VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Kauno bienale“

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Kauno bienale“ – didžiausiu šiuolaikinio meno festivaliu Lietuvoje. Pagal šią sutartį šalys įsipareigoja skatinti tarpusavio bendradarbiavimą švietimo ir profesinio tobulėjimo srityse.

1997 m. tekstilės menininkių iniciatyva prasidėjusi „Kauno bienalė“ per du dešimtmečius išaugo iki tarptautiniu mastu pripažinto renginio. Kas dvejus metus organizuojamas šiuolaikinio meno festivalis pasižymi tarpdiscipliniškumu: čia ne tik eksponuojami tekstilės darbai, bet ir įtraukiamos vizualiųjų menų, šokio, garso ar performanso sąjungos.

Pasak Menų fakulteto dekanės, profesorės dr. Jurgitos Staniškytės, „Kauno bienalės“ ir VDU ryšiai plėtojami jau beveik du dešimtmečius. „Prie šio tarptautiniu mastu pripažinto šiuolaikinio meno įvykio įvairiais būdais prisidėjo ir jame savo idėjas įgyvendino fakulteto dėstytojai, studentai ir absolventai: profesorė Rasutė Žukienė, ilgametė „Kauno bienalės“ vadovė dr. Virginija Vitkienė, vadovė Kotryna Žemaitytė, dabartinė „Kauno bienalės“ vadovė Neringa Kulik ir daugelis kitų. „Kauno bienalė“ – tai universitetui ir  fakultetui labai svarbus partneris, džiaugiamės turėdami tokią inovatyvią bendradarbiavimo platformą, atvirą ir tarptautiniam meno laukui, ir vietos bendruomenėms. Čia studentai turi praktinę galimybę iš arti pažinti geriausias tarptautines meno ir meno kuratorystės praktikas“, – džiaugėsi VDU Menų fakulteto dekanė prof. dr. J. Staniškytė.

VDU Menų fakulteto dekanė prof. dr. Jurgita Staniškytė

Remiantis sutarties nuostatais, abi šalys įsipareigoja ne tik bendradarbiauti projektinėje veikloje, naudotis kūrybiniais bei organizaciniais ištekliais, bet ir suteikti galimybę Vytauto Didžiojo universiteto studentams atlikti mokomąsias praktikas „Kauno bienalės“ vykdomose veiklose, tarp kurių – parodų kuravimas ir informacijos viešinimas, taip skatinant praktinį studentų įgytų žinių pritaikomumą.

Kaip teigia „Kauno bienalės“ vadovė Neringa Kulik, bendradarbiavimas su aukštojo mokslo institucijomis visada buvo vienas iš prioritetų. „Kartu su mokslininkų bendruomene kuriame ir įgyvendiname įvairius meno ir kultūros projektus bei iniciatyvas. Ne paslaptis, kad didžioji dalis „Kauno bienalės“ komandos narių yra baigę studijas Vytauto Didžiojo universitete, o „Kauno bienalės“ renginiuose praktiką yra atlikęs ne vienas studentas. Toliau puoselėdami partnerystę su universitetu sieksime sėkmingai įgyvendinti 13-osios Kauno bienalės renginį ir „Kūrybiškos Europos“ projektą „MagiC Carpets“ (liet. „Stebuklingi kilimai“) įtraukdami universiteto bendruomenę į įvairias veiklas. Kiekvieno renginio ar projekto metu „Kauno bienalės“ komandą papildome įvairių sričių specialistais, ypač komunikacijos, sociologijos ir menotyros. Tikimės akademinio indėlio renginių ir projektų organizavime ir įgyvendinime, stebėsenoje bei vertinime“, – pasakoja N. Kulik.

„Kauno bienalės” vadovė Neringa Kulik (NARA nuotr.)

Bendradarbiavimo sutartį su VDU pasirašiusios „Kauno bienalės“ vadovės manymu, ilgametės partnerystės įprasminimas yra svarbus ne tik akademiniu ar moksliniu aspektu. „Meno, kultūros ir švietimo įstaigų bendradarbiavimas suteikia reikšmingą pagrindą dalintis žiniomis ir patirtimi bei kurti geresnę ateitį“, – akcentavo N. Kulik.

