Kaip išgyventi egzaminus?
Artėjant brandos egzaminų sesijai, nerimo lygis mokyklose auga. Mokytojai, mokiniai bei jų tėvai atsiduria nuovargio, nerimo ir didelių lūkesčių epicentre.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos edukologijos doktorantė, Informatikos fakulteto dėstytoja, matematikos mokytoja Monika Grigaliūnienė sako, kad šiuo laikotarpiu mokyklų bendruomenė gyvena permainų ir nežinios etape – tai atsiliepia tiek mokymosi rezultatams, tiek mokinių psichologinei sveikatai.
Situacijos sudėtingumą iliustruoja faktai: praėjusiais metais vienuoliktokai iki pat pavasario nežinojo, ar galės perrašyti tarpinius patikrinimus. Šiemet iki dvyliktokų valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino likus vos pusantros savaitės, pedagogai sužinojo, jog viena egzamino užduotis keičiasi.
„Tai kelia bereikalingą įtampą visoms pusėms. Jei norime stiprios švietimo sistemos, turime galvoti ne tik apie turinį, bet ir apie nuoseklų ugdymo procesą”, – sako M. Grigaliūnienė.
Gerėjančių ketvirtokų rezultatų nereikėtų pervertinti
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija džiaugiasi: šių metų nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatai rodo, kad ketvirtokų matematikos rezultatai gerėja. Tačiau M. Grigaliūnienė ragina šiuos skaičius vertinti atsargiai.
„Pradinukai dažniausiai sprendžia užduotis, kurios reikalauja atpažinti žinomus veiksmus, taikyti išmoktus algoritmus. Vyresnėse klasėse užduotys neretai tampa sudėtingesnės: reikia gebėti perprasti problemą, analizuoti ją ir taikyti žinias naujose situacijose. Tada rezultatai krinta”, – paaiškina ji.
Edukologės teigimu, ketvirtokų rezultatai labiau atspindi, kokį turinį mokiniai yra išėję, o ne kiek jie supranta ar kiek išlavintas jų matematinis mąstymas.
Viena dažniausių klaidų ruošiantis egzaminui yra bandymas išmokti sprendimo būdus atmintinai. „Jeigu mokinys žino, ką daro, kodėl taip daro ir kas vyksta su skaičiais, jis bus pasiruošęs ir netikėtumams. O jeigu žino tik veiksmų seką, vienas žingsnis kitoks – ir viskas griūva”, – teigia M. Grigaliūnienė.
Neretai mokydamiesi matematikos mokiniai bando rasti universalų uždavinių sprendimo būdą, tinkamą visiems atvejams, tačiau tokia strategija dažniausiai nepasiteisina: šiek tiek kitaip parašytas uždavinys – ir tu staiga jau nebežinai, kaip jį spręsti.
M. Grigaliūnienė pataria abiturientams nuolat klausti mokytojų „kodėl” ir stengtis suprasti procesą: „Visus mokinius, nuo pat mažiausiųjų, raginu uždavinėti klausimus, bandyti suprasti, kodėl uždavinys vienaip ar kitaip sprendžiamas. Jeigu ruošiamės egzaminams, būtina suprasti logiką ir veiksmų eigą. Net neabejoju, kad absoliuti dauguma mokytojų yra pasiruošę atsakyti į mokinių klausimus”.
Monika Grigaliūnienė
Tėvų vaidmuo: realistiškai palaikyti, o ne spausti
M. Grigaliūnienė išskiria tris pagrindines kryptis, kaip tėvai galėtų padėti vaikui ruošiantis egzaminams. Pirmoji ir svarbiausia – realistiški lūkesčiai. Yra tėvų, kurie ateina į susitikimą su mokytojais ir kelia klausimą, kodėl jo vaiko pažymiai tokie ir tokie? Kodėl ne dešimtukai? Ir jie nevertina to, kad, pavyzdžiui, vaikas visiškai nedirbo ir nedarė namų darbų.
Jei visus metus mokinys mokėsi vidutiniais pažymiais, tikėtis 100 ar 80 procentų iš egzamino yra šiek tiek nerealu. Kelti tokią kartelę, kurios tikėtina, kad nepasieksi, yra nusivylimas ir mokiniui, ir tėvams.
Antroji kryptis – emocinė aplinka. Vaikui svarbu žinoti, kad jis namuose bus priimtas nepaisant to, kaip bus įvertintas per egzaminus. „Jokiu būdu negalime aiškinti vaikui, kad egzaminas yra jo gyvenimą apsprendžiantis rezultatas, nes taip nėra. Tavo, kaip žmogaus, vertės neapibrėžia joks vienas skaičius”, – pabrėžia M. Grigaliūnienė.
