Netekome buvusio VDU Menų fakulteto dėstytojo A. J. Vaitkevičiaus
Su giliu liūdesiu pranešame apie ilgamečio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto dėstytojo, fotografo Alvydo Jurgio Vaitkevičiaus mirtį.
Universitete A. J. Vaitkevičius dėstytojavo 1991-2007 m., o nuo 1994 m. buvo ir laikraščio Universitas Vytauti Magni fotografu. Kūrybine bei edukacine veikla A. J. Vaitkevičius užsiėmė ne tik Universitete – 1982 m. tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) nariu, 1985-94 m. dėstytojavo LFS Kauno moksleivių fotografijos mokykloje. A. J. Vaitkevičius buvo fotografijos istorijos studijų VDU pradininkas, jį savo mokytoju vadina Lietuvos ir tarptautiniame fotografijos lauke žinomi Menų fakulteto absolventai Gintaras Česonis, Mindaugas Kavaliauskas ir dr. Tomas Pabedinskas.
Plačių pažiūrų ir gilių žinių A. J. Vaitkevičiaus asmenybė paliko ryškią žymę ir Menų fakulteto istorijoje, ir jo buvusių studentų biografijose. Dėstytojo paskaitos ne vienam tapo lemtinga pažintimi su kūrybine fotografija ir paskatino toliau sėkmingai tęsti veiklą šioje srityje. Ne mažiau svarbu tai, kad A. J. Vaitkevičius buvo Fakulteto bei Universiteto bendruomenę buriantis jos narys, pasižymėjęs subtiliu humoru ir neblėstančiu žingeidumu. Jo asmenybės atvirumas bei empatija leido užsimegzti ilgalaikėms profesinėms ir asmeninėms buvusių jo mokinių bei studentų draugystėms.
Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės vardu reiškiame gilią užuojautą A. J. Vaitkevičiaus artimiesiems, buvusiems kolegoms ir studentams. Tegul šviesi jo atmintis suteikia ramybės netekties valandą, skatina saugoti jo puoselėtas žmogiškas vertybes bei tęsti jo įkvėptą akademinę bei kūrybinę veiklą.
Atsisveikinti su velioniu bus galima laidojimo namuose „Rekviem“ (Jonavos g. 41A, Kaune), spalio 24 d., 16:30-21 val. ir spalio 25 d., 9-15 val.
VDU prof. V. Levandauskui – garbus apdovanojimas iš LR Prezidento
LR Prezidento kanceliarijos / Roberto Dačkaus nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius. Tarp apdovanotojų – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto profesorius, architektūros istorikas, menotyrininkas habil. dr. Vytautas Levandauskas.
Už ilgamečius aukščiausio mokslinio lygio architektūros tyrimus, išskirtinį indėlį kuriant ir plėtojant unikalias integruotos menotyros studijas ir naujos mokslininkų kartos rengimą prof. V. Levandauskas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
„Toks garbus apdovanojimas parodo, kad iš tiesų dirbi ne veltui, o tavo atliekami tyrimai ir darbai, išleistos knygos yra svarbūs ir reikalingi valstybei bei jos žmonėms”, – kalbėjo prof. V. Levandauskas.
LR Prezidento kanceliarijos / Roberto Dačkaus nuotr.
Prof. V. Levandauskas Vytauto Didžiojo universitete dirba nuo 1991 m. 1997 – 2000 m. – VDU Menų fakulteto Menotyros katedros vedėjas, 2000 – 2002 m. ir 2008 – 2010 m. – Menų fakulteto dekanas. 2005 – 2015 m. – periodinio mokslo leidinio „Meno istorija ir kritika“ vyriausiasis redaktorius ir redakcinės kolegijos pirmininkas. 2015 m. profesorius apdovanotas Lietuvos mokslo premija, 2023 m. – Kauno miesto mokslo premija.
Su bendraautoriais arba vienas parašė fundamentalių architektūros istorijos veikalų, monografijų, knygų. Moksliniuose, enciklopediniuose ir periodiniuose leidiniuose paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių architektūros istorijos, paveldosaugos ir kitais klausimais.
Iš viso Valstybės dienos proga apdovanojimai įteikti 63 mokslo ir švietimo, kultūros atstovams, Lietuvai nusipelniusiems visuomeninių ir pilietiškumo iniciatyvų puoselėtojams, ambasadoriams, valstybės pareigūnams.