Menų fakulteto absolventų sėkmė filmų kūrimo festivalyje „Odisėja72“

Menų fakulteto absolventai, šiemet baigę Naujųjų medijų meno ir Vaidybos bakalauro studijas, sulaukė ir dar vienos sėkmės. Jų bendras kūrybinis darbas – trumpametražis filmas „240s“ – buvo apdovanotas už geriausią kinematografiją filmų kūrimo festivalyje „Odisėja72“. Festivalyje dalyvavusios kūrybinės komandos, priėmusios iššūkį per 72 val. sukurti filmą, turėjo galimybę konsultuotis su patyrusiais audiovizualinių kūrinių autoriais, kurie dalinosi patarimais scenarijaus rašymo, kūrybinių sprendimų vystymo, režisavimo, filmavimo bei montažo klausimais. Menų fakulteto absolventų filmas buvo įvertintas net tarp 43 kitų kūrybinių komandų darbų.

Jau ketvirtus metus iš eilės vykstančio festivalio dalyvių filmus vertino kompetentinga kino profesionalų komisija: kino režisierė Kristina Buožytė, kino operatorius ir režisierius Ramūnas Greičius ir „Lithuanian Shorts“ festivalio vadovė Rimantė Daugėlaitė. Įvairiose nominacijose apdovanoti filmai spalio 2 d. buvo parodyti didžiajame  „Forum Cinemas Vingis“ kino ekrane, o jų autoriai tolesnei kūrybai paskatinti piniginiais prizais.

Sveikiname Menų fakulteto absolventų kūrybinę komandą ir kviečiame pažiūrėti jų filmą.

Vardinės prof. B. Vaškelio stipendijos konkursas

Universitete įsteigta buvusio universiteto rektoriaus, VDU garbės profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinė stipendija dalimis yra skiriama Menų fakulteto Teatrologijos katedros, Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos literatūrologijos magistrantūros, doktorantūros, bakalauro (II-IV kurso) ir Istorijos katedros bakalauro (II-IV kurso), magistrantūros arba doktorantūros studijų studentams.

Pagrindiniai stipendijos skyrimo kriterijai

Stipendiatas (-ė) turi būti gerai besimokantis (vidurkis – ne mažiau 8 balų), aktyviai dalyvaujantis kultūrinėje ir meninėje veikloje, nuosekliai plėtojantis teatrologijos, lietuvių literatūros arba istorijos mokslinių tyrimų tematikas.

Konkurso sąlygos

Pretendentai į vardinę profesoriaus B. Vaškelio stipendiją iki spalio 28 d. turi pateikti šiuos dokumentus:

  1. Prašymą dalyvauti konkurse;
  2. Gyvenimo aprašymą (CV);
  3. Pažymą apie studijų rezultatus, patvirtintą dekanate;
  4. Mokslinių publikacijų ir meno recenzijų sąrašą bei kopijas.

Gautus prašymus svarstys stipendijų skyrimo komisija. Menų fakultete prioritetas teikiamas studentams, tyrinėjantiems Lietuvos teatro meną, tačiau išimties tvarka stipendija gali būti teikiama ir kitas menotyros sritis tyrinėjantiems studentams.

Konkurso rezultatai bus skelbiami lapkričio mėnesį.

Dokumentus reikia pristatyti iki spalio 28 d. šiuo adresu:

Humanitarinių mokslų fakulteto dekanatas
V.Putvinskio g. 23–301, Kaunas
Referentė Alisija Rupšienė

Daugiau informacijos teikiama tel. (8 37) 327 830 ir el. paštu alisija.rupsiene@vdu.lt.

Kvietimas dalyvauti konkurse

VDU dėstytojai pristato Lietuvos fotografiją Kijeve

Rugsėjo 22 – spalio 25 d.d. Ukrainoje, Kijeve vyksta Lietuvos fotografijos mėnuo, kurio programoje – VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros vedėjo dr. Tomo Pabedinsko kuruota paroda „Kasdienybės žydėjimas“. Taro Ševčenkos nacionaliniame muziejuje eksponuojamoje parodoje pristatomi Lietuvos fotografijos klasikų darbai. Tarp žymiausių lietuvių fotografų Antano Sutkaus, Aleksandro Macijausko, Vito Luckaus, Romualdo Rakausko, Rimanto Dichavičiaus kūrinių parodoje rodomos ir VDU Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijos.

