Sėkmingas VDU Menų fakulteto ir Kauno bienalės bendradarbiavimas
Gražvydo Jovaišos nuotr.
Rugpjūčio 25 – spalio 29 dienomis Kaune vyksta jau 14-oji Kauno bienalė „Artumo geografija“ – didžiausias šiuolaikinio meno festivalis Lietuvoje, prie kurio sėkmingo įgyvendinimo prisidėjo ir VDU Menų fakultetas. Fakulteto garso įrašų studijoje įrašytas bienalės audiogidas ir atliktas Angolos menininkų Yonamine ir Ihosvanny kūrinio garso suvedimas, o Muzikos produkcijos programos studentas Ignas Lukševičius sukūrė šių metų bienalės garso takelį.
Gražvydo Jovaišos nuotr.
Visų bendrų kūrybinių veiklų rezultatai plačiai prieinami kauniečiams ir menų besidomintiems miesto svečiams. Audiogido galima pasiklausyti Kauno bienalės interneto svetainėje, o Yonamine ir Ihosvanny lauko instaliaciją galima aplankyti Kauno tvirtovės parko kultūros erdvėje P.A.R.A.K.A.S .
Gražvydo Jovaišos nuotr.
Ypač džiugina kūrybinis Menų fakulteto studento Igno Lukševičiaus indėlis į šiųmetinę Kauno bienalę. Bendradarbiavimu kuriant bienalės garso takelį džiaugiasi ne tik bienalės rengėjai, bet ir pats autorius. „Mano motyvacija kūrybai visada buvo didelė. Pamatęs Kauno bienalės projektą bei kvietimą bendradarbiauti labai apsidžiaugiau. Išties, projekto eiga nebuvo lengva. Renginio tematika tikrai yra ypatinga, jos perteikimas mano kūryboje reikalavo išskirtinio mąstymo bei lakios vaizduotės. Nepaisant to, labai džiaugiuosi, kad galėjau prisidėti prie šio projekto – tai buvo puiki patirtis ir praktika, kuri man leis toliau tobulėti ir būti geresniu savo srities specialistu“, – savo patirtimi dalinasi I. Lukševičius.
Kauno bienalė. Parakas (Martyno Plepio nuotr.)
Kviečiame pasiklausyti Kauno bienalės garso takelio ir plačiau susipažinti su festivalio programa.
VDU Menų fakultete – nuotolinė konsultacija dėl magistrantūros studijų
Birželio 13 d. (antradienį) 10 val. kviečiame į nuotolinę konsultaciją dėl priėmimo ir studijų proceso Meno kuratorystės, Kultūros paveldo ir turizmo, Kūrybinių industrijų magistrantūrose. Į jūsų klausimus atsakys Menotyros katedros vedėja dr. Jolita Butkevičienė ir Teatrologijos katedros vedėjas doc. dr. Edgaras Klivis.
Nuotolinis konsultacijų kambarys.
Meno kuratorystė – VDU Menų fakultetas
Kultūros paveldas ir turizmas – VDU Menų fakultetas
Kūrybinės industrijos (Programa vykdoma mišriu-nuotoliniu būdu) – VDU Menų fakultetas
Baigėsi „VDU kultūros dienos“
2023 gegužės 8 – 12 dienomis VDU Menų fakultetas jau septintą kartą organizavo tradicinį plačiajai visuomenei skirtą meno ir kultūros festivalį „VDU kultūros dienos“. Šiais metais renginio organizatoriai kvietė festivalio lankytojus įvairiais rakursais tyrinėti maišto kultūrą ir permąstyti kultūrinio pogrindžio bei meninio avangardo reikšmę socialiniuose, politiniuose, visuomeniniuose kontekstuose.
Festivalį atidarė naujausias režisieriaus Audriaus Juzėno dokumentinis filmas „Yesterday / Vakar“ (2023), pasakojantis apie unikalią praeito amžiaus 6 – 7 dešimtmečių Lietuvos jaunimo pogrindžio muzikos bigbyto kultūrą ir jos kūrėjus. Po filmo peržiūros žiūrovai drauge su kino filmo kūrėjais (režisieriumi Audriumi Juzėnu, kompozitoriumi Titu Petrikiu), istoriku Ryčiu Bulota ir teatrologu Edgaru Kliviu diskutavo apie tai, kaip „anuomet drausti, persekioti ir oficialios sovietinės sistemos nepripažinti jaunieji roko pionieriai beveik pogrindinėmis sąlygomis kūrė savitą muzikinę kultūrą, per kurią skleidė laisvės, protesto ir saviraiškos idėjas“. Menininkų maištą prieš kultūrines ir socialines normas bei politinius suvaržymus liudijo ir parodoje „Nepaklusnumo ikonos“ eksponuojami Rimanto Šlipavičiaus-Šlipo, Arūno Kulikausko ir Eugenijaus Varkulevičiaus – Varkalio kūriniai (VDU Menų galerija „101“, kuratoriai Rasa Žukienė ir Tomas Pabedinskas). Šią parodą lydinčioje konferencijoje buvo diskutuojama apie menininkų nepaklusnumą vyraujančioms tendencijoms ir svarstoma kaip alternatyvios kultūros artefaktai įgyja simbolinę vertę, neapsiribojančią vien meno lauku, kaip jie tampa atpažįstami platesnei auditorijai ir tampa „nepaklusnumo ikonomis“. Maištinga dvasia skleidėsi ir fotomenininko Romualdo Požerskio parodoje „Beprotiškos skulptūros Nevados dykumoje“ (VDU centriniai rūmai), kurioje menininkas pristatė didžiausiame alternatyvaus meno festivalyje „Degantis žmogus“ (Nevados dykuma, JAV) užfiksuotas akimirkas.