VDU Menų fakulteto atstovų vizitas Austrijoje
Gegužės 11-17 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros studentai ir dėstytojai dalyvavo „Erasmus+“ mišrios intensyvios programos (angl. – Blended Intensive Programme) mainuose Privačiame universitetiniame pedagogikos koledže „Augustinum“, Graco mieste, Austrijoje. Viešnagės metu buvo keičiamasi patirtimi menų ir pedagogikos srityse ne tik su kolegomis iš Austrijos, bet ir iš Belgijos bei Norvegijos aukštųjų mokyklų.
Mainuose dalyvavę studentai turėjo galimybę bendrai kurti tarptautinėse studentų iš minėtų šalių grupėse, apjungdami skirtingus kultūrinius kontekstus ir akademines patirtis. Muzikos, pedagogikos ir meno studentai siekė kartu sukurti jaunesniųjų klasių mokiniams skirtus edukacinius užsiėmimus, kurie atkreiptų mokinių dėmesį, kaip menas ir kūryba gali keisti mūsų požiūrį į tvarumo, ekologijos bei kitas problemas ir prisidėti prie teigiamų globalių pokyčių.
Su tarptautinėmis studentų grupėmis savo patirtimi dalinosi VDU Šiuolaikinių menų katedros dėstytojai prof. dr. Rimantas Plungė, prof. dr. Titas Petrikis ir doc. dr. Tomas Pabedinskas. Dėstytojai dar prieš išvykstant į mainus skaitė nuotolines paskaitas, padėjo suformuluoti moksleiviams rengiamų užsiėmimų idėjas, patarė kaip jas įgyvendinti, pasidalindami skirtingose meno srityse turimais praktiniais įgūdžiais.
Visas programos veiklas apjungė bendra tema: „Ar menas gali padaryti pasaulį geresne vieta?“. Keldami šį klausimą ir ieškodami atsakymo įvairias meno formas apjungiančiuose edukaciniuose užsiėmimuose mokiniams, studentai tobulėjo ir patys – dalijosi asmenine patirtimi, idėjomis, kūrybiniu potencialu ir įgijo darbo daugiakultūrinėje aplinkoje patirties.
Bendradarbiavimą BIP programoje numatoma tęsti, dalyvaujant mainuose Norvegijoje bei ateityje surengiant baigiamąjį projekto etapą Kaune.
Artėja „VDU kultūros dienos 2024“
2024 m. gegužės 20 – 24 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultetas jau aštuntą kartą organizuoja tradicinį plačiajai visuomenei skirtą meno ir kultūros festivalį „VDU kultūros dienos“. Remdamiesi ankstesnių metų patirtimi, renginio organizatoriai siūlo plataus spektro renginių programą, skirtą pačiai įvairiausiai publikai: nuo menininkų iki moksleivių ar studentų, nuo kultūros lauko veikėjų iki menu ir kultūra besidominčių miestiečių ir miesto svečių. Visą savaitę įvairiose VDU erdvėse vyks atviros paskaitos, studentų kūrybinių projektų pristatymai, Menų fakulteto dėstytojų, studentų ir absolventų parodos, susitikimai su menininkais ir diskusijos, kūrybinės dirbtuvės moksleiviams ir jaunimui.
Kiekvieną „VDU kultūros dienų“ rytą ir popietę Menų fakulteto auditorijos bus atviros visiems, norintiems trumpam tapti studentais ir paklausyti paskaitų apie meną ar sudalyvauti studentų kūrybiniuose projektuose. O vakarinėje renginio programoje lankytojų laukia intriguojanti pažintis su fakulteto bendruomenės narių kūryba ir įtraukiančios diskusijos meno bei kultūros klausimais.
„VDU kultūros dienas“ atidarys nemokamas kino filmas jaunimui „Draugų lažybos“ (gegužės 20 d. 17 val. 30 min., Kauno kultūros centro Didžioji salė, Vytauto pr. 79), po kurio vyks diskusija – susitikimas su filmo režisieriumi Justinu Krisiūnu, filmo kompozitoriumi, Menų fakulteto profesoriumi Titu Petrikiu ir šio filmo garso takelio bendrakūrėjais Menų fakulteto „Muzikos produkcijos“ programos absolventais Nojumi Karaliūnu, Kasparu Šimkevičiumi, Gabrieliu Tvirbutu ir Aisčiu Savicku.