Šią bei kitas Kijeve vykstančias Lietuvių autorių parodas papildė ir žiūrovus su platesniu Lietuvos fotografijos kontekstu supažindino dvi dr. T. Pabedinsko videopaskaitos apie Lietuvos fotografijos sąsajas su tarptautine humanistine fotografijos kryptimi ir apie mūsų šalies šiuolaikinės fotografijos tendencijas.

Lietuvos fotografijos mėnuo Kijeve surengtas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos kultūros institutu. Renginio programos kuratorius ir projekto vadovas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Darius Vaičekauskas džiaugiasi galimybe atnaujinti ilgalaikius kūrybinius ryšius su Ukraina, jos sostinės gyventojus bei svečius pakviečiant į aukštos meninės kokybės ir įvairius renginius: „taip, kaip anksčiau bendravo žymūs Lietuvos ir Ukrainos fotografai, taip ir mes šiandien išlaikome ypač draugiškus santykius su ukrainiečiais. Šie ryšiai mums labai svarbūs, todėl džiaugiamės, kad tokiu sudėtingu metu mes galėjome surengti Lietuvos fotografijos mėnesį Kijeve“.

Lietuvos fotografijos klasikos ir naujausių jos tendecijų pristatymui skirtos net devynios grupinės ir asmeninės lietuvių autorių parodos, jose kuratoriaus vedamos ekskursijos, dokumentinių kino filmų peržiūros ir knygų pristatymai.

Daugiau informacijos apie Lietuvos fotografijos mėnesį Kijeve.

Renginius pristatantis video filmas.

VDU Menų fakulteto studentas – apie kariuomenę ir meną Lietuvoje

„Prieš ketverius metus įstojus į universitetą bijojau, kad manęs nesumaišytų su dėstytoju“, – juokiasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto „Naujųjų medijų meno“ studijų programos ketvirtakursis Albinas Liutkus. Tarp A. Liutkaus ir jo kursiokų – dvylikos metų skirtumas. Po ilgų bandymų ir savęs ieškojimų vyras nusprendė grįžti į studento rolę. „Nestojau į universitetą tam, kad gaučiau išsilavinimą liudijantį dokumentą, norėjau išmokti kažką naujo, pasisemti žinių bei idėjų“, – pasakoja VDU „Naujųjų medijų meno“ bakalauro studijas pasirinkęs vyras.

Gyvenimas visuomet sukosi aplink menus

A. Liutkus gimė ir užaugo Kaune ir, kaip pats sako, yra visiškas betono vaikas. „Mokykloje tokių neformalų kaip aš – buvo mažuma, todėl 10-oje klasėje nusprendžiau pereiti į profesinę Kauno Taikomosios dailės mokyklą mokytis juvelyrikos. Iš draugų buvau girdėjęs, kad šioje srityje galiu rasti daug bendraminčių“, – teigia meno dirbinių iš metalo gamintojo specialybę turintis kaunietis. „Dirbdamas vienoje įmonėje turėjau tokios atrofuojančios patirties, kad vis prisimenu – tau duoda 5000 šratų ir kiekviename jų reikia padaryti po skylutę, jokios kūrybos“, – apmaudžiai pasakoja A. Liutkus.

Nuotr. Irmanto Sauliaus / Albinas Liutkus

Po profesinės mokyklos vyras tarnavo Lietuvos kariuomenėje, o grįžęs iš ten nusprendė savo jėgas išbandyti keramikoje ir įstojo į Justino Vienožinskio dailės mokyklą. „Dėl linksmos kompanijos tuomet man labiau rūpėjo visai kiti dalykai nei keramika, todėl pasigirti keramikos dirbinių gamintojo specialybe negaliu, bet ten praleistas laikas įsirėžė giliai į atmintį“, – juokiasi menininkas.

„Mano gyvenimas visuomet sukosi aplink menus, turėjau juostinį fotoaparatą, domėjausi kinu, todėl prieš ketverius metus mane aplankė jausmas, kad noriu naujų, unikalių žinių – taip atsidūriau Vytauto Didžiojo universitete“, – pasakoja A. Liutkus.

