VDU dėstytojai I. Veliūtei įteiktas „Metų kaunietės“ apdovanojimas

Kovo 8 d., Kauno valstybiniame muzikiniame teatre vyko konkurso „Metų kaunietė 2017“ šventinis vakaras. Šį titulą pelnė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tarybos narė ir pasaulinės ICOMOS organizacijos Lietuvos biuro viceprezidentė Ingrida Veliutė, pernai kartu su kolegomis įgyvendinusi kauniečiams skirtus socialaus meno projektus.

VDU dėstytoja I. Veliutė teigė, kad jai niekada neteko dalyvauti tokio pobūdžio rinkimuose, nes darbas universitetuose ir projektuose sutelktas į kitų žmonių pasiekimus ir jų sklaidą. Pasak jos, titulą ji mieliau vadintų ne laimėjimu, o visos jos veiklos įvertinimu.

„Labiausiai džiaugiuosi tuo, kad pastarųjų metų veikla ir darbas socialaus meno projektuose kartu su žymiausiais Kauno menininkais atkreipė visuomenės dėmesį. Metų kaunietės rinkimuose man vienareikšmiškai svarbiausia ne rezultatas, o procesas, parodęs kiek daug tarp mano artimųjų, draugų ir kolegų yra nuoseklių bei kantrių žmonių, palaikančių mano veiklas. Išskirtinai visiems dėkinga“, – pasakojo I. Veliutė, pridūrusi, kad dideliems bei geriems norams įgyvendinti reikalinga ir pozityvi aplinka.

Jos nuomone, kad ir kokie ambicingi būtume, kiekvienas iš mūsų, nesvarbu vyrai ar moterys, esame stiprūs tiek, kiek mus palaiko šeima, artimieji, kolegos.

2017 metais I. Veliutė kartu su bendraminčiais Kauno menininkais inicijavo ir įgyvendino pelno nesiekiančius socialaus meno projektus, kurie turėjo reikšmingą pozityvią įtaką socialinę atskirtį patiriantiems kauniečiams. Projekte „(ne) LAISVAS menas“ VDU dėstytoja dirbo kartu su Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų auklėtiniais, projekte „Tu negali-menas gali“ – kartu su neįgaliaisiais.

Tarptautiniuose „New-Idea“ bei „Re-imagine“ projektuose Ingrida skatino Kauno akademinį jaunimą domėtis ne tik verslumo, kūrybiškumo, bet ir ekologijos problemomis. Kartu su partneriais iš aštuonių šalių Nikosijos senamiestyje pernai rudenį ji kūrė meninę kompoziciją iš antrinių žaliavų, skatinančią atkreipti dėmesį į klimato kaitos problemas.

Paveldosaugininkė, Lietuvos kultūros tarybos narė ir VDU dėstytoja savo ranką pridėjo prie gausybės leidinių apie Lietuvos ir užsienio paveldą. 2016 metais pasirodė ir pirmoji jos knyga vaikams „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pilys“. Rankomis klijuoto, vaikams skirto leidinio puslapiuose įsispraudęs Gedimino pilies bokštas, Trakų salos gražuolė, Podolės Kameneco kuorai, Kauno, Naugarduko, Mogiliovo, Liubčios ir kitos po Baltarusiją ar Ukrainą išsibarsčiusios LDK pilys.

Dr. Ingrida Veliutė yra aktyvi keliautoja, kalnų turistė. Mokslininkė 2017 m. įkopė į aukščiausią Europoje – Elbruso viršūnę.

Apie „Metų kaunietės“ apdovanojimus

Idėją rinkti „Metų kaunietę“ padiktavo noras akcentuoti Kauno kultūrinius, ekonominius ir socialinius aspektus. Projektą „Metų kaunietė“ globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Lietuvą kuria ir stiprina daug talentingų moterų – mokslo, verslo, sporto, meno ir kultūros asmenybių. Jų gyvenimas ir pasiektos profesinės aukštumos kalba apie drąsą ir didelį ryžtą, atsakomybę ir pilietiškumą. Tai įkvėpimas visiems nuosekliai ir kūrybingai siekti svarbių pokyčių visuomenėje ir valstybėje“, – teigia Prezidentė.

Moterų veikla šiose srityse nepaprastai reikšminga, nes moteris – pagrindinė vertybių, tradicijų ir papročių puoselėtoja. Profesinės ar kitokios veiklos aukštumų moterys dažnai pasiekia nepaisydamos visuomenėje dar gajų stereotipų apie moters gebėjimus, įstengdamos vienu metu puoselėti savo namus, rūpintis vaikais, kurstyti šeimos židinį ir kartu patenkinti savo kaip verslininkės, menininkės, medikės, pedagogės ambicijas.