Antradienio vakarą (gegužės 21 d. 18 val., Menų fakultetas, Muitinės g. 7 – 207) plačioji visuomenė kviečiama į aktualią diskusiją „Sėkmės skonis ir prieskoniai: ką reiškia miestui būti Pasaulio paveldo sąraše?“, kurioje dalyvaus Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės patarėja Sigita Bugenienė, architektūros istorikas doc. dr. Vaidas Petrulis, architektė Gustė Kančaitė, „Art Deco muziejaus“ vadovai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Diskusijos moderatorė Menų fakulteto docentė Jūratė Tutlytė, kels klausimus, ką miestui reiškia tai, kad Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą? Kokia miesto laukia ateitis? Ar išties architektai ir vystytojai sunerimę dėl galimai griežtėsiančių reikalavimų ar draudimų? Ar miestas tikrai taps (o gal jau tampa?) didžiausiu naudos gavėju dėl potencialiai augančio turizmo ir investuotojų?
Trečiadienį (gegužės 22 d. 10 – 19 val.) „VDU kultūros dienų“ programoje – „Studentų kūrybos diena“, kurios metu nuo ankstyvo ryto iki pat vakaro Menų fakultete (Muitinės g. 7) bus pristatoma studentų kūryba: filmų festivalis, video darbai, parodos, performansai, tarpdisciplininiai studijų programų („Kūrybinės industrijos“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“) studentų projektai.
Ketvirtadienio vakarą (gegužės 23 d. 18 val.) lankytojai laukiami VDU menų galerijoje „101“ (Muitinės g. 7), kur vyks „Naujųjų medijų meno“ programos studentų fotografijų parodos atidarymas. Į šią galeriją „VDU kultūros dienų“ publika kviečiama užsukti ir kiek anksčiau – gegužės 20 d. čia dar veiks fotografo, Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio autorinė paroda „Triukšmai ir šiukšlės“ bei „Meno kuratorystės“ programos magistranto kuruota paroda „Abstrakcija ir ekfrazė“, kurioje eksponuojami trijų Lietuvos abstrakčiosios tapybos menininkių – Aušros Andziulytės, Agnės Kulbytės, Jovitos Varkulevičienės – paskutiniųjų metų kūryba.
Paskutinę festivalio dieną vyks tradicinė VDU Menų fakulteto Atvirų durų diena moksleiviams (gegužės 24 d. 13 – 17 val., Muitinės g. 7), kurios svečiai susipažins su Menų fakultete vykdomomis studijų programomis („Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“), įsitrauks į įvairias kūrybines veiklas („Menų mūšis“, „Fotostudijos blykstės“, „Garso eksperimentai“, „Kūrybinės industrijos“), drauge su Menų fakulteto studentais aplankys Menų fakulteto auditorijas, garso įrašų ir foto studijas bei medijų laboratorijas, dalyvaus studentų organizuojame piknike.
„VDU kultūros dienas” vainikuos gyvo garso koncertas Menų fakulteto kiemelyje – „Music Lab“. Visą penktadienio vakarą, nuo 17 val., čia vyks vežantys „Muzikos produkcijos“ programos studentų live pasirodymai (gegužės 24 d. 17 val., VDU Menų fakulteto kiemelis, Muitinės g. 7).
Susitikime „VDU kultūros dienose“!
Dėkojame renginio partneriui – Kauno kultūros centrui.
Renginiai nemokami, tačiau šiems renginiams būtina išankstinė registracija:
Registracija į gegužės 21 d. 12 val. vyksiančias kūrybines dirbtuves „Garso žaidimai“.
Registraciją į gegužės 24 d. vyksiančią VDU Menų fakulteto atvirų durų dieną.
/////
Informuojame, kad renginiuose gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
VDU Menų fakultete vyko pirmakursių vakaras
Jau dvyliktus metus iš eilės vyksta Menų fakulteto pirmakursių vakaras – tradicinis fakulteto studentų ir dėstytojų renginys, kurio metu bendruomenei ir vieni kitiems kūrybiškai prisistato fakulteto pirmakursiai. Kaip teigia Menų fakulteto dekanė dr. Jurgita Staniškytė, idėja rengti pirmo kurso studentų prisistatymą fakultete kilo ne tik iš noro geriau susipažinti su jauniausiais bendruomenės nariais, bet ir siekiant kuo glaudžiau įtraukti juos į bendras veiklas. Kaip parodė laikas, būtent galimybė pabendrauti tarpusavyje skirtingų programų pirmakursiams ir yra didžiausias šios iniciatyvos privalumas.