Menų srityje – taisyklių nėra

„Gyvenime turėjau sau dvi šventas įstaigas: kariuomenę ir universitetą. Kariuomene teko greitai nusivilti – jau prieš 17-ką metų labai brangių šaukštų istorijų ten būta, tik į viešumą viskas daug rečiau išlįsdavo”, – prisimena kaunietis. Pasak jo, lyginant kariuomenę su universitetu, pastarajame pritrūko griežtumo, tačiau tam reikšmės galėjo turėti ir tai, jog mokėsi menų srityje. „Menuose nėra vienos tinkamos formulės ar taisyklės, viskas čia daug abstrakčiau. Dėstytojai turi priimti įvairias meno formas bei idėjas, o pastarosios kartais sugalvojamos prieš pat atsiskaitymą“, – užsimena A. Liutkus papildydamas, jog VDU Menų fakultete sutiko nemažai puikių dėstytojų: doc. dr. Rimantą Plungę, doc. dr. Tomą Pabedinską, doc. dr. Edgarą Klivį, prof. dr. Titą Petrikį, lekt. Augustiną Balaišį iš kurių galėjo daug ko išmokti ir įgyti patirties.

„Naujųjų medijų meno“ studijų programos tikslas – rengti profesionalius medijų meno specialistus, kurie galėtų kurti, kūrybingai veikti ir prasmingai valdyti naujųjų medijų meno procesus. Šioje programoje praktiniai medijų meno pagrindai: fotografija, vaizdo įrašai, garso menas, kompiuterinė grafika, multimedija yra gretinami su audiovizualinės kultūros ir komunikacijos studijomis, šiuolaikinio meno procesų analize bei meno projektų valdymo, kuratorystės ir asmeninės vadybos principais.

„Žvelgdamas atgal dabar jau žinau, kad mokydamasis stengčiausi pats daugiau dirbti individualiai“, – teigia „Naujųjų medijų meno“ studijų programos ketvirtakursis, ruošiantis bakalauro baigiamąjį darbą komisijai. „Mano bakalauro darbo tema – „Kadras be žmogaus. Kinemotografo darbas festivalio Corpi Sonori: Sugihara House videografijos projekte“, – pasakoja A. Liutkus, kurio bakalauro darbo tema gimė projekto metu.

„Gegužės mėnesį Sugiharos namuose turėjo vykti, garso ir vizualinius menus bei eksperimentinę muziką pristatantis festivalis „Corpi Sonori: Sugihara House“. Į šį festivalį turėjo susirinkti menininkai iš Japonijos bei Lietuvos, kurie savo kūrinius būtų pristatę specifinėse Sugiharos namų erdvėse, tačiau pandemija viską sujaukė“, – užsimena A. Liutkus, kuris turėjo įamžinti festivalio akimirkas.

Visgi, festivalis įvyko kitu formatu. Nors menininkai į Sugiharos namus atvykti negalėjo, tačiau jų kūriniai pasiekė Lietuvą virtualiu būdu. „Buvo nuspręsta kiekvienam kūriniui, kurių trukmė vidutiniškai siekė pusvalandį, sukurti vizualią dalį. Projekto vadovas Tadas Stalyga viską režisavo, o aš buvau atsakingas už kinematografinę dalį ir pasiėmęs kamerą K. Būgos gatvėje Kaune, ieškojau tinkamų vaizdų. Tai atlikti nebuvo lengva, nes kadre negalėjo būti nei žmonių nei mašinų. Vėliau filmavimai persikėlė į Sugiharos namus. Iš esmės tai labai nišinis projektas, bet prie jo prisidėti man buvo tikras malonumas“, – projekto užkulisiais dalinasi A. Liutkus.

Būti menininku Lietuvoje – iššūkis

„Derinti mokslus, šeimyninį gyvenimą bei darbus – sudėtinga, ypatingai iš finansinės pusės, bet džiaugiuosi, jog žmonės su kuriais dirbu suvokia rinką ir tai, jog filmuoti, fotografuoti, galiausiai montuoti – kainuoja. Šioje srityje žmonės vis dar siūlo labai mažą užmokestį arba prašo ateiti savanoriauti, kas iš vienos pusės yra gera praktika, bet kai turi šeimą tai parduotuvėje ja neatsiskaitysi“, – sako vyras su žmona Inga auginantis devynmetę Medeiną ir penkiametę Žemyną.