Jos teigimu, jei iki egzaminų liko kelios savaitės, nelabai ką beprisimokysi. Tuo laikotarpiu labiau reikėtų galvoti ne apie žinias, o stengtis nurimti, rūpintis mokinio psichologine būsena.
Trečioji kryptis – užtikrinti kokybišką poilsį. Šiuo etapu kur kas svarbiau skanus maistas, pasikalbėjimai, geras miegas nei trys papildomi testai paskutinę naktį: „Labai svarbu dieną prieš egzaminą nieko daugiau nebesimokyti. Mažiausiai dvylika valandų prieš egzaminą – net negalvoti apie tai, kas laukia egzamino metu. Svarbu leisti savo smegenims truputėlį pailsėti, būtina gerai išsimiegoti”.
M. Grigaliūnienė dalijasi ir asmenine patirtimi: „Prieš savo egzaminus gulėdavau vonioje, eidavau miegoti laiku, mane tėvai lepino skaniu maistu, dėl to, kad paskutinėmis dienomis nieko jau nebepadarysi – egzamino rezultatą lems tikrai ne paskutinės nakties mokymasis, o bent jau dvejų pastarųjų metų darbas”.
Kodėl nereikia visko kopijuoti iš užsienio
Nėra tokios šalies, anot pašnekovės, iš kurios turėtume kopijuoti dalykus ir perkelti juos į mūsų švietimo sistemą: „Mes labai dažnai žiūrime į užsienį kaip į žalesnę pievelę, bet visa tai, ką turi tos kitos šalies švietimo sistema, nėra atsiejama nuo tos šalies kultūrinio ir istorinio konteksto. Kiekviena šalis turi savitą istoriją, vertybes, socialines normas, kurios formuoja ne tik mokymo metodus, bet ir požiūrį į mokymąsi bei ugdymą apskritai. Todėl tiesioginis modelių kopijavimas dažnai neatitinka mūsų realijų ir neatskleidžia mūsų švietimo sistemos potencialo“.
Mums svarbiausia, pasak pašnekovės, išsiaiškinti Lietuvos švietimo sistemos unikalumą ir stiprybes: „Visų pirma žiūrėkime į tai, kokias stiprybes turi mūsų mokiniai ir mokytojai, ir puoselėkime tai“.
Dirbdama tiek su mokiniais, M. Grigaliūnienė turi tikslą – ne išmokyti juos matematikos, bet suformuoti teisingą požiūrį į matematiką, jos mokymąsi ir į jų pačių galimybes matematiką išmokti. Matematika dažnai atrodo sudėtinga ar net bauginanti, bet tai, kaip į ją žiūrime, lemia mūsų pasisekimą. Svarbu ne tik žinios, bet ir pasitikėjimas savo gebėjimais, smalsumas, noras klausti ir ieškoti atsakymų.
Būsimieji mokytojai, kurie šiuo sudėtingu metu renkasi pedagogikos profesiją, jai suteikia vilties. Jie ateina vedami daugybės klausimų, kartais net vedami pykčio, kad švietimas ne toks, koks turėtų būti. Svarbiausia – jie ateina ieškodami ir tikėdami, kad gali būti geriau. Šis jų noras keistis ir tobulėti yra svarbus ženklas, kad pokyčiai yra įmanomi.
„Tai yra man labai didelis įkvėpimas ir didelė viltis, kad mes mažais žingsniais artėsime link to, kad turėsime stipresnį matematikos mokymosi lygį Lietuvoje ir mokinius, kurie kitaip, su smalsumu ir pasitikėjimu, žiūrės į matematiką“, – sako M. Grigaliūnienė.
Rudens semestro egzaminų sesija VDU vyks kontaktiniu būdu
Informuojame, kad pagal rektoriaus įsakymą nr. 516 Vytauto Didžiojo universitete egzaminų ir jų perlaikymo sesija bus vykdoma kontaktiniu būdu, išskyrus tų studijų dalykų, kurie buvo ir/ar yra vykdomi 2021/2022 m.m. rudens semestrą nuotoliniu būdu.
Kontaktiniu būdu organizuojant egzaminą, vienoje patalpoje gali būti ne daugiau kaip 50 studentų, jei sraute daugiau nei 50 studentų, srautas skiriamas į dalis, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytus visuomenės sveikatos saugos ir higienos reikalavimus.