Greta festivalyje demonstruojamos profesionalios Menų fakulteto dėstytojų kūrybos, svarbią „VDU kultūros dienų“ programos dalį sudarė įvairūs tarpdisciplininiai ir tarptautiniai studentų projektai. Festivalio metu VDU Menų galerijoje „101“ buvo atidaryta „Menų istorijos, kritikos ir medijų“ programos studenčių (Aura Jarašiūtė, Eglė Tulaitė, Saulė Strazdaitė, Rugilė Danilevičiūtė) kuruojama paroda „Struktūros“, pristatanti VDU „Naujųjų medijų meno“ programos ir Kauno kolegijos studentų fotografijas (autoriai – Akvilė Mackevičiūtė, Austėja
Boreišaitė, Gabrielė Marija Valaitytė, Rusnė Kuliešiūtė, Urtė Sarapinaitė, Titas Valionis). Visą savaitę įvairiose Menų fakulteto erdvėse vyko tarpdisciplininių (programų „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“, „Kūrybinės industrijos“, vadovas Titas Petrikis) studentų projektų ir tarptautinių Interneto kultūros projektų (VDU LT / EKA EE, vadovas Gytis Dovydaitis) pristatymai. Svarbią festivalio programos dalį sudarė Menų fakulteto dėstytojų atviros paskaitos, menų praktikumai, ekskursijos po Menų fakulteto parodas ir studijų erdves. „VDU kultūros dienas“ tradiciškai užbaigė Atvirų durų diena moksleiviams ir „Muzikos produkcijos“ programos studentų bei festivalio svečių gyvo garso koncertas „Music Lab“ Menų fakulteto kiemelyje.
Renginio organizatoriai dėkoja visiems „VDU kultūros dienų“ dalyviams ir kviečia susitikti „VDU kultūros dienose“ 2024 metais!
Stojantiesiems į menų bakalauro studijų programas – konsultacijos
Stojančiuosius į Naujųjų medijų meno ir Muzikos produkcijos studijas Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedra kviečia jungtis į nuotolines konsultacijas ir parengiamuosius kursus.
Konsultacijų ir parengiamųjų kursų metu susitiksite su studijų programų dėstytojais, išgirsite konkrečius patarimus, kaip pasirengti stojamiesiems egzaminams, ir galėsite išbandyti jėgas, atlikdami praktines užduotis. Taip pat kiekvieno susitikimo metu galėsite sužinoti išsamią informaciją apie stojamųjų egzaminų tvarką, studijas Universtete ir užduoti kitus jums rūpimus klausimus.
Naujųjų medijų meno ir Muzikos produkcijos studijų programos pastaruoju metu buvo labai gerai įvertintos užsienio ekspertų ir jau daug metų sulaukia didelio stojančiųjų susidomėjimo. Joms išskirtinumo suteikia ir tai, kad praktinės menų studijos vyksta universitetinėje aplinkoje, kuri garantuoja platų išsilavinimą ir įvairias karjeros galimybes ateityje.
Taigi jei esate kūrybingi, mėgstate naująsias technologijas ir ieškote šiuolaikiškos studijų aplinkos, kviečiame rinktis menų studijas VDU Menų fakultete!
Daugiau informacijos stojantiesiems
VDU Kultūros dienas uždarys koncertas „Music Lab“
Gegužės 12 d. (penktadienį) 17 val. kviečiame į VDU Menų fakulteto „Muzikos produkcijos“ programos studentų ir jų svečių gyvo garso koncertą „Music Lab“, kuris vyks Menų fakulteto kiemelyje (Muitinės g. 7, Kaunas).
Muzikuos „Muzikos produkcijos“ programos studentai: Detto (Domynikas Venckevičius), Lukas Radionovas, Jonas Pakutka, Deividas Šriupša, grupė „Baikšti“, Jacob Andrew Handrich, Gabrielius Tvirbutas, Karolis Babenskas, Mantas Burba, Marija Aušrinė Juodeškaitė, Nojus Karaliūnas, Sofyja Kuryliuk, Joana Masaitytė, Jonas Matusevičius, Rokas Mikaliūnas, Rytas Populaigis, Matas Saladžius, Ricardo Vytautas Romeika ir „Music Lab“ svečiai – VDU Muzikos akademijos studentų styginių kvartetas, Milena Obolenska (VDU, Ukraina) bei Mike Hajimichael (Kipras).
Koncertas nemokamas. Kviečiame dalyvauti!
„VDU kultūros dienos“: nuo dokumentinio filmo iki gyvo garso koncerto
Gegužės 8 – 12 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas jau septintą kartą organizuoja tradicinį plačiajai visuomenei skirtą meno ir kultūros festivalį „VDU kultūros dienos“. Anot renginio organizatorių, kasmetinio meno ir kultūros festivalio idėja kilo iš poreikio griauti viešumoje įsitvirtinusį akademinio uždarumo mitą ir įtraukti miesto bendruomenę į kūrybines universiteto veiklas. „Šiais metais tikrąja ta žodžio prasme atveriame duris miestui ir kviečiame visus iš arti susipažinti su kūrybinėmis universiteto veiklomis. „VDU Kultūros dienose“ galėsite dalyvauti Menų fakultete vykstančiose paskaitose, susipažinti su dėstytojų ir studentų kūryba, įvertinti tarptautinio bendradarbiavimo su Estijos menų akademija rezultatus ir diskutuoti apie maišto kultūros paveldą bei ateitį Lietuvoje“ – teigia Menų fakulteto dekanė prof. dr. Jurgita Staniškytė.
Maišto kultūra: roko muzika, meninis undergroundas ir avangardas
Šiųmetinių „VDU kultūros dienų“ teminė linija – maišto kultūra ir jos refleksija, skatinanti lankytojus įvairiais pjūviais permąstyti kultūrinio pogrindžio, alternatyvių meninių judėjimų, meninio avangardo reikšmę socialiniuose, politiniuose, visuomeniniuose kontekstuose.
Festivalio atidarymo vakarą (gegužės 8 d., 17.30 val., VDU Didžioji salė, S. Daukanto g. 28) bus demonstruojamas naujausias režisieriaus Audriaus Juzėno dokumentinis filmas „Yesterday / Vakar“ (2022), pasakojantis apie unikalią praeito amžiaus 6 – 7 dešimtmečių Lietuvos jaunimo pogrindžio muzikos bigbyto, vadinamųjų bytnikų, kultūrą ir jos kūrėjus. Remdamiesi unikalia dokumentine medžiaga (iki šiol neeksponuotomis nuotraukomis ir kino kadrais iš įvairių archyvų), filmo kūrėjai siekia atskleisti kaip „anuomet drausti, persekioti ir oficialios sovietinės sistemos nepripažinti jaunieji roko pionieriai beveik pogrindinėmis sąlygomis kūrė savitą muzikinę kultūrą, per kurią skleidė laisvės, protesto ir saviraiškos idėjas“. Po „Yesterday / Vakar“ peržiūros žiūrovų laukia diskusija su kino filmo kūrėjais (režisieriumi Audriumi Juzėnu, kompozitoriumi, Menų fakulteto profesoriumi Titu Petrikiu) ir istoriku doc. dr. Ryčiu Bulota (diskusijos moderatorius – Menų fakulteto docentas, teatrologas dr. Edgaras Klivis).