Šiuo metu A. Liutkus yra laisvai samdomas operatorius, montuotojas bei fotografas. Vyras dirbo su tokiais projektais kaip eksperimentinės muzikos ir vizualiųjų menų festivalis „Corpi Sonori: Sugihara House“, „Corpi Sonori: Cycle of Sound Art Events“, muzikos festivalis „Yaga Gathering“, Juozo Miltinio dramos teatro organizuojamu festivaliu „Garso teatras“.„Lietuvoje – menas vertinamas, bet žmonės negali jo įpirkti. Pavyzdžiui, Danijoje, meno kūrinius žmonės perka tokiais mastais kaip mes perkame duoną. Kiek metų dar turės praeiti, jog mes bent kažkiek priartėtumėme iki tokio lygio – nežinia. Žinoma, yra išimčių, bet tie žmonės, kurie gali sau leisti įsigyti meno kūrinių visų Lietuvos kūrėjų neišlaikys“, – teigia A. Liutkus bei papildo, jog planų išvykti gyventi svetur visgi neturi.

„Draugams sakau, jog aš norėčiau metus pagyventi Vilniuje, tada Šiauliuose ar Klaipėdoje, o jeigu kalbant apie persikėlimą į užsienį, tai nebent į kokią egzotinę šalį. Žinau, kad yra toks salynas, kuris po kažkiek metų atsidurs po vandeniu – tokioje vietoje pagyventi norėčiau. Arba yra toks Rono Frikės filmas „Baraka“, kuriame nėra pasakotojo, siužeto bei veikėjų, viskas perteikiama vaizdu ir garsu. Jų komanda, filmuojant šį filmą, aplankė virš dvidešimt šalių – prisidėti prie tokio projekto tikra svajonė“, – pasakoja kaunietis.

A. Liutkus, paklaustas, kiek jo manymu dar gali pažengti medijos, sako, jog pandemija parodė, kad viskas vystytis gali dar intensyviau nei dabar. „Pavyzdžiui, kine žiūrovo akis valdo režisierius drauge su operatoriumi, tačiau ateis laikas, kai mes pradėsime žiūrėti filmus nufilmuotos 360 laipsnių kamera ir patys galėsime išsirinkti į ką koncentruoti savo žvilgsnį“, – užsimena vyras bei priduria, jog technologijos vis juda į priekį, o su jomis ir mes.

VDU dėstytojui – Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija

Lapkričio 19 d., Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje VDU Menų fakulteto docentui, Šiuolaikinių menų katedros vedėjui dr. Tomui Pabedinskui įteikta Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) premija. Minint LFS penkiasdešimtmetį, premija VDU dėstytojui skirta už reikšmingą profesionalią Lietuvos fotografijos sklaidą Lietuvos ir užsienio auditorijoms, ilgametį indėlį į istorinius tyrinėjimus.

Lietuvos fotografijos kritikos, teorijos ir istorijos lauke dr. Tomo Pabedinsko veikla matoma jau beveik du dešimtmečius. Autorius yra išleidęs dvi monografijas, skirtas šiuolaikinei Lietuvos fotografijai, publikavęs apie du šimtus fotografijos ir šiuolaikinio meno kritikos straipsnių. Dr. Tomui Pabedinskui nesvetima ir fotografijos kūrybinė praktika – jis yra surengęs asmeninių fotografijos parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavęs grupiniuose šiuolaikinio meno parodose, nuolat dėsto ne tik teorinius, bet ir praktinius fotografijos dalykus Menų fakulteto studentams.

Anot Menų fakulteto dekanės prof. dr. Jurgitos Staniškytės, labai džiugu, kad MF absolvento ir dėstytojo dr. Tomo Pabedinsko indėlį į Lietuvos fotografijos tyrimus įvertino kolegos fotomenininkai. Kartu šis apdovanojimas įrodo, kad fotografijos teorija ir praktika yra itin sėkminga VDU MF Šiuolaikinių menų katedros studijų ir tyrimų kryptis.

Vilniuje, Meksike ir Venecijoje – doc. dr. R. Plungės kūryba

VDU Šiuolaikinių menų katedros docento dr. Rimanto Plungės kūryba šiuo metu yra pristatoma Vilniuje, Meksike ir Venecijoje. Vilniuje, Savicko paveikslų galerijoje (J. Basanavičiaus g. 11) veikia R. Plungės fotografijų paroda „Pauzės“, Venecijoje, parodoje „Alive in the Universe“ yra pristatomi docento videofilmai, tuo tarpu Meksike, parodoje „Endemico vs Global“ eksponuojamos docento eksperimentinės fotografijos.