Informacija parengta pagal dienraštį „Kauno diena“.

Metų kaunietės rinkimų finale – VDU dėstytoja

Iki kovo 5 d., pirmadienio, vyksta „Metų kaunietės“ rinkimai, kurių viena finalininkių yra Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tarybos narė ir pasaulinės ICOMOS organizacijos Lietuvos biuro viceprezidentė Ingrida Veliutė, 2017 m. ne tik įkopusi į Elbruso viršūnę, bet ir kartu su kolegomis įgyvendinusi kauniečiams skirtus socialaus meno projektus.

Maloniai kviečiame universiteto bendruomenę palaikyti VDU dėstytoją čia. Dr. Ingridos Veliūtės mintys apie savo veiklą.

Plačiau apie kandidatę 

Ingrida Veliutė yra Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto dėstytoja, projektų koordinatorė ir vadovė. Į VDU bakalauro studijas įstojo daugiau nei prieš dvidešimt metų (2012 m. VDU apgynė daktaro disertaciją), vėliau dirbo įvairiuose mokslo centruose ir fakultetuose.

Mokslininkė daugiau nei dešimt metų vykdo mokslinius tyrimus sociokultūrinėje tematikoje. Aktyviai bendradarbiauja su įvairių šalių mokslininkais. Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:  Naujosios technologijos kultūros paveldo animavimo procese; sociokultūriniai tyrimai; turizmas; fortifikacijos architektūra ir istorija; miesto medinė architektūra. Nuolat įgyvendina mokslo ir kultūros projektus, mokslinius tyrimus skelbia Lietuvos ir užsienio spaudoje, skaito pranešimus nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Eilę metų dirba eksperte įvairiuose Lietuvos ir užsienio fonduose.

Pastarųjų metų projektai

Nuo 2017 m. – tarptautinis projektas  „Pop-Up Shop Helper“ (vykdytoja); 2014–2015 m. LMT projektas: „Mediniai miestai“ – architektūros duomenų bazė“ (mokslininkė; nuo 2015 m. – vadovė); 2012-2013 m. LMT projektas „Archimedė“ – Kauno miesto medinės architektūros duomenų bazė“ (www.archimede.lt , mokslininkė).

2016 m. buvo išrinkta tarptautinės asociacijos ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkės pavaduotoja, o 2017 m. išrinkta Lietuvos kultūros tarybos nare.

Teko dirbti įvairiose aukštosiose mokyklose ir kultūros įstaigose, susipažinti su įvairiais personalo valdymo modeliais, aiškintis jų privalumus ir trūkumus, formuoti įvairaus dydžio darbo grupes, įgyvendinat mokslo ir kultūros projektus.

Paveldosaugininkė, Lietuvos kultūros tarybos narė ir VDU dėstytoja savo ranką pridėjo prie gausybės leidinių apie Lietuvos ir užsienio paveldą. 2016 metais pasirodė ir pirmoji knyga vaikams „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pilys“. Rankomis klijuoto, vaikams skirto leidinio puslapiuose įsispraudęs Gedimino pilies bokštas, Trakų salos gražuolė, Podolės Kameneco kuorai, Kauno, Naugarduko, Mogiliovo, Liubčios ir kitos po Baltarusiją ar Ukrainą išsibarsčiusios LDK pilys.

Dr. Ingrida Veliutę yra aktyvi keliautoja, kalnų turistė. Mokslininkė 2017 m. įkopė į aukščiausią Europoje – Elbuso viršūnę.

Apie „Metų kaunietės“ apdovanojimus

Idėją rinkti „Metų kaunietę“ padiktavo noras akcentuoti Kauno kultūrinius, ekonominius ir socialinius aspektus. Projektą „Metų kaunietė“ globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Gryvbauskaitė „Lietuvą kuria ir stiprina daug talentingų moterų – mokslo, verslo, sporto, meno ir kultūros asmenybių. Jų gyvenimas ir pasiektos profesinės aukštumos kalba apie drąsą ir didelį ryžtą, atsakomybę ir pilietiškumą. Tai įkvėpimas visiems nuosekliai ir kūrybingai siekti svarbių pokyčių visuomenėje ir valstybėje“, – teigia Prezidentė.