Kovo 7 dieną Kauno menininkų namų salėje prisistatė visų keturių Menų fakulteto bakalauro studijų programų – Kūrybinių industrijų, Menų istorijos, kritikos ir medijų, Muzikos produkcijos, Naujųjų medijų meno pirmakursiai. Būsimieji menininkai, menotyrininkai ir kūrybos prodiuseriai parengė savo studijų programas ir juos pačius pristatančius šmaikščius video, pasidalino individualia kūryba ir mintimis apie studijas Menų fakultete. Pasak Menų fakulteto prodekanės dr. Rūtos Mažeikienės, šiais metais į fakulteto bendruomenę įsiliejo daugiau negu šimtas pirmakursių, todėl šis vakaras tapo puikia proga susipažinti ir pabendrauti su tos pačios laidos studentais iš giminingų studijų programų.
Kaip vakaro metu teigė Teatrologijos katedros vedėjas dr. Edgaras Klivis, kūrybiškai bendradarbiaujant visoms Menų fakulteto bakalauro programoms gali gimti puikus kūrybinis projektas, kurį prodiusuotų Kūrybinių industrijų, įgyvendintų Naujųjų medijų meno ir Muzikos produkcijos programų studentai, o profesionaliai įvertintų ir visuomenei pristatytų Meno istorijos, kritikos ir medijų studentai. Verta paminėti, jog šis pirmakursių vakaras buvo išskirtinis, jis pirmą kartą vyko ne fakulteto patalpose, o svarbioje Kauno kultūros laukui vietoje vietoje – Kauno Menininkų namuose. Už svetingumą dėkojame #vdumf alumnei, Kauno Menininkų namų direktorei Simonai Savickaitei, kuri tardama sveikinimo žodį, pakvietė studentus ne tik lankytis KMN renginiuose, bet ir kreiptis į juos su savo kūrybinėmis iniciatyvomis.
VDU prof. Vytautui Levandauskui įteikta Kauno miesto mokslo premija
Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Gruodžio 19 d., antradienį, Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje surengtoje iškilmingoje ceremonijoje įteiktos Kauno miesto mokslo premijos. Tarp šiųmetės premijos laureatų – ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto dėstytojas, architektūros istorikas, profesorius habil. dr. Vytautas Levandauskas.
VDU profesorius V. Levandauskas apdovanotas už nuopelnus humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.
Antradienį Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje apdovanojimų ceremonijoje laureatus sveikino ir apdovanojo Kauno vicemeras Tomas Jarusevičius ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.
Prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas Kauno miesto savivaldybės nuotr.
„Kitąmet Kaunas atvers pirmąjį ir vienintelį šalyje mokslo muziejų „Mokslo sala“, kurio pirminė idėja ir ištakos užgimė būtent Lietuvos mokslų akademijoje. Kartais su šypsena pasvarstome, vis dėlto, Kaunas – mokslo ar sporto sostinė? Mūsų miestui didelė garbė kasmet padėkoti ir pasveikinti iškilias akademinės bendruomenės asmenybes už išskirtinius pasiekimus. Jų darbai svariai prisideda prie tolesnės Kauno pažangos ir spartesnio visos šalies progreso“, – kalbėjo T. Jarusevičius.
Prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas (VDU Menų fakulteto nuotr.)
Kandidatus Kauno miesto mokslo premijai gauti kasmet siūlo Lietuvos mokslų akademija, Kaune veikiančios mokslo ir studijų institucijos, mokslo sąjungos, asociacijos. Savo kandidatūras taip pat gali teikti patys mokslininkai.
Teikimus skirti Kauno miesto mokslo premiją svarsto Lietuvos mokslų akademija.
Antrą dešimtmetį skaičiuojanti Kauno miesto mokslo premija skiriama už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius mokslo pasiekimus nacionaliniu ar tarptautiniu mastu bei novatorišką mokslinę idėją ir jos įgyvendinimą Kauno mieste.
Prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas (VDU Menų fakulteto nuotr.)
Miesto tarybos sprendimu kasmet skiriamos dvi mokslo premijos, mokamos iš biudžeto asignavimų. Prieš kelerius metus Kauno mero siūlymu jų dydis pakeltas iki 5 tūkst. eurų.
Kauno miesto mokslo premija už nuopelnus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje ne kartą apdovanoti ir VDU mokslininkai. 2017 m. premija skirta VDU profesorei habilituotai daktarei Rasutei Žukienei, 2018 m. – profesorei habilituotai daktarei Laimai Šinkūnaitei, 2019 m. – profesoriui dr. Gintautui Mažeikiui, 2020 m. – profesorei Vaidai Kamuntavičienei, o 2021 m. – profesoriui Egidijui Aleksandravičiui.
