Tarptautinis simpoziumas „Europos idėja“
Lapkričio 25 dieną kviečiame dalyvauti tarptautiniame simpoziume „Europos idėja“. Simpoziumas vyks Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje salėje (K. Daukanto g. 28, Kaunas).
Pilna programa ir registracija.
Simpoziumo tikslas yra permąstyti Europos idėją. Pastarų dešimtmečių geopolitiniai, kultūriniai ir mentaliniai pokyčiai verčia iš naujo klausti, ką gi turime omeny, kai sakome „Europa“.
1950 m. Schumanno deklaracija paskelbė: „Europa nebus sukurta nei per vieną kartą, nei pagal vieną planą. Ji bus pastatyta konkrečiais pasiekimais, kurie pirmiausia kurs de facto solidarumą.“ Europos Sąjunga gimė kaip projektas užtikrinti taikai ekonominio bendradarbiavimo priemonėmis. Per paskesnius septynerius dešimtmečius šis tikslas susidūrė su iššūkiais ir modifikavosi. Šiuo metu vykstantis karas Europoje ir už Europą prideda papildomos svarbos klausimams apie Europą, jos tapatybę, apimtį ir vaidmenį. Klausimai apie atsparumą, tvirtumą ir vertybes reikalauja skubių atsakymų.
Simpoziumas sukvies Europos intelektualus pabandyti atsakyti į jei ne visus, tai bent kai kuriuos iš šių klausimų.
Simpoziumą globoja JE Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Simpoziumą organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas.
Simpoziumas yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
Pasaulinis litvakų forumas
Kultūros entuziastai rugsėjo 29–30 d. laukiami Kaune, VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28). Čia vyks pirmasis Litvakų kultūros forumas. „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ inicijuotą renginį lydės marga renginių programa, pabirusi po įvairias miesto vietas.
Akademikai, istorikai, muziejininkai, švietimo ekspertai, meno pasaulio atstovai, bendruomenių nariai – forumas suburs dešimtis prelegentų, atstovaujančių įvairioms sritims. Ne vienas iš Lietuvos kilęs svečias savo tėvų žemėje lankysis pirmąkart gyvenime – šios patirtys renginyje, keliančiame klausimą, ką reiškia būti litvaku, itin svarbios. Kitos forumo diskusijų ašys – kultūra ir menas kaip raktas į istoriją ir atminties įamžinimas kaip būdas kurti geresnę ateitį, skatinti atvirumą ir dialogą.
Sugrįžti į protėvių žemę
Kaip teigia „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Price, Litvakų kultūros forumas tarsi apibendrina šios programos pastangas ir projektus, kurių pradžia siekia 2017 metus. „Penkerius metus bandėme priminti, kad Kaunas visada buvo daugiatautis miestas, o žydiškoji, litvakiškoji jo istorijos dalis sudaro svarbią šio miesto tapatybės dalį. Įvairiais meno projektais kalbėjome apie sudėtingus miesto istorijos puslapius, II pasaulinio karo istoriją ir Holokausto tragediją. Taigi forumo metu bandysime apibendrinti – kas yra ta litvakiškoji kultūra, litvakiškoji tapatybė? Kaip menas mums padeda suprasti istoriją, kaip menas padeda prisiminti?“, – intriguoja kaunietė.
Anot kuratorės, svarbu, kad į šį dialogą apie mūsų istorijos žaizdas įsitraukė ne tik lietuviai menininkai, projektas paskatino į savo protėvių žemę sugrįžti litvakus menininkus ir mokslininkus. Vienas jų – garsiosios kauniečių Soloveičikų giminės palikuonis, litvakas, Jeilio universiteto prezidentas prof. Peter Salovey. „Forumas – puiki proga dar kartą pakalbėti apie mūsų bendrą istoriją, susitikti ir pasvarstyti apie ateitį, padiskutuoti, kokios ateities norime šiame mieste, kaip (ar) menas gali geriau padėti suprasti istoriją ir mokytis iš jos klaidų“, – įsitikinusi D. Price.