Kontaktiniu būdu organizuojant egzaminą, visi patalpoje esantys asmenys, privalo atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ nutarimo galiojančiuose pakeitimuose nurodytus reikalavimus.
VDU – nuotoliniai parengiamieji kursai abiturientams (atnaujinta)
Dabartinė situacija lėtina daugelio mūsų gyvenimo tempą ir leidžia atrasti naujus džiaugsmus namų aplinkoje. Tačiau vis aplanko klausimas – o kaip bus toliau? Dar daugiau klausimų turi abiturientai, kuriems iki valstybinių brandos egzaminų ir stojamųjų egzaminų liko tik keli mėnesiai.
„Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) supranta, su kokiais ypatingais iššūkiais susiduria švietimo sektorius karantino metu, todėl universitetas siūlo ne tik pagalbą mokykloms, rengiantis ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu, tačiau ir organizuoja nemokamus nuotolinius kursus abiturientams“, – teigia VDU rektorius prof. Juozas Augutis ir priduria, kad šie kursai skirti abiturientams, norintiems užtikrintai pasirengti valstybiniams egzaminams ir pasiruošti stojimui į universitetą.
VDU kviečia abiturientus į lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos bei istorijos konsultacijas prieš šių dalykų egzaminus. Kiek anksčiau vykdyti parengiamieji kursai sulaukė didelio susidomėjimo, todėl VDU siekia padėti moksleiviams dar kartą prisiminti esminius dalykus.
Konsultacijų tvarkaraštis ir temos:
Vyks dvi lietuvių kalbos ir literatūros konsultacijos – birželio 22 ir 23 dienomis. Birželio 22 d. skirta tiems, kurie pasirinko per egzaminą rašyti literatūrinį rašinį, o 23 d. – pasirinkusiems samprotavimo rašinį. Taip pat birželio 30 d. moksleiviai galės aptarti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. REGISTRACIJOS NUORODA.
Birželio 25 d. vyks istorijos konsultacija – klausimų atsakymų sesija, kurioje dėstytojas atsakys į moksleivių klausimus. Todėl registracijos anketoje privaloma pateikti norimus klausimus. REGISTRACIJOS NUORODA.
Birželio 26 d. vyks biologijos konsultacija – klausimų atsakymų sesija, kurioje dėstytojas atsakys į moksleivių klausimus. Todėl registracijos anketoje privaloma pateikti norimus klausimus. REGISTRACIJOS NUORODA.
Matematikos konsultacijos vyks kelias dienas. Birželio 29 d. – išvestinės ir integralai; birželio 30 d. – aritmetinė ir geometrinė progresijos; liepos 1 d. – kombinatorika ir tikimybės; liepos 2 d. – bendras Valstybinio brandos egzamino aptarimas, sunkesniųjų uždavinių sprendimai, o liepos 4 d. moksleiviai kviečiami aptarti 2020 m. matematikos egzaminą. REGISTRACIJOS NUORODA.
SVARBU: Į kiekvieno dalyko konsultaciją reikia registruotis atskirai. Vietų skaičius ribotas, todėl prašome registruotis tik tuos, kurie yra užtikrinti dėl galimo dalyvavimo.
Užsiregistravę asmenys apie prisijungimą prie nuotolinių konsultacijų bus informuoti elektroniniu paštu, kurį nurodys registracijos anketoje.
Daugiau informacijos dėl parengiamųjų kursų galite teirautis:
El. paštu: vdu@vdu.lt bei šiais telefono numeriais – 8 37 323 206 ir +370 655 47241.
VDU Karjeros centras kviečia dalyvauti nuotoliniu būdu teikiamose karjeros konsultacijose moksleiviams. Nuotolinės konsultacijos metu galime kalbėti visais Jums rūpimais karjeros klausimais apie savęs pažinimą, savęs įvertinimą, stipriąsias bei tobulintinas puses, norus bei galimybes. Ypač kviečiame kreiptis tais atvejais, jei esate sutrikę ir nerimaujate, kad nesugebėsite tinkamai pasirinkti studijų krypties, turite kelis pasirinkimus, bet negalite apsispręsti. Konsultacijos metu galėsime aptarti Jūsų pasirinkimo planus ar tiesiog pasikalbėti visais Jums kilusiais klausimais.
Į individualias nuotolines konsultacijas registruokitės el. paštu daiva.pugeviciene@vdu.lt ir mes su Jumis susisieksime.