Menų fakulteto dėstytojų vizitas tarptautiniame simpoziume Austrijoje
Lapkričio 15-17 d. Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros dėstytojai prof. dr. Rimantas Plungė, prof. dr. Titas Petrikis ir doc. dr. Tomas Pabedinskas dalyvavo tarptautiniame simpoziume „Focus on Europe 2023“ Graco mieste, Austrijoje. Privataus universiteto Mokytojų edukacijos koledžo „Augustinum“ organizuotas renginys sukvietė daugiau nei 20 lektorių iš 8 šalių. VDU atstovai į simpoziumą buvo pakviesti pasidalinti požiūriu į Rusijos karą Ukrainoje, jį analizuojant iš politologijos, meno tyrimų ir ideologinių perspektyvų.
Prof. dr. T. Petrikis paskaitoje „Žaidimas be taisyklių. Derybų su nedemokratiniais režimais iššūkiai“ („The Rules of No Rules: Challenges in Negotiating with Non-Democratic Regimes“) analizavo fundamentalius totalitarinių ir demokratinių santvarkų principus šiandienos geopolitnių įvykių kontekste. Aptardamas Rusijos karą Ukrainoje bei Israelio ir Palestinos konfliktą profesorius atskleidė neišvengiamus sunkumus derantis su totalitariniais režimais, dažnai nepaisančiais tarptautinės teisės. Ši analizė atskleidė būtinybę ginti demokratijos principus ir vertybes, kurioms kyla pavojus.
Prof. dr. Titas Petrikis
Prof. dr. Rimantas Plungė pranešime „Tikra? Suklastota? Ar galima pasitikėti šiuolaikinių medijų kanalais? Rusijos atvejo studija“ („Real? Fake? Can Contemporary Media Channels be Trusted? Russia Case Study“) analizavo kaip šiuolaikinių medijų audiovizualinė raiška pasitelkiama propagandiniams tikslams. Profesorius atskleidė tokios propagandos poveikį ir pateikė Rusijos ideologiją paneigiančius faktus bei statistinius duomenis.
Prof. dr. Rimantas Plungė
Doc. dr. Tomas Pabedinskas pristatė Lietuvoje gyvenančio ir kuriančio ukrainiečių menininko Valentyn Odnoviun fotografijų ciklą „Sekimas“, kuriame atskleidžiami įvairiais istoriniais laikotarpiais skirtingų režimų naudoti panašūs žmonių sekimo ir kontrolės būdai. Pranešime parodyta, kaip bendrus galios santykių įtvirtinimo ir veikimo principus atskleidžiantis kūrinys gali padėti išlaikyti kritinį mąstymą šiandienos karinių konfliktų ir vertybinių kovų kontekste.
Doc. dr. Tomas Pabedinskas
VDU atstovų pranešimai tarptautinei studentų ir dėstytojų auditorijai sukėlė didelį susidomėjimą, išprovokavo nemažai klausimų ir diskusijų, taigi, galima teigti, kad renginio dalyviams buvo iš tiesų svarbu išgirsti lietuvių požiūri į pasaulyje aktualias temas. Simpoziumo metu taip pat buvo plečiami tarptautinių akademinių ryšių tinklai ir numatomos universitetų partnerių tolesnio bendradarbiavimo galimybės.
VDU menotyrai – aukščiausias užsienio ekspertų įvertinimas Lietuvoje
„Humanitarinių mokslų kuriama vertė ne visada yra lengvai išmatuojama ir įvertinama. Matuodami ją turėtume kalbėti apie kūrybišką mąstymą, pilietiškumą, gebėjimą vertinti kultūrą, tai yra, apie dalykus, kurie taip lengvai nesimonetarizuoja, kaip sakykime, technologiniai projektai, kuriuos įgyvendinęs gali labai greitai pajusti rezultatus. Jų naudą galime įvertinti dešimtmečių perspektyvoje, matydami visuomenės kaitą, nuomonių įvairovę, demokratijos dominavimą“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto docentas dr. Edgaras Klivis.
Moksliniai tyrimai – universiteto prioritetas
Nors humanitariniai mokslai Lietuvoje vis dar stereotipiškai vertinami kaip mažiau naudinga mokslo sritis, VDU antrą kartą sulaukė patvirtinimo iš tarptautinės mokslo bendruomenės ekspertų, kad tokia palyginti nišinė kryptis kaip menotyra gali kurti aukščiausią socialinę ir ekonominę vertę, o taip pat – turėti aiškias veiklos perspektyvas ateityje.
Lapkričio mėnesį Lietuvos mokslo tarybos (LMT) paskelbtuose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vertinimo rezultatuose aukščiausiais balais įvertinta VDU menotyros tyrimų kokybė. Ekspertiniame tyrime, kuriame dalyvavo 28 valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, buvo vertinami 2018–2022 metais vykdytų mokslinių tyrimų kokybės lygis tarptautiniame kontekste, taip pat šios veiklos ekonominis ir socialinis poveikis bei perspektyvumas.
Anot doc. dr. E. Klivio, vadovavusio savianalizės rengimo darbo grupei, VDU menotyra jau ir ankstesniame tyrime, kurį LMT vykdė prieš penkis metus, buvo įvertinta aukščiausiais balais, todėl ir šįmet buvo tikėtasi panašaus įvertinimo. Per tuos metus išaugo prestižinių tarptautinių publikacijų skaičius, Menų fakultetas pasipildė jaunais ambicingais doktorantais ir jaunaisiais daktarais, išaugo ir mokslininkų poveikis miesto ir šalies kultūrinei bendruomenei. „Savianalizė visuomet yra geras būdas permąstyti savo pačių strategiją, peržiūrėti ir išsiaiškinti, kas šiuo metu mokslininkams aktualu, kokių tyrimų reikės ateityje, į ką vertėtų fokusuotis“, – teigė Menų fakulteto docentas.
Doc. dr. Edgaras Klivis
Natūraliai vystomas tarptautiškumas ir tarpdiscipliniškumas
Ekspertinio vertinimo išvadas parengė 113 tarptautinės mokslo bendruomenės narių iš 26 užsienio šalių, tarp kurių ir mokslininkai iš Kembridžo, Birmingamo, Liverpulio universitetų (Jungtinė Karalystė), Sorbonos (Prancūzija), Groningeno (Nyderlandai), Vienos technologijos (Austrija), Helsinkio (Suomija), Berlyno technikos (Vokietija), Barselonos (Ispanija), Stokholmo (Švedija) universitetų, Trejybės koledžo (Airija) ir daugelio kitų aukšto lygio mokslo ir studijų institucijų.
Anot VDU Menų fakulteto dekanės profesorės dr. Jurgitos Staniškytės, labai svarbu, kad šiame LMT rengiamame Lietuvos institucijų MTEP vertinime analizuojami kokybiniai, o ne tik kiekybiniai mokslo tyrimų parametrai: „Manau, kad kokybinis mokslo vertinimas yra ne tik pats sudėtingiausias, bet ir naudingiausias. Tad būti puikiai įvertintiems tarptautinių ekspertų kelis kartus iš eilės, taikant kokybinio vertinimo modelį, yra neabejotinai didelis visų VDU menotyrininkų pasiekimas“.
Pasak profesorės, ekspertai labiausiai įvertino VDU menotyros mokslo tyrimų kokybę, tarptautiškumą ir tarpdiscipliniškumą – universitete plėtojamas vertybes, būdingas artes liberales studijų modeliui. „Nuo pat atkūrimo VDU buvo puoselėjamos įvairios tarptautiškumo formos ir iniciatyvos. Mūsų menotyros mokykla taip pat formavosi tarptautinių patirčių lauke, glaudžiame sąryšyje su įvairiais tarptautiniais partneriais. Tai suteikė galimybę suvokti tarptautinę menotyros mokslo erdvę kaip natūralią mūsų profesinių veiklų sklaidos terpę, skatino įsitraukti į įvairius tarptautinius tinklus, projektus bei organizacijas“, – Menų fakulteto dekanė džiaugiasi, kad nors humanitariniai mokslai dažnai kritikuojami dėl per menko tarptautiškumo, ekspertų įžvalgos rodo ką kitą – tarp šešių geriausiai Lietuvoje įvertintų mokslo krypčių dominuoja būtent humanitariniai mokslai.
Prof. dr. Jurgita Staniškytė
Dar viena stipriąja padalinio puse ekspertai įvardija tarpdiscipliniškumą skatinančius mokslinius tyrimus ir žinių perdavimą, pagrįstą bendradarbiavimu su įvairiomis bendruomenėmis, socialinėmis grupėmis ir institucijomis. Taip pat bendradarbiavimas su kitų sričių, tokių kaip komunikacija, istorija, filosofija, edukologija tyrėjais ekspertų išvadose pabrėžiamas kaip svarbus teigiamas VDU menotyros tyrimų bruožas.
„Tarpdiscipliniškumo mums nereikia dirbtinai diegti ar įrodinėti. Jis matomas tiek mūsų tyrimų tematikose, tiek mokslininkų bendruomenėje, tiek ir menotyros studijose. Nors esame sąlyginai nedidelis kolektyvas, jame vyrauja temų, meno sričių ir bendradarbiavimo krypčių įvairovė“, – pasak profesorės, mažas kolektyvas taip pat yra tam tikras privalumas.
Tiesioginis poveikis vietos bendruomenėms ir kultūrai
Išvadose pabrėžiama, kad VDU menotyrininkai puikiai supranta, kaip savo tyrimuose pasiekti aukščiausius Europos standartus, kurti socialinį ir ekonominį poveikį. Anot ekspertų, mokslininkų veikla naudinga ne tik universitetui, bet ir turi didelę reikšmę viešajai politikai ir pilietinės visuomenės ugdymui. Minimas VDU menotyrininkų darbas su vietos bendruomene prisidedant prie Kauno kultūrinio gyvenimo kokybės ir miesto ekonominės plėtros.
Menotyros krypties tyrimai taip pat buvo vertinami Europos humanitariniame universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Kauno technologijos universitete, Vilniaus dailės akademijoje, Lietuvos kultūros tyrimų institute bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Iš visų institucijų Lietuvoje VDU gavo aukščiausius įvertinimus – maksimalius 5 balus už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybės lygį tarptautiniame kontekste, 5 balus už socialinę ir ekonominį poveikį bei 4 balus už veiklos perspektyvas.
Kauno miesto mokslo premiją siūloma skirti prof. V. Levandauskui
Šiemet Kauno miesto mokslo premiją siūloma skirti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto dėstytojui, architektūros istorikui, profesoriui habil. dr. Vytautui Levandauskui. Profesoriui premiją siūloma skirti už nuopelnus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje.
Kauno savivaldybė kasmet teikia dvi premijas – po vieną humanitarinių ir socialinių mokslų, ir fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityse. Vienos premijos dydis siekia 5 tūkst. eurų.
Prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas
Kauno mokslo premija už nuopelnus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje ne kartą apdovanoti ir VDU mokslininkai. 2017 m. premija skirta VDU profesorei habilituotai daktarei Rasutei Žukienei, 2018 m. – profesorei habilituotai daktarei Laimai Šinkūnaitei, 2019 m. – profesoriui dr. Gintautui Mažeikiui, 2020 m. – profesorei Vaidai Kamuntavičienei, o 2021 m. – profesoriui Egidijui Aleksandravičiui.
VDU Menų fakulteto atstovai – tarptautinėje tapybos bienalėje Zagrebe
Kroatijos sostinėje, Zagrebo mieste jau septintą kartą vyksta prestižinė tarptautinė tapybos bienalė. Išskirtinė rengimo dalis, daugiausiai susilaukianti visuomenės dėmesio, yra paroda, kurioje reprezentuojamos užsienio šalies tapybos meno scena. Paroda vyksta geriausioje Kroatijos galerijoje – Bačva Gallery – Meštrović Pavilion. Spalio 25 dieną gausaus meno kritikų ir žurnalistų dėmesio susilaukė paroda „Išplaukęs tapatumas: tarp atpažįstamo atvaizdo ir abstrakcijos“, kurią kuruoja VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus. Parodoje pristatoma 18 lietuvių autorių. Vienas iš jų – Menų fakulteto profesorius, medijų menininkas prof. dr. Rimantas Plungė.
Autorius apie savo kūrybą teigia: „Mano kūriniai – tai nuolatinis savosios aplinkos tyrinėjimas, savęs atpažinimas ir savosios tapatybės kaitos registravimas“. Apie R. Plungės kūrybą kuratorius R. Venckus pastebi: „Rimanto kūryba mane visuomet stebina. Tyrinėdamas savo aplinką jis analizuoja ir mus, arba provokuoja pasinerti į saviasmeninį tyrimą. Aiškiai konstruojama paveikslo kompozicija, kurioje pirmenybė visada atitenka spalvai ir potėpiui, menininkas formuoja klausimų virtinę apie tikrovę, apie jos patyrimą per vaizdą, žiūrovas priverčiamas ne tik patikrinti vaizdinį nuotykį, bet ir gilintis apie tai, kas slepiasi už jo. Tik iš pirmo žvilgsnio tapyba yra paprasta. Ji apgaulinga, ji mus (žiūrovus) suvedžioja ir paklaidina prasmės labirintuose.