Sostinėje duris atvėrusioje R. Plungės fotografijų parodoje „Pauzės“ menininkas vienu metu mūsų ir savęs klausia, kas yra pauzė, kaip ją galima ne tik mąstyti ir įvardinti žodžiais, bet ir kaip perteikti vaizdais.

„Šiuo atveju R. Plungės kūriniai ir jų keliamas klausimas apie pauzę mane verčia prisiminti Johno Cage jokiais instrumentais neišgrojamą muziką, Kazimiro Malevičiaus atpažįstamų tikrovės formų ir figūratyvinės tapybos strategijos atsisakymą paveiksluose, Marko Rothko prioritetą spalvos deriniams tapyboje ir jų pagrindu tyrinėjamą harmoniją, Billo Violos minimalias vaizdo projekcijas, keliančias asociacijas su budistų meditacijos fenomenu“, – komentuoja VGTU profesorius dr. Remigijus Venckus.

Tuo tarpu docento dr. Rimanto Plungės videofilmai (“Digital Dream I ir II”, 2019 m.) šiuo metu rodomi Italijoje, Venecijoje – parodoje „Alive in the Universe“. Videofilmuose autorius nagrinėja savo subjektyvios patirties slinktis. R. Plungė lieka ištikimas savo pagrindiniams tyrimo objektams – asmeniniam tapatumui, laikui ir erdvei, naudoja slow motion, fast motion technikas, eksperimentuoja su laiko transformacijomis, atskleidžia asmeninės mitologijos motyvus.

Paroda Italijoje vyksta gegužės 8 – birželio 4 dienomis Palazzo Pesaro Papafava rūmuose (Calle de la Racheta, 3764, 30121, Venecija, Italija). Parodą kuruoja Caroline Wiseman ir David Baldry.

Meksikos sostinėje Meksike eksponuojamos R. Plungės eksperimentinės fotografijos parodoje „Endemico vs Global“. Parodoje eksponuojamos autoriaus nuotraukos tyrinėja erdvės tapimo vietomis transformacijas, jų patyrimo aspektus, vizualiai kontrastuoja tradicinius peizažus su brutalios sovietinės architektūros urbanistiniais peizažais, taip originaliai interpretuodamos lokalumo/globalumo temą.

Paroda vyksta kovo 15 – birželio 28 dienomis Šiuolaikinio meno ir kultūros centre (Circuito Centro Cultural, Ciudad Universitaria, Coyocan, 04510, CDMX, Meksikas, Meksika). Parodą kuruoja Manolo Cocho, Vasja Nagy, Josip Zanki ir Maja Flajsog.

Rimantas Plungė yra šiuolaikinis menininkas, aktyviai veikiantis tarptautiniame meno lauke, savo kūrybą nuolat demonstruojantis įvairiose pasaulio šalyse (Italijoje, D. Britanijoje, Meksikoje, Kroatijoje, Danijoje, JAV, Lietuvoje ir kitur). Menininkas dirba su įvairiomis medijomis – fotografija, video-, tapyba, kuria koliažus, meninius objektus, taip pat – kaip medijų dizaineris atlieka medijų produktus televizijoms bei prodiuserinėms kompanijoms.

Daugiau informacijos apie „Pauzes“ Savicko paveikslų galerijoje Vilniuje

Daugiau informacijos apie „Alive in the Universe“ Venecijoje

Daugiau informacijos apie „Endemico vs. Global“ Meksike

VDU lankysis „Lietuvos balso“ nugalėtoja Monika Marija

Balandžio 10 dieną, trečiadienį, 16.30 val. VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7, 207 auditorija) vyks susitikimas su „Lietuvos balso“ nugalėtoja Monika Marija Paulauskaite. Jo metu atlikėja papasakos apie muzikos industriją ir savo gyvenimo pasirinkimus.

Pokalbį ves VDU Menų fakulteto dėstytojas Rokas Jaunius.

Monika Marija Paulauskaitė – atlikėja, savo balsu ir žemaitišku nuoširdumu, penktajame „Lietuvos balso“ sezone užkariavusi visos Lietuvos širdis ir užtikrintai iškovojusi nugalėtojos titulą.

Talentinga, išskirtinio vokalo atlikėja, laisvai kalba septyniomis kalbomis, groja fortepijonu, gitara ir būgnais. Penktajame projekto sezone, pelnė visų keturių  mokytojų simpatijas ir geriausius įvertinimus už profesionalų vokalo valdymą, teatrališkumą ir ekspresiją scenoje bei pripažinta, kaip viena perspektyviausių atlikėjų Lietuvoje.

Praėjusių metų gruodžio mėnesį Monika Marija išleido debiutinį savo albumą.

Atlikėja užtikrintai žengė į „Eurovizijos“ sceną, kurioje užkariavo žiūrovų simpatijas ir nukeliavo iki pat finalo.

Vasario 24 dieną įvyko ir dydysis „Lietuvos balsas. Vaikai“ finalas, kuriame Monika Marija, kartu su savo komandos dalyve Milėja iškovojo nugalėtojos titulą.

Moksleiviams – Menų fakulteto konsultacijos ir parengiamieji kursai

Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedra organizuoja parengiamuosius kursus stojantiems į Naujųjų medijų menoVaidybosMusic Production (Muzikos produkcijos), Mados dizaino specialybes. Užsiėmimų metu moksleiviams bus suteikiamos žinios ir praktiniai įgūdžiai, padėsiantys išlaikyti stojamuosius egzaminus.

VDU dėstytojams, studentams ir absolventams – teatro apdovanojimai

Tarptautinės teatro dienos proga, už geriausius 2017 m. sezono darbus buvo išdalinti Kauno miesto profesionalaus teatro kūrėjų apdovanojimai „Fortūnos“ ir aukščiausi Lietuvos teatro apdovanojimai – „Auksiniai scenos kryžiai“. Tarp laureatų ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai, studentai bei absolventai.

Minint Tarptautinę teatro dieną, kovo 26 d. Kauno Rotušėje geriausiems Kauno teatralams išdalintos skulptoriaus Stasio Žirgulio kurtos „Fortūnos“ skulpturėlės ir diplomai.

Šiais metais „Fortūnos“ apdovanojimų konkurse dalyvavo 8 Kauno teatrai ir scenos menų organizacijos, tarp jų ir VDU teatras.

„Fortūnos“ diplomai įteikti:

VDU Vaidybos ketvirto kurso studentui Arniui Aleinikovui bei visai VDU Teatro spektaklio „Yolo“ kūrybinei komandai;

Spektaklio „Shalom, Bellissima“ (Teatro klubas „Dvimiesčio kulka“)kūrybinei komandai:  dramaturgei, režisierei, VDU Teatrologijos katedros dėstytojai doc. dr. Inai Pukelytei, aktoriui, Vaidybos programos studentui Rokui Lažaunykui bei aktorei, VDU Menų fakulteto absolventei Rūtai Kumpikaitei;

VDU Vaidybos programos absolventei Giedrei Žaliauskaitei už Mitilės vaidmenį spektaklyje „Žydroji paukštė“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras);

VDU Muzikos akademijos Atlikimo meno antro kurso magistrantei, aktorei Marijai Arutiunovai už Trečiadienės vaidmenį miuzikle „Adamsų šeimynėlė“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras).

Šių metų „Fortūnose“ tradiciškai savo apdovanojimus įteikė ir Jaunieji teatro kritikai. Komisijos nariai: VDU Teatrologijos katedros studentės Rimantė Blažinskaitė, Gražina Montvidaitė, Kristina Streikutė, Inesa Trušaitė, Aušra Bukniutė ir studentas Mykolas Urbonas. Jaunųjų teatro kritikų įvertinimai atiteko ir VDU Muzikos akademijos absolventui Martynui Beinariui (Kauno valstybinis muzikinis teatras).

Kovo 27 d., Nacionaliniame Kauno dramos teatre geriausiems meno kūrėjams išdalinti „Auksiniai scenos kryžiai“ Specialus prizas – Boriso Dauguviečio auskaras įteiktas treatralių trijulei, kurių tarpe – VDU  Menų fakulteto absolventė Vaiva Grainytė. Apdovanojimą įteikė LR Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.