Menininkų maištavimą prieš kultūrines ir socialines normas bei politinius suvaržymus liudija ir parodoje „Nepaklusnumo ikonos“ eksponuojami Rimanto Šlipavičiaus-Šlipo, Arūno Kulikausko ir Eugenijaus Varkulevičiaus – Varkalio kūriniai (VDU Menų galerija „101“, Muitinės g. 7). Gegužės 11 dieną 13 val. šios parodos kuratoriai Menų fakulteto profesorė, menotyrininkė dr. Rasa Žukienė ir docentas, fotografijos tyrėjas dr. Tomas Pabedinskas kviečia į parodą lydinčią konferenciją (Muitinės g. 7 – 207), kurioje bus diskutuojama kaip alternatyvios kultūros artefaktai įgyja simbolinę vertę ir tampa „nepaklusnumo ikonomis“.
Maištinga dvasia alsuoja ir Menų fakulteto profesoriaus, fotomenininko Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Beprotiškos skulptūros Nevados dykumoje“ (VDU centriniai rūmai, S. Daukanto g. 28), kurioje menininkas pristato didžiausiame alternatyvaus meno festivalyje „Degantis žmogus“ (Nevados dykuma, JAV) užfiksuotas akimirkas.
Atviras universitetas: paskaitos, ekskursijos, kūrybinės dirbtuvės
Kaip ir kiekvienais metais svarbią „VDU kultūros dienų“ programos dalį sudarys atviros Menų fakulteto dėstytojų paskaitos, kviečiančios visus norinčius prisijungti prie menotyros ar kūrybinių industrijų studentų ir padiskutuoti apie teatrą („Modernus ir šiuolaikinis teatras“, prof. J. Staniškytė), šokį („Šokis ir judesio menas“, doc. R. Mažeikienė), kiną („Kino industrija“, M. Žalėnas), fotografiją („Fotografija ir medijos“, doc. T. Pabedinskas) ar dizainą („Dizainas ir mada“, doc. J. Tutlytė). Taip pat bus galima prisijungti prie meno specialybių studentų ir įsitraukti į praktinius meno studijų užsiėmimus: „Videomeno pagrindai“ (prof. R. Plungė) ir „Kompiuterinės grafikos pagrindai“ (A. Toleikis).
Meno praktikumų dalyviai kviečiami registruotis iš anksto, ne vėliau kaip dieną iki renginio pradžios.
Nors į „VDU kultūros dienų“ renginius kviečiami atvykti visi norintys, tačiau atvirose paskaitose ir menų praktikumuose ypač laukiama baigiamųjų klasių moksleivių, kuriems šios veiklos leis trumpam pasijausti studentu ir pažinti universiteto gyvenimą iš arčiau. Šią patirtį dar labiau sustiprins VDU Menų fakulteto Atvirų durų diena moksleiviams ir mokytojams (gegužės 12 d.), kuri bus organizuojama dviem formatais: GYVAI (13:00 – 17:00, Muitinės g. 7) ir NUOTOLIU (15:00 – 17:00, MS Teams platformoje).
Atvirų durų dienos metu moksleiviai galės susipažinti su Menų fakultete vykdomomis studijų programomis („Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“), dalyvauti ekskursijose po garso įrašų ir foto studijas bei medijų laboratorijas, įsitraukti į įvairias kūrybines dirbtuves („Menų mūšis“, „Fotostudijos blykstės“, „Garso eksperimentai“, „Kūrybinės industrijos“), o mokytojai galės dalyvauti nuotoliniame seminare „Kūrybinių metodų taikymas ugdymo procese“ (dėst. Augustinas Balaišis).
Atvirų durų dienos dalyviai kviečiami registruotis iš anksto, ne vėliau kaip dieną iki renginio pradžios.
Universitetas kaip bendrakūrybos erdvė: tarpdiscipliniai ir tarptautiniai bendruomenės projektai
Svarią „VDU kultūros dienų programos“ dalį tradiciškai sudarys renginiai, kviečiantys susipažinti su Menų fakulteto dėstytojų ir esamų ar buvusių studentų kūrybiniais projektais. Universiteto kaip bendrakūrybos erdvės idėją liudys ne tik Menų fakulteto dėstytojų, studentų ir absolventų kūrinių paroda „Menų fakultetas 100-metyje: kūryba kuria kultūrą“ (Muitinės g. 7), bet ir įvairūs tarpdisciplininiai ir tarptautiniai studentų projektai.
Gegužės 10 dieną (nuo 11 val.) įvairios Menų fakulteto erdvės (Muitinės g. 7) bus užpildytos tarpdalykiniais studijų programų „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“, „Kūrybinės industrijos“ studentų projektais, o šios dienos vakaro programoje VDU menų galerijoje „101“ numatytas performatyvus studentų fotografijų parodos atidarymas. Jeigu tarpdisciplininiai studentų (vadovaujamų prof. Tito Petrikio) projektai geriausiai atspindės Menų fakulteto kultūrinės sinergijos siekį (fakultete vykdomos 9 skirtingų pakopų studijų programos, rengiami ir profesionalūs menininkai, ir meno kritikai, ir kūrybiniai prodiuseriai), tai gegužės 12 dieną (nuo 15 val.) vyksiantys tarptautinių Interneto kultūros projektų (vadovaujamų Gyčio Dovydaičio) pristatymai liudys intensyvų tarptautinį (šiuo atveju – VDU LT / EKA EE) fakulteto bendradarbiavimą, ypač sustiprėjusį universitetui tapus Europos universitetų aljanso „Transform4Europe (T4E) nariu.
„VDU kultūros dienas“ tradiciškai užbaigs „Muzikos produkcijos“ programos studentų gyvo garso koncertas „MUSIC LAB“, kuris vyks Menų fakulteto kiemelyje ( Gegužės 12 d. nuo 17 val. Muitinės g. 7).
Septintą kartą iš eilės vyksiančios „VDU kultūros dienos“ kasmet sulaukdavo nemažo miesto bendruomenės susidomėjimo. Renginio organizatoriai tikisi, kad 2023 metų festivalio programa suteiks plačiajai visuomenei dar vieną unikalią kultūros patirtį ir praturtins Kauno kultūrinį peizažą.