Akademinio ir meno pasaulių atstovai
Savo asmenine ir profesine patirtimi forume dalinsis tokie Lietuvos ir pasaulio kūrėjai kaip rašytoja ir meno kuratorė Paulina Pukytė, Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė (projektas „Sienos prisimena“), mezuzas į Kauno gatves sugrąžinusi Jyll Bradley (JK), Kaune kūrusios rašytojos Lėjos Goldberg knygos „Nuomojamas butas“ leidėja, rašytoja Daiva Čepauskaitė ir dailininkė Sigutė Chlebinskaitė bei daugelis kitų.
Akademinei visuomenei atstovaus atminties politikos Rytų Vidurio Europoje tyrėja prof. Violeta Davoliūtė bei gausus būrys litvakų istoriją ir identitetą tyrinėjančių mokslininkų iš viso pasaulio. Tai Brandeis universiteto profesorius emeritas, daugelio monografijų autorius prof. Antony Polonsky (PAR/JK), socialinės psichologijos profesorius, Jeilio universiteto prezidentas, VDU garbės daktaras Peter Salovey (JAV), psicholingvistė prof. Tsvia Walden (IL) ir kt.
Fotografijų paroda „Sugrąžinti į Kauną“, Istorijų festivalio nuotr.
Turtinga renginių programa – visame Kaune
Forumo dienomis dalyviams ir svečiams bus pristatomi specialūs muzikiniai projektai „Žalgirio“ arenoje. Rugsėjo 29 d. – koncertas „Nuo pelenų iki šlovės: Kauno ir Vilniaus getų muzikantai Niurnbergo Operoje (1946)“. Rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. – kompozitorius Philipo Millerio ir menininkės Jenny Kagan „Kauno kantata“. „Kantatoje“ muzikos, tekstų ir vaizdų kalba pasakojama sudėtinga istorinių perversmų, Holokausto, trėmimų ir asmeninių traumų istorija bei jos palikti pėdsakai kartų likimuose, atskirų žmonių gyvenimuose. „Kantatą“ atliks virš 200 muzikantų, Kauno miesto simfoninis orkestras, chorai ir ansambliai. Ši akistata su istorija tampa kaip niekada aktuali šių dienų kontekste.
Litvakų kultūros forumo metu Kaune įvyks ne vienas netikėtas meninis įvykis, padėsiantis praplėsti diskusijų kontekstą ir pratęsti pokalbius. Rugsėjo 28 d. VDU centriniuose rūmuose bus pristatyta Izraelyje gimusio litvako Michael Shubitz fotografijų paroda „Sugrąžinti į Kauną“, o LSMU Emanuelio Levino centre laukia koncertas-pasakojimas „Muzikinė geldutė“. Jo metu tarptautinė menininkų grupė atliks originalią muziką, įkvėptą žydų liaudies dainų, apeiginės muzikos bei profesionaliosios muzikos kūrinių motyvų.
Rugsėjo 29 d. Forumo metu VDU Didžiojoje salėje vyks net du koncertai – pianisto Aleksandr Paley ir klarnetininko Karolio Kolakausko klezmerių muzikos pasirodymas bei koncertas „Po Šagalo“. Neseniai miręs Anatolijus Šenderovas apie šį kūrinį sakė: „[Jame] apstu simbolių – klarnetas primena buvusį žydų gyvenimą Europoje, mušamieji ir styginių kvartetas yra lyg biblijinio pasaulio aliuzija.“ Šenderovo kūrinį atliks styginių kvartetas „Chordos“, klarnetistas Algirdas Žiūra ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.
Renginių programoje – ir jau veikiančios bei itin didelio miesto gyventojų ir svečių susidomėjimo sulaukiančios parodos, kaip William Kentridge „Tai, ko nepamename“ ir Jenny Kagan „Iš tamsos“.
Forumo dalyviai taip pat bus kviečiami apsilankyti Kauno tvirtovės IX forte, kuriame menininkai Bruce Clarke (FR) ir Tebby W. T. Ramasike (NL) pristatys vizualaus meno ir šiuolaikinio šokio kūrinį „Ecce homo: tiems, kurie liko, ir tiems, kurie išvyko“.
Litvakų kultūros forumo globėja – Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Garbės globėjai – Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos žydų bendruomenė.
Visą Litvakų kultūros forumo programą rasite čia.
Litvakų kultūros forumas
Exhibition „Iš tamsos”. Gražvydas Jovaiša
Kultūros entuziastai rugsėjo 29–30 d. laukiami Kaune, VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28). Čia vyks pirmasis Litvakų kultūros forumas. „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ inicijuotą renginį lydės marga renginių programa, pabirusi po įvairias miesto vietas.
Akademikai, istorikai, muziejininkai, švietimo ekspertai, meno pasaulio atstovai, bendruomenių nariai – forumas suburs dešimtis prelegentų, atstovaujančių įvairioms sritims. Ne vienas iš Lietuvos kilęs svečias savo tėvų žemėje lankysis pirmąkart gyvenime – šios patirtys renginyje, keliančiame klausimą, ką reiškia būti litvaku, itin svarbios. Kitos forumo diskusijų ašys – kultūra ir menas kaip raktas į istoriją ir atminties įamžinimas kaip būdas kurti geresnę ateitį, skatinti atvirumą ir dialogą.
Sugrįžti į protėvių žemę
Kaip teigia „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Price, Litvakų kultūros forumas tarsi apibendrina šios programos pastangas ir projektus, kurių pradžia siekia 2017 metus. „Penkerius metus bandėme priminti, kad Kaunas visada buvo daugiatautis miestas, o žydiškoji, litvakiškoji jo istorijos dalis sudaro svarbią šio miesto tapatybės dalį. Įvairiais meno projektais kalbėjome apie sudėtingus miesto istorijos puslapius, II pasaulinio karo istoriją ir Holokausto tragediją. Taigi forumo metu bandysime apibendrinti – kas yra ta litvakiškoji kultūra, litvakiškoji tapatybė? Kaip menas mums padeda suprasti istoriją, kaip menas padeda prisiminti?“, – intriguoja kaunietė.
Anot kuratorės, svarbu, kad į šį dialogą apie mūsų istorijos žaizdas įsitraukė ne tik lietuviai menininkai, projektas paskatino į savo protėvių žemę sugrįžti litvakus menininkus ir mokslininkus. Vienas jų – garsiosios kauniečių Soloveičikų giminės palikuonis, litvakas, Jeilio universiteto prezidentas prof. Peter Salovey. „Forumas – puiki proga dar kartą pakalbėti apie mūsų bendrą istoriją, susitikti ir pasvarstyti apie ateitį, padiskutuoti, kokios ateities norime šiame mieste, kaip (ar) menas gali geriau padėti suprasti istoriją ir mokytis iš jos klaidų“, – įsitikinusi D. Price.
Akademinio ir meno pasaulių atstovai
Savo asmenine ir profesine patirtimi forume dalinsis tokie Lietuvos ir pasaulio kūrėjai kaip rašytoja ir meno kuratorė Paulina Pukytė, Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė (projektas „Sienos prisimena“), mezuzas į Kauno gatves sugrąžinusi Jyll Bradley (JK), Kaune kūrusios rašytojos Lėjos Goldberg knygos „Nuomojamas butas“ leidėja, rašytoja Daiva Čepauskaitė ir dailininkė Sigutė Chlebinskaitė bei daugelis kitų.
Akademinei visuomenei atstovaus atminties politikos Rytų Vidurio Europoje tyrėja prof. Violeta Davoliūtė bei gausus būrys litvakų istoriją ir identitetą tyrinėjančių mokslininkų iš viso pasaulio. Tai Brandeis universiteto profesorius emeritas, daugelio monografijų autorius prof. Antony Polonsky (PAR/JK), socialinės psichologijos profesorius, Jeilio universiteto prezidentas, VDU garbės daktaras Peter Salovey (JAV), psicholingvistė prof. Tsvia Walden (IL) ir kt.
Fotografijų paroda „Sugrąžinti į Kauną“, Istorijų festivalio nuotr.
Turtinga renginių programa – visame Kaune
Forumo dienomis dalyviams ir svečiams bus pristatomi specialūs muzikiniai projektai „Žalgirio“ arenoje. Rugsėjo 29 d. – koncertas „Nuo pelenų iki šlovės: Kauno ir Vilniaus getų muzikantai Niurnbergo Operoje (1946)“. Rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. – kompozitorius Philipo Millerio ir menininkės Jenny Kagan „Kauno kantata“. „Kantatoje“ muzikos, tekstų ir vaizdų kalba pasakojama sudėtinga istorinių perversmų, Holokausto, trėmimų ir asmeninių traumų istorija bei jos palikti pėdsakai kartų likimuose, atskirų žmonių gyvenimuose. „Kantatą“ atliks virš 200 muzikantų, Kauno miesto simfoninis orkestras, chorai ir ansambliai. Ši akistata su istorija tampa kaip niekada aktuali šių dienų kontekste.
Litvakų kultūros forumo metu Kaune įvyks ne vienas netikėtas meninis įvykis, padėsiantis praplėsti diskusijų kontekstą ir pratęsti pokalbius. Rugsėjo 28 d. VDU centriniuose rūmuose bus pristatyta Izraelyje gimusio litvako Michael Shubitz fotografijų paroda „Sugrąžinti į Kauną“, o LSMU Emanuelio Levino centre laukia koncertas-pasakojimas „Muzikinė geldutė“. Jo metu tarptautinė menininkų grupė atliks originalią muziką, įkvėptą žydų liaudies dainų, apeiginės muzikos bei profesionaliosios muzikos kūrinių motyvų.
Rugsėjo 29 d. Forumo metu VDU Didžiojoje salėje vyks net du koncertai – pianisto Aleksandr Paley ir klarnetininko Karolio Kolakausko klezmerių muzikos pasirodymas bei koncertas „Po Šagalo“. Neseniai miręs Anatolijus Šenderovas apie šį kūrinį sakė: „[Jame] apstu simbolių – klarnetas primena buvusį žydų gyvenimą Europoje, mušamieji ir styginių kvartetas yra lyg biblijinio pasaulio aliuzija.“ Šenderovo kūrinį atliks styginių kvartetas „Chordos“, klarnetistas Algirdas Žiūra ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.
Renginių programoje – ir jau veikiančios bei itin didelio miesto gyventojų ir svečių susidomėjimo sulaukiančios parodos, kaip William Kentridge „Tai, ko nepamename“ ir Jenny Kagan „Iš tamsos“.
Forumo dalyviai taip pat bus kviečiami apsilankyti Kauno tvirtovės IX forte, kuriame menininkai Bruce Clarke (FR) ir Tebby W. T. Ramasike (NL) pristatys vizualaus meno ir šiuolaikinio šokio kūrinį „Ecce homo: tiems, kurie liko, ir tiems, kurie išvyko“.
Litvakų kultūros forumo globėja – Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Garbės globėjai – Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos žydų bendruomenė.
Visą Litvakų kultūros forumo programą rasite čia.
5-oji tarptautinė Leonido Donskio mokslinė konferencija „Ar istorinis revizionizmas atgimsta“?
Rugsėjo 21 d. kviečiame dalyvauti 5-ojoje tarptautinėje Leonido Donskio mokslinėje konferencijoje „Ar istorinis revizionizmas atgimsta“?, kurią organizuoja VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras.
Leonidas Donskis buvo „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programos komandos narys. Jis daug prisidėjo prie šios Kauno pergalės ir sostinės programos. Jis – ir vienas iškiliausių kauniečių, kurio kūrybinė, profesinė ir pilietinė veikla bei atvira, tolerantiška asmenybė paliko ryškų pėdsaką ne tik akademiniame pasaulyje. Prisimenant šį iškilų mąstytoją, filosofą, mylimą Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės narį, rengiama kasmetinė konferencija, kurią tradiciškai lydi labdaringas atminimo koncertas. Šių metų konferencijoje bus dalijamasi praktine įvairių šalių patirtimi bei įžvalgomis, kaip išvengti istorijos manipuliacijų. Ar istorija gali būti nešališka, ar ji pasmerkta būti galios įrankiu? O gal istorijai vis dar gresia pavojus atspindėti vyriausybių politinę valią, nebūtinai demokratinę?
Tarptautinė konferencija „Atleisti ar pamiršti – kaip susidoroti su skausminga praeitimi“
Pamiršti praeities traumas ir atleisti ar to niekada nepavyks padaryti? Tai vieni iš pagrindinių tarptautinės konferencijos „Forgiving or Forgetting – Dealing with a Painful Past“ (liet. „Atleisti ar pamiršti – kaip susidoroti su skausminga praeitimi“) klausimų. Dviejų dienų konferencija gegužės 13–14 d. vyks Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje, į ją atvyks daug tarptautinių politikos, psichiatrijos, socialinių mokslų ekspertų.
Konferencijos tema buvo sugalvota prieš prasidedant karui Ukrainoje. Galvota, kad subūrus pasaulinio garso mokslininkus, psichologus, traumų ekspertus ir politikus buvo apmąstyti praeities traumuojantys istoriniai įvykiai ir patirtys. Planuota aptarti, kaip šalys gali atsigauti po tamsių istorijos etapų. Tačiau karas Ukrainoje privertė organizatorius pakoreguoti programą, dalis pranešėjų nebegalėjo atvykti dėl karinio konflikto ir politinės situacijos savo šalyje. Europa vėl susidūrė su siaubingais išgyvenimais, dėl kurių gyventojai bus traumuojami ne tik per šią, bet ir per ateinančias kartas.
Konferenciją organizuoja VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras. Pernai buvo minimas Andrejaus Sacharovo šimtmetis, tai jau dvyliktoji jo vardo konferencija.
Konferencija vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių ir ukrainiečių kalbas, joje dalyvauti gali visi norintys ir užsiregistravę šiuo adresu. Konferencija taip pat bus tiesiogiai transliuojama internetu Andrejaus Sacharovo centro puslapyje.
Tarptautinė konferencija „Atleisti ar pamiršti – kaip susidoroti su skausminga praeitimi“
Pamiršti praeities traumas ir atleisti ar to niekada nepavyks padaryti? Tai vieni iš pagrindinių tarptautinės konferencijos „Forgiving or Forgetting – Dealing with a Painful Past“ (liet. „Atleisti ar pamiršti – kaip susidoroti su skausminga praeitimi“) klausimų. Dviejų dienų konferencija gegužės 13–14 d. vyks Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje, į ją atvyks daug tarptautinių politikos, psichiatrijos, socialinių mokslų ekspertų.
Konferencijos tema buvo sugalvota prieš prasidedant karui Ukrainoje. Galvota, kad subūrus pasaulinio garso mokslininkus, psichologus, traumų ekspertus ir politikus buvo apmąstyti praeities traumuojantys istoriniai įvykiai ir patirtys. Planuota aptarti, kaip šalys gali atsigauti po tamsių istorijos etapų. Tačiau karas Ukrainoje privertė organizatorius pakoreguoti programą, dalis pranešėjų nebegalėjo atvykti dėl karinio konflikto ir politinės situacijos savo šalyje. Europa vėl susidūrė su siaubingais išgyvenimais, dėl kurių gyventojai bus traumuojami ne tik per šią, bet ir per ateinančias kartas.
Konferenciją organizuoja VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras. