto laikinąjį statutą bei spręsti kitus atkūrimo klausimus. Balandžio 28 d. Lietuvos ir išeivijos mokslininkų konferencijoje buvo pasirašytas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas, kurio legitimumą liepos 4 d. patvirtino tuometinė Aukščiausioji taryba Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo įstatymu.
1990 m. gruodžio pabaigoje Atkuriamojo senato suvažiavime buvo priimtas Statutas, įteisinęs universiteto autonomijos, akademinės laisvės, mokslo ir studijų vienybės principus, tripakopę (bakalauras, magistras, daktaras) studijų sistemą ir artes liberales studijų modelį.
Atkurtojo Vytauto Didžiojo universiteto studentų akimirkos 1991–2002 m.