Detali renginio programa:
Informuojame, kad renginiuose gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginių nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
VDU menų galerija „101“ paminėjo 15-ąjį gimtadienį
Kovo mėnesio viduryje VDU menų galerija „101“ minėjo savo 15-ąjį gimtadienį „Plakatai kuria pokalbį“. Vakarą pradėjo studentų savanorių performansas „Plakatų kabinimas“, kurio metu studentai ant vienos galerijos sienos kabino galerijos archyve saugomus įvairių renginių ir parodų plakatus. „Plakatų kabinimo“ performansas atskleidė tik dalį galerijos turimų plakatų, tačiau tai rodo, kad renginių ir parodų visuma per 15- ka veiklos metų galerijoje buvo labai įvairi.
Galerijos gimtadienio paminėjimo metu vyko pokalbis su VDU Menų fakulteto bendruomene. Pokalbyje dalyvavo VDU MF profesoriai architektūrologas Vytautas Levandauskas ir fotografas Romualdas Požerskis, MF absolventas, tarpdisciplininio meno kūrėjas Arnis Aleinikovas, galerijos savanorės Naujųjų medijų meno programos studentė Urtė Serapinaitė ir Meno kuratorystės magistro programos studentė Sibilė Plančiūnaitė.
Pilnas pokalbio videotransliacijos įrašas yra galerijos Facebook puslapyje (žiūrėti nuo 7:15 min).
Galerijos istorija
Pokalbio pradžioje prisimintas VDU menų galerijos „101“ įkūrimas 2008 metais. Kol universitete nebuvo galerijos, pasakojo Levandauskas, iškildavo klausimas, kaip ir kur eksponuoti parodas. Nors ir buvo auditorija, kurioje darydavo nedideles parodėles dėstytojai, galerijos poreikis iškilo pasirašius bendradarbiavimo sutartį su tuo laiku draugiškos Baltarusijos kultūros universitetu ir jiems pasiūlius didelės apimties (kelių šimtų darbų) parodą. Ši paroda buvo iškabinta VDU Didžiosios salės hole, bet trūko apsaugos ir buvo praeinama erdvė, todėl svarstyta, kad galerijos erdvė Menų fakultetui yra neišvengiama. Tada organizuotas Laisvės al. 53 pastato pirmojo aukšto erdvės gavimas galerijai, kur buvo srautinių paskaitų auditorija.
Ši erdvė buvo didelė, kaip prisimena prof. V. Levandauskas, turėjo atskirą įėjimą ir dar dvi patalpas. Idėja buvo galeriją padaryti universalios paskirties, kurioje vyktų viskas: ir parodos, ir koncertai, ir teatro pasirodymai, ir kino filmai būtų rodomi, ir susibūrimai, ir disertacijų gynimai, ir kita, kas būtų susiję su menais. Reikėjo nemažai lėšų ir buvo sukurta taryba, kurią sudarė profesorė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Rasa Žukienė, Jūratė Tutlytė, Daiva Price (tuomet – Citvarienė), kuri vėliau buvo pirmoji ilgametė galerijos vadovė ir kuratorė, Tomas Pabedinskas ir Vytautas Levandauskas. Taryba priimdavo įvairiausius sprendimus, galerija buvo atidaryta kovo mėnesį ir pradėjo veikti kaip daugiafunkcinis organizmas, kuriame vyko daug renginių.
Profesorius V. Levandauskas pokalbio metu paskaitė dokumentus, susijusius su vienu iš galerijos atidarymo performansų (grupės „POST ARS“ performansas „Mandala su viščiukais“, 2008), kuris sukėlė didelį atgarsį. Buvo užsibrėžtas sudėtingas atidarymas, vyko ir kiti performansai, gausi programa. Pasidalinta prisiminimu, kaip viskas vyko ir kaip galerija buvo iškilmingai atidaryta.
Toliau pereita prie vienos iš pirmųjų parodų, kuri buvo Romualdo Požerskio „Pergalės ir pralaimėjimai“, vykusi 2008 m. balandžio mėnesį. Autorius apie parodą paminėjo, kad joje daugiau pralaimėjimų nei džiaugsmo, ir parodė kartu su studentais išleistą knygelę, nes idėja ir buvo, kad, kaip prisimena R. Požerskis, informaciją platinimui, plakatus, kvietimus, tekstą ir maketus sukurtų studentai taip kartu įgaudami parodų rengimo patirties. Fotografijos buvo didelio formato, atspausdintos ant bromo sidabro popieriaus.
Kalbėta apie eksponavimą tuo laiku įvairiose erdvėse, kur tik atsirasdavo vietos Kaune. Ir tada 2008 m. atidarant šią galeriją ir buvo vienas iš siekių – miesto žmonėms suteikti erdvę, kuri būtų akademinė galerija, bet kartu ir atvira įvairiems menams.
Prisimintas pirmųjų penkerių metų laikas, kai dar galerija veikė Laisvės al. pastate, paminėti projektai. Levandauskas prisiminė disertacijų gynimus, paminėjo ir Menų fakulteto dėstytojo Gedimino Jankausko kino vakarus. Dar galerija dalyvaudavo ir didesniuose kino festivaliuose kaip viena iš patalpų. Požerskis įvardijo, kad „101“ galerija tenai labai geroje vietoje buvo.
Galerijos pokytis
2014-aisiais galerija kartu su VDU Menų fakultetu perkelta į Senamiestyje esantį Muitinės g. 7 pastatą. Absolventas Arnis Aleinikovas pasidalino prisiminimu, kad labai dažnai vis keisdavosi parodos, nuolat kas nors vykdavo. Kadangi čia turėjo tik teorines paskaitas, tai atėjus po mėnesio, jau vėl kas nors naujo vykdavo. Atrodydavo, kad gerai dirbama, nes nuolat yra koks nors vyksmas.
A. Aleinikovas 2022-ųjų rugsėjo mėnesį VDU menų galerijos „101“ skliautinėje rūsio salėje pristatė audiovizualinę instaliaciją „ATRAMOS“, kurios idėja kilo Arniui besimokant alternatyvaus teatro režisūrą. Kaip dalinasi menininkas, idėja gimė per COVID-19 pandemiją, kai mūsų namai tapo viskuo, tik ne erdve poilsiui. Todėl norėta sukurti erdvę, į kurią žmogus ateitų pailsėti ir taip keistųsi pačios galerijos suvokimas. Instaliacijoje naudojamos septynios skirtingos medijos ir kviečiama ateiti ir tiesiog gulėti. Kūrėjui svarbus pastebėjimas, kaip galerija vis labiau tampa įvairių patirčių erdve. A. Aleinikovas džiaugėsi, jog VDU menų galerijoje „101“ organizuojami gana įvairūs projektai: tiek parodos, tiek instaliacijos, vis kas nors naujo ir kviečiančio dažniau lankytis.
Kalbant apie galerijos lokacijos pokytį, kuris gana ryškiai pakeitė fizinį galerijos vaizdą 2014-aisiais, aptarta ir kas iš esmės pasikeitė dar. R. Požerskis teigė, kad galerijos veikla 99 proc. priklauso nuo vadovo, kas galerijoje dirba: „Iš šono galima kritikuoti, siūlyti, bet pats žmogus, jis padarys ką reikia. Galima įvardinti pinigus, laiką, norą, galimybes, bet svarbiausia yra noras padaryti, noras, kad žmonės ateitų, kad būtų galerija matoma, kad pats organizatorius džiaugtųsi galerija“, – kalbėjo profesorius.
Prof. V. Levandauskas minėjo, kad galerijos erdvės, buvusi ir esama, yra sunkiai palyginamos. „Pirmiausia, ši erdvė yra mažesnė, bet antrame aukšte yra didžioji auditorija, kur vyksta disertacijų gynimai, galima ir renginius daryti. Bet svarbus pokytis yra tai, jog Muitinės gatvė yra ne Laisvės alėja. Visas miestas praeidavo pro galeriją, įvairi auditorija, pamatanti galerijos iškabą. Užeinanti ir kartais užmirštanti, bet kartais ir užsikabinanti, tampanti šios galerijos draugu, pasikviečianti kaimynus – kaip galerija visiems. O Muitinės gatvėje galima ant pastato dar didesnę reklamą kabinti, bet jau reikia specialiai žinoti, kas čia vyksta. Perkėlus galeriją, žiūrovai pasikeitė ir sumažėjo, tačiau gera kaimynystė yra Vilniaus universitetas ir Vilniaus dailės akademija“, – mintimis dalinosi V. Levandauskas.
Galerijos dabartis
Pokalbio metu pereinant prie galerijos dabarties, kreiptasi į galerijoje savanoriaujančias studentes. Urtė Serapinaitė įvardijo, kad meno srities studentams galerija yra labai svarbus atspirties taškas, nes susipažįstama su galerijos veikla, su įvairiais menininkais, kurie yra daugiau ir mažiau žinomi. Tai jauki vieta visiems.
Urtė kalbėdama apie įvairią veiklą galerijoje, kurią galima pasirinkti pagal tai, ką labiau mėgsta studentai, pasidalino patirtimi apie studentų fotografijų parodą „Natūra“ (2021), kurioje dalyvavo pirmais studijų metais ir sukūrė parodai plakato grafinį dizainą. Urtė tai prisimena, kaip labai gerą ir šiltą patirtį, nes nesitikėjo, kad atėjus į universitetą nuo pirmo kurso teks sudalyvauti parodoje. „Patiko eksponuoti ir rodyti savo darbus, kalbėtis su kitais, tų pačių interesų turinčiais žmonėmis, todėl nusprendžiau savanoriauti. Vėliau, ekspozicijai „Menų fakultetas 100-metyje: kūryba kuria kultūrą“ sukūriau lankstinuką-žemėlapį, kuris suteikė tam tikros patirties ateičiai, padedant skleisti meną“, – erdve, kurioje galima viską pamatyti ir pajausti, džiaugėsi studentė.
Sibilė Plančiūnaitė pasidalino, kad nors ir studijuoja universitete šešerius metus, bet su galerija susipažino tik prieš pusantrų metų, kada pradėjo savanoriauti. Savanorystę Sibilė įvardija kaip nuostabią patirtį, kurios metu gauna galimybę kuruoti parodas ir šiuo metu kuruoja jau ketvirtą parodą (Imanto Pakalnio fotografijų parodą „Lietuviškos mikroschemos“ VDU Informatikos fakultete). Viena iš parodų („Atspindžiai: mitinė gamtos būtis“) buvo ir jos praktikos dalis. Studentė pasakoja, kad kuruojant parodas yra suteikiama didelė laisvė idėjų įgyvendinimui ir per tai susipažįstama su savo stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis, įgaunama įvairių sričių praktinės patirties. „Ir didelis pliusas šios galerijos, kad visi studentai savanoriai gali pasireikšti įvairioje veikloje, kuri labai įtraukia ir taip kuriama bendruomenė. Universitete pradedi labiau jaustis kaip namuose. Ši galerija Menų fakultete turi didelį potencialą tapti tokia širdimi, židiniu, kur galėtų visi rinktis“, – kalbėjo S. Plančiūnaitė.
Linkėjimai
Vytautas Levandauskas: pridėti gylio. Kadangi nelabai pakliūna atsitiktinai žmonės, tai duokime tokias parodas ir renginius, kur jau vien išgirdus vardą galėtum čia atbėgti net ir iš Vilniaus, ir iš kitų vietų. Kitas dalykas – erdvės, kad fakulteto studentai, dėstytojai turėtų galimybę savo kūrybą čia išreikšti, nes patekti į Nacionalinę galeriją sunkiau, pradedam, kur yra lengviau, atlaidumo pradedantiems. Gylio ir erdvės.
Romualdas Požerskis: Padaryti parodą, kuri sukeltų triukšmą visuomenėje, kartais, bet nepersistengiant. Skalė nuo labai klasikinio žinomo meno, kiek įmanoma, ir nežinomų, bet kartu ir labai egzotinių autorių, naujos egzotinės meno srovės. Apmąstyti tai strategijoje. <…>Linkėčiau, pavyzdžiui, „Kaunas Photo“ festivalis, kur nenuvažiuosi į Prancūziją, Arlyje ar dar kitur, kai pasikalbi, kad iš Lietuvos, tai „Kaunas Photo“ festivalį žino. Tai virtuali reklama, kurią Mindaugas Kavaliauskas yra išvystęs. <…>Virtualioje erdvėje, keliomis kalbomis daryti didesnę sklaidą. Nebūtinai eksponuoti, bet padaryti interviu su autoriais, <…>norėčiau daugiau sklaidos linkėti. Dabar Kauno fotografijos galeriją garsina knygų leidyba. Garsinimas turi būti, su juo daug dirbama. Gal per Kultūros atašė. Sklaidos.
Arnis Aleinikovas: Linkėčiau galerijai keturių dalykų: drąsos, ryškumo, nekomforto ir krypties. Čia apskritai galerijai, prisidedu ir prie gerbiamo Romualdo dėl sklaidos. Dabar mes gyvename tokiame labai komunikacijos amžiuje. <…>Kadangi dirbu VDU teatre ir mes bandome keisti tą įvaizdį, ieškoti ko nors naujo, alternatyvaus, įdomesnio, nebijoti. Man atrodo, šiaip, gal žmonės ima ieškoti daugiau alternatyvų, tiek galerijose, tiek savo gyvenimuose… nebijoti daryt ką nors labai, kur atrodo, kas čia vyksta… Nes tas surezonuos ir pritrauks naujų žmonių, kurie neateina į galeriją.
Urtė Serapinaitė: prisidedu prie Arnio, drąsos, ji niekados nepamaišo. Pagauti akį žmonių, kurie užsiima finansavimu. Ir kad tai padėtų dar labiau plėstis galerijai, tiesiog dar ką nors nerealaus, kur jokia kita galerija nėra padarius, sukuravus. Pritraukti žymių kuratorių akį, kad jie norėtų kuruoti šiose erdvėse ir pritraukti dar didesnę grupę žmonių. Ir žinoma, visą laiką išlikti tokiai šiltai vietai, kokia jinai yra dabar.
Sibilė Plančiūnaitė: galiu trumpai palinkėti, kad galerija toliau plėstųsi už šių sienų ribų, kad drąsiai eksperimentuotų.
VDU menų galerija „101“ 2008 m. buvo atidaryta kaip atvira Kauno miestui akademinė galerija, pavadinta pagal auditorijos, kuri buvo skirta įvairaus pobūdžio menams, numerį. Šiuo metu galerija gyvuoja VDU Menų fakulteto patalpose Senamiestyje, Muitinės g. 7.
Galerija yra tarp-akademiniame kontekste įsikūrusi erdvė, pristatanti Lietuvos ir užsienio šalių menininkų, ir studentų ar dėstytojų kūrybą personalinėse ir grupinėse parodose. Organizuojami susitikimai su menininkais, pokalbiai, paskaitos, leidinių pristatymai, kūrybinės dirbtuvės ir kt. Galerija bendradarbiauja su kūrėjais ir organizacijomis, taip pat kasmet rudenį skelbia atvirą kvietimą norintiems surengti ar dalyvauti galerijos kuruotose parodose, priima paraiškas parodoms ir neterminuotai. Galerija nuolatos kviečia prisidėti savanorystės ar akademinės praktikos pagrindais.
Galerijai pasiūlymus galima siųsti į galerija101@gmail.com
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) menų galerija „101“ kviečia į ekskursijas po ekspoziciją „Menų fakultetas 100-metyje: kūryba kuria kultūrą“ (kuratoriai Milda Gineikaitė ir Rimgaudas Barauskis), skirtą Lietuvos universiteto šimtmečiui (2022).
Parodos ekspozicija pasakoja apie Menų fakultetą kaip VDU šimtmečio dalį. Parodoje jungiama istorija su dabartimi tarsi du lygiagrečiai pateikiami pasakojimai, kurie „kalbasi“ tarpusavyje, – vienoje parodos linijoje nuosekliai pasakojama nuo Lietuvos universiteto pradžios ir meno studijų ištakų iki šiandienio VDU Menų fakulteto, kitoje – eksponuojama dėstytojų, absolventų ir studentų kūryba. Menų fakulteto parodos naratyvas sukasi aplink tai, kaip kūryba kuria kultūrą.
Ekskursijas veda parodos kuratorė Milda Gineikaitė, trukmė iki 30 min.
Fotografijų autoriai Jonas Petronis ir Austėja Šimkutė.
VDU Menų fakulteto studentai įsitraukė į tarptautinį bendradarbiavimą
Kovo 12-19 d. Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros studentai ir dėstytojai dalyvavo „Erasmus+“ mišrios intensyvios programos (angl. – Blended Intensive Programme) mainuose Taikomųjų mokslų universitete VIVES, Briugėje, Belgijoje.
Išvykos metu VDU Menų fakulteto atstovai keitėsi patirtimi ir bendradarbiavo ne tik su kolegomis iš Belgijos, bet ir su programoje dalyvaujančių Austrijos bei Norvegijos aukštųjų mokyklų atstovais.
VDU Menų fakulteto komanda prie projekto prisijungė projekte jau dalyvaujant institucijoms iš minėtų kitų Europos šalių. Pirmąjį ryšį su projekto dalyviais užmezgė Šiuolaikinių menų katedros prof. dr. Rimantas Plungė, kuris jau daugelį metų kūrybiniuose projektuose bendradarbiauja su programoje dalyvaujančia prof. Franziska Pirstinger iš Austrijos miesto Graco. Tai VDU studentams suteikė progą tarptautinėse grupėse kūrybiškai bendradarbiati su muzikos, fotografijos, medijų, dailės, pedagogikos studentais, vadovaujant programoje dalyvaujančių aukštųjų mokyklų dėstytojams.
„Ar menas gali išgelbėti pasaulį?“ – tokia buvo pirmųjų šios programos kūrybinių dirbtuvių idėja. Jai perteikti tinkamų būdų studentai ieškojo pasitelkdami įvairias meno formas, ieškodami skirtingų meno sričių jungčių ir išbandydami jas, kaip galimą modelį edukacijai mokyklose. Tokiu būdu studentai tobulėjo ir patys – dalijosi patirtimi, idėjomis ir kūrybiniu potencialu.
Programą numatoma tęsti ir panašias kūrybines dirbtuves ateityje surengti Austrijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje.
Fotografijų ir video autoriai – Naujųjų medijų meno studentai.
Plakatai kuria pokalbį. VDU menų galerijos „101“ 15-asis gimtadienis
Kovo 15 d., trečiadienį, 17:30 val. VDU menų galerija „101“ (Muitinės g. 7) švęs savo 15-ąjį gimtadienį ir kviečia visus galerijos draugus simboliškai paminėti šią šventę Universitete. Vakarą pradės studentų savanorių performansas „Plakatų kabinimas“.
Prieš 15 metų, 2008 m. kovo 13 d. su grupės „POST ARS“ performansu, kaip rašoma tų metų naujienose, sukėlusiu didelį atgarsį, atidaryta VDU menų galerija „101“, kuri iki 2014-ųjų metų veikė Laisvės al. 53 pastate. Galerija buvo atidaryta kaip atvira Kauno miestui akademinė galerija, pavadinta pagal auditorijos, kuri buvo skirta įvairaus pobūdžio menams, numerį. Šiuo metu galerija gyvuoja VDU Menų fakulteto patalpose Senamiestyje, Muitinės g. 7.
VDU menų galerija „101“ yra tarp-akademiniame kontekste įsikūrusi erdvė, pristatanti Lietuvos ir užsienio šalių menininkų, ir studentų ar dėstytojų kūrybą personalinėse ir grupinėse parodose. Organizuojami susitikimai su menininkais, pokalbiai, paskaitos, leidinių pristatymai, kūrybinės dirbtuvės ir kt. Galerija bendradarbiauja su kūrėjais ir organizacijomis, taip pat kasmet rudenį skelbia atvirą kvietimą norintiems surengti ar dalyvauti galerijos kuruotose parodose, priima paraiškas parodoms ir neterminuotai. Galerija nuolatos kviečia prisidėti savanorystės ar akademinės praktikos pagrindais.
Per penkiolika savo veiklos metų galerija stengiasi pristatyti įvairaus pobūdžio menus, išlaikyti bendradarbiavimą su profesionaliais menininkais ir suteikia galimybes studentams eksponuoti savo darbus. Į galerijos veiklą šiuo metu yra aktyviai įsitraukusi grupė savanoriaujančių studentų. Studentai galerijoje turi galimybę mokytis eksponuoti parodas, bendrauti su menininkais, organizuoti renginius ir patys kuruoti kai kurių menininkų parodas. Taip pat pagal poreikį kuria plakatus, fotografuoja parodų atidarymus, prisideda prie gausesnės galerijos veiklų komunikacijos.
Kadangi galerijos amžius primena paauglystę, atėjo laikas pasikalbėti apie pačią galeriją, prisiminti jos įkūrimą ir įsiminusius projektus, pasidalinti pasiūlymais arba lūkesčiais, todėl galerijos gimtadienio metu vyks pokalbis su VDU Menų fakulteto bendruomene – dėstytojais, absolventais ir studentais.
Po pokalbio galės vykti apie 15 min. trukmės ekskursija po ekspoziciją „Menų fakultetas 100-metyje: kūryba kuria kultūrą“.
Vizuale panaudotos Rimanto Plungės parodos „Nuojautos“ atidarymo (2010) ir Artūro Railos kuruoto projekto „Nemiga“ (Kauno bienalė, 2021) parodos nuotraukos.
Vizualo autorė, Kūrybinių industrijų studentė Kamilė Rimdeikaitė.
Daugiau apie VDU menų galeriją „101“:
Prof. dr. Rasa Žukienė: „Karo metu kūryba yra gelbėjimosi ratas”
„Esu įsitikinusi, kad jau mokykloje pradedamas vaikų skirstymas į tiksliukus ir humanitarus yra neteisingas. Tarp jų visada bus žmonės, kurie jaučia meno ir kultūros poreikį savo gyvenimo pilnumui ir ieško jo. Nes tai susiję su žmogaus dvasiniu gyvenimu, o juk niekas nepaneigs, kad žmogus yra dvasinė būtybė“, – sako menotyrininkė ir kuratorė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto profesorė dr. Rasa Žukienė.
Anot profesorės, kūrybiškumo ir menininkų poreikis visuomenėje yra didesnis nei įsivaizduojame, o kūrybos poveikis jaunam žmogui – visa apimantis.
Menų fakultetas buvo įkurtas jau 1991-aisiais, o meno studijos neoficialiai vyko nuo pat VDU atkūrimo 1989 m. Kodėl tuo metu buvo svarbu studentams pasiūlyti studijuoti kultūrą ir meną?
Dėmesys kultūriniam lavinimui Universitete buvo nuo pat pradžios. Universitetą atkuriantys mokslininkai sutarė, kad kultūra, menai ir humanitarinis išsilavinimas visų krypčių studentams yra labai svarbu. Jie įgyvendino labai reikšmingą sumanymą – nuo pat atkūrimo pradžios visi studentai įvadinius kursus turėjo rinktis iš menų bloko: fotografijos, dailės arba teatro meno, taip pat – atlikti praktiką: šokti, tapyti, vaidinti ar piešti. Studentams tai buvo labai patrauklu – kaip atsitraukimas nuo itin įtempto teorinio verbalinio darbo paskaitose ir galimybė, vėliau pradėjus studijuoti meno studijas, pajusti ir suprasti, iš ko ir kaip tas menas gimsta.
Prof. dr. Rasa Žukienė
Kokią įtaką studentams darė tokios meno ir kultūros studijos?
Apskritai, sąlytis su menais jaunam žmogui duoda labai daug – per pojūtį, per paties savęs supratimą ir išjautimą, be to, menas plečia akiratį ir daro žmogų lankstesnį. Kiekviena specialybė turi savo taisykles, reglamentus ir formules, o menas yra tokio lankstesnio mąstymo dalykas ir jame nėra tiek daug taisyklių. Žmogus, kuris su tuo susiliečia, paprasčiausiai tampa labiau kūrybiškas. Sakoma, kad muzika ir matematika turi daug bendro. Viename ir kitame yra sistema, bet viena yra tiksli, racionali, o kita – liečianti žmogaus psichiką ir emocijas, tokius asmeninius, o gal ir pasąmoninius pajautimus. Menas ir apskritai kultūros pažinimas žmogui suteikia labilumo ir minkštumo, netgi daro įtaką bendravimui.
Kalbate apie meno pažinimą ar kūrybą?
Tai yra susiję. Per meno pažinimą žmogus tampa tikrai kūrybiškesnis. Daug mūsų studentų darbuojasi reklamos agentūrose, televizijose, radijuje, tampa galeristais ar teatrų prodiuseriais. Tai rodo, kad meno pažinimas ir kūrybingi žmonės reikalingi ne tik meno istorijos ar muziejininkystės sferose. Žmogus, ragavęs teatro, labiau kontroliuoja ir supranta savo kūno kalbą, geriau valdo savo balso intonacijas. Į tai atkreipiame dėmesį ir menotyros paskaitose bei seminaruose, ugdome ir viešo kalbėjimo įgūdžius, nes juk meno žinovo tikslas – sudominti, įtikinti, edukuoti meno vartotoją. Tai yra ir išjausti dalykai, ir meno sritį giliai išmanančio profesionalo sukuriamos vertės.
Kiek menų studijos universitete pastūmėjo studentų kultūrinius ir aktyvizmo judėjimus 90-aisiais?
Tai buvo toks bendro užsidegimo kurti laikotarpis, kai norėjosi daryti kažką naujo, naudotis atsivėrusia laisve be suvaržymų. Tikrai universitete sklandė labai pozityvi energija, kartu galbūt buvo susijusi su didesne studentų drąsa, atvirumu. Anksčiau jie rengdavo savo meninių darbų parodas, nors stodami į menotyros studijas jie renkasi būti meno žinovais, o ne menininkais. Kažkodėl man atrodo, kad dabar studentai yra ramesni, gal net labiau abejingi arba turi kažkokius kitus prioritetus.
Parašėte knygą „Tapatybės ir atminties menas: link dviejų pasaulinių karų kultūrinės istorijos Lietuvoje“. Papasakokite, kas buvo tiriama?
Mūsų, šešių mokslininkų, projektas nagrinėjo meną, kurtą karų metais. Tyrinėjome, kas yra kuriama tada, kai aplinkui pavojus, bombos ir vargas. Tyrinėjome, ką žmonės vaizduoja, kokias temas renkasi, ką kuria dailininkas ar literatas, kai ore tvyro nerimas ir pavojus. Mano asmeninis tyrimas buvo Lietuvos karo pabėgėlių dailininkų kūryba Vokietijoje, kur Antrojo pasaulinio karo metais veikė lietuvių įkurta Freiburgo dailės ir amatų mokykla. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, tai knyga tik apie Lietuvos kultūros raidą ir kūrėjų, praradusių tėvynę, psichologines traumas. Tačiau šis tyrimas aktualus daugelio kraštų žmonėms, ypač dabar, kai ir vėl netoli mūsų šalies, Ukrainoje, vyksta karas. Pradžioje nėrusi tik į meno (artefaktų) tyrimus, pabaigoje mūsų grupė padarė išvadas, svarbias ne tik (ir ne tiek) menotyros mokslui, bet ir apskritai humanitariniams ir socialinei sferoms, žmogaus egzistencijos pažinimui.
Kas yra žmogui kūryba karo metu?
Karo metu kūryba yra kaip gelbėjimosi ratas ar šiaudas, į kurį įsikimbama. Man sunku įsivaizduoti, kaip, žinodamas šitą perspektyvą, kad tavęs gali tuojau nebebūti, žmogus vis tiek imasi kurti ir sukuria profesionalius, įdomius kūrinius.
Galerija „No-Fly Zone“ (Jono Petronio nuotr.)
Stebime, kaip karo akivaizdoje Ukrainoje gelbstimi meno kūriniai, kaip žmones vienija muzika skambant sirenoms ir griaudint sprogimams, subombarduotuose miestuose atsiranda nauji gatvės meno kūriniai, plinta performansai ir meno akcijos tiek įvietinti, tiek kuriami virtualiai. Ką gali menas ir kūrybingumas karo akivaizdoje?
Jei žmogus randa jėgų susikaupti ir išsisakyti per kūrybą, tai jam padeda jaustis geriau. Vis dėlto, kūrėjai yra jautresni žmonės, tad tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, paliks dideles traumines patirtis. Tas skausmas dar labai ilgai pasiliks menininkų kūryboje.
Galerija „No-Fly Zone“ (Jono Petronio nuotr.)
Stebėdami, kaip ukrainiečiai smėlio maišais dengia miestų skulptūras, ko gero, dažnas klausia – kam reikia jas gelbėti?
Paminklai, skulptūros yra jų savasties ir tapatumo ženklai. Tai yra menas, kurį žmonės vertina kaip savo šaliai ir žmonėms svarbiausių idėjų įtvirtinimo būdą. Būtent dėl to jie ir saugoja. Vaikščiojant po miestą gal neatrodo, kad tau tas paminklas svarbus, tačiau tokie kritiški momentai parodo, kas tu esi ir kas tau svarbu. Esama ir ne taip atvirai matomų meno kūrinių gelbėjimo istorijų – jos apie žmones, kurie karo metu pasiaukojamai saugo muziejų ekspozicijas ir fondus. Teko ir man tokios veiklą išbandyti, kai buvau M. K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotoja. Sausio įvykių Lietuvoje metu (1991) esu naktį praleidusi muziejuje, ant grindų, kartu su kitais darbuotojais, atsakingais už kūrinių saugumą. Buvome pasiskirstę saugoti atskiras muziejaus dalis, kad pavojaus atveju galėtume kuo skubiau kviesti pagalbą ir gelbėti meno kūrinius.
Menininkės Agnės Žiūkaitės iliustracija Ukrainos paminklų gelbėjimo akcijoms įamžinti
Kokios mintys kilo va taip gulint ant grindų?
Jautiesi, kad tu turi būti dabar toje vietoje ir tiek. Aišku, galima buvo sakyti: ne, aš bijau ir nebūsiu, bet kažkaip jauti, kad tai yra tavo pareiga būti toje kultūroje ir ją saugoti.
Ar baigę menų fakultetą studentai jaučia kažkokią pareigą saugoti kultūrą ir meną?
Be jokios abejonės. Per studijų metus meno kūriniai, kultūros paveldas plačiąja prasme, galima sakyti, „įauga“ į jaunų žmonių mąstyseną ir aplinkos matymą. Baigę studijas, jie ir pastebi daugiau, ir sugeba įvertinti tai, kas kitiems gali atrodyti nevertinga. Kartais pakanka vien pakalbėti su kūrinio ar statinio savininku, miestelio seniūnu, patarti, kur reikėtų kreiptis, ir apleistas, nevertintas objektas pradeda naują gyvenimą, yra išsaugomas kultūrai. Ir tai yra labai reikšminga, tai yra išsilavinimo galia. Mano šventu įsitikinimu, meno ragavę žmonės giliau, subtiliau žvelgia į gyvenimą. Juk menas visais laikais kalba apie žmogų, jo vidines jausenas, ir apie grožį, jo kitimą ir galias. Tiesa ir tai, kad kartais menas yra ir ginklas, kovos su neteisybe priemonė.