Prof. dr. Rimantas Plungė
Spalio 26 d. VDU profesoriai dalyvavo viešoje diskusijoje su menininkais. Ją moderavo profesorius dr. Josip Zanki, kuris yra ne tik žinomas Kroatijoje, bet ir nuolatinis VDU Menų fakulteto dėstytojas. Diskusija plačiai nušviesta žiniasklaidoje, nepaliko abejingais Kroatijos dailininkų, kuratorių ir meno kritikų.
Bienalės parodą organizuoja Kroatijos dailininkų sąjunga (HDLU) Ir Všį „Artkomas“ (Olegas Darčanovas).
Parodos data ir adresas: 2023.10.25 – 2024.01.26. Kroatijos dailininkų sąjungos galerija (Bačva Gallery –Meštrović Pavilion, Trg žrtava fašizma 16, Zagrebas, Croatija).
Parodoje dalyvaujantys menininkai: Rimantas Plungė, Eglės Velaniškytė, Virgis Ruseckas, Meda Norbutaitė, Aušra Kleizaitė, Adelė Liepa Kaunaitė, Arvydas Kašauskas, Rūta Eidukaitytė, Saulius Dastikas, Alonas Štelmanas, Agnė Jonkutė, Mindaugas Juodis, Vladas Mackevičius, Felicija Dudoit, Viktoras Paukštelis, Julija Skudutytė ir Evaldas Jansas, Jolanta Kyzikaitė.
Prof. dr. Remigijus Venckus apie parodos koncepciją: Kintanti ir nevienalytė tikrovė dažnai mus skatina klausinėti ne tik apie ją, bet ir apie save. Deja, vieno atsakymo nėra, mat kasdienė kalba negali visiškai demaskuoti tikrovės ir žmogaus tapatumo. Todėl menininkai bando užpildyti komunikacijos metu atsirandančius prasminius tarpus. Plėtodami savo individualią programą jie tuo pačiu metu formuoja ir tobulina individualią meninę kalbą.
Individuali tikrovės ir savęs pažinimo programa realizuojama per regimų ir įsivaizduojamų pavidalų stebėjimą, figūrų fragmentavimą arba vaizduotės išlaisvinimą abstrakcijoje. Kad ir kiek meninė kalba bebūtų tobulinama, o meno kūrinyje meistriškai dekonstruojamas pasaulis, vis tik tiesos apie tapatumą įminimas lieka gerokai atidėtas į ateitį. Tad menininkui belieka tik steigti laikinąją savąją poziciją neįmenamo ir atidėto, nuolatos kintančio tapatumo atžvilgiu.
Kuriančiam žmogui dažnai yra sudėtinga suvokti save kaip vientisą ir su konkrečia aplinka susietą individą. Jį nuolatos atakuoja gamtinė aplinka, technologinė įvairovė, komunikacinis triukšmas, globalų pagreitį įgavę virtualios komunikacijos procesai. Atrodo, kad tikrovė nuolatos juokiasi iš menininko ir paklaidina jį nuosavame suvokimo ir savianalizės labirinte.
Parodoje pristatomi lietuvių menininkai nevienareikšmiai ir nevienodai reaguoja į tikrovės pokyčius. Nevienodai regi save ar kitą šioje kaitoje. Viso to priežastis – nevienalytė Lietuvos istorija, kintantys ir nuolat perkonstruojami ryšiai su Vakarų ir Rytų kultūromis. Menas tampa savita, kartais net labai asmeniška dramų su savuoju Aš arena. Dėl šios priežasties paroda taip pat yra nevienalytė. Nors tapyba gali būti identifikuojama kaip figūratyvi, dalinai spalvą ir potėpį išlaisvinanti iš vaizduojamojo objekto, arba visiškai abstrakti, tačiau menininkai visada reprezentuoja save ir savo santykį su aplinka (istorine, realia, įsivaizduojama ar net iki galo neidentifikuota).
Organizatorių kontaktai: kuratorius prof. dr. Remigijus Venckus (remigijus@vencksu.eu), Všį Artkomas (artkomas@gmail.com), Kroatijos dailininkų sąjunga (hdlu@hdlu.hr).