Moterų veikla šiose srityse nepaprastai reikšminga, nes moteris – pagrindinė vertybių, tradicijų ir papročių puoselėtoja. Profesinės ar kitokios veiklos aukštumų moterys dažnai pasiekia nepaisydamos visuomenėje dar gajų stereotipų apie moters gebėjimus, įstengdamos vienu metu puoselėti savo namus, rūpintis vaikais, kurstyti šeimos židinį ir kartu patenkinti savo kaip verslininkės, menininkės, medikės, pedagogės ambicijas.

„Metų kaunietės“ 2018 metų apdovanojimo iškilmės vyks kovo 8 d., trečiadienį, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.

Diskusijoje kvies atsigręžti į daugiatautę Kauno miesto istoriją

1918 m. vieną iš Kauno anstpaudų sudarė užrašai penkiomis kalbomis – taip skirtingos miesto tautos susijungė bendram darbui. O štai XXI amžiuje įspūdinga daugiatautė miesto istorija liko nugrimzdusi užmarštyje… Projektas „Kaunas 2022“ skatina atsigręžti į sudėtingą ir turtingą miesto istoriją ir penktadienį, sausio 12 dieną pristatys atminties projektams skirtą „Atminties biuro“ programą. Pristatymą Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejaus muzikos salėje, 15 val. lydės vieša diskusija su kultūros tyrėjais, istorikais, žydų bendruomenės atstovais.

Renginyje svečiuosis Izraelio ambasadorius Amir Maimon, rašytojas ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus vadovas Markas Zingeris, „Sugiharos fondo: diplomatai už gyvybę“ atstovas Simonas Dovidavičius, LMTA Teatro ir kino fakulteto dekanė, buvusi „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ vadovė Elona Bajorinienė, kultūrologė Violeta Davoliūtė, VDU Teatrologijos katedros docentė. teatrologė Ina Pukelytė, istorikai Aurimas Švedas ir VDU dėstytojas Linas Venclauskas, žydų bendruomenės atstovai. Diskusijos moderatorius – VDU profesorius Šarūnas Liekis. „Atminties biuro“ programą pristatys jos kuratorė VDU Menų fakulteto dėstytoja, menotyrininkė dr. Daiva Citvarienė.

Diskusijos dalyviai ne tik aptars multikultūriškos miesto istorijos ir kultūros paveldo įamžinimo būdus ir jų ateities scenarijus, bet ir kalbės ir apie Kauno – Europos kultūros sostinės – vaidmenį šiuose atminties įamžinimo procesuose. Kartu pašnekovai kels klausimus: ką šiandien žinome apie savo bendrapiliečių gyvenimą, kultūrą, tradicijas, jų indėlį į miesto raidą ir klestėjimą? Kaip sugrąžinsime išnykusios praeities ženklus, kaip įamžinsime čia gimusių, kūrusių, miesto vardą garsinusių atminimą? Kaip prisiminsime tuos, kurie dešimtmečius buvo ištrinti iš šio miesto atminties?

Iki XX a. antrosios pusės multikultūriškumas buvo pagrindinė Kauno tapatybės dalis. Bene prieš 600 metų čia pradėjo kurtis pirmieji žydai. Nuo XIX a. Kaunas (kartu su Vilijampole) jau tapo reikšmingu žydų kultūriniu ir ekonominiu centru, čia gimė pasaulyje garsūs žydų kilmės mokslininkai, menininkai, verslininkai, formavosi naujoji profesionali rabiniška inteligentija. Nuo 1918 m. žydai ne tik aktyviai dalyvavo Kauno savivaldoje, kovojo nepriklausomybės kovose, bet ir dalyvavo visose valstybės kūrimo srityse. Taigi Kaunas nebuvo tik žydų centras. Žydų bendruomenė žymiai prisidėjo prie Kauno, o kartu ir Lietuvos ekonominio, kultūrinio gerbūvio kūrimo.

Holokaustas brutaliai ištrynė ryškius žydų bendruomenės gyvenimo pėdsakus mūsų mieste. Prie to prisidėjo ir sovietmečio okupacija. Vis dėlto, šiandien, vis dažniau prisimindami Holokausto tragediją, dažnai užmarštyje paliekame turtingą, daugialypę ir ilagaamžę litvakų istoriją. Pamirštame neįkainojamą, XV a. siekiantį žydų kultūros indėlį šio miesto istorijoje, gyvenime, kultūroje.

„Kaunas 2022“ atstovai tikisi, kad kilnus noras sutaikyti praeitį su dabartimi dėl ateities paskatins prisijungti prie diskusijos visus norinčius išgirsti renginio dalyvių mintis ar pasidalinti savosiomis.

Iliustracija: Vytis Snarskis „Frumos istorija“

Parengta pagal „Kaunas 2022“ inf.
www.kaunas2022.eu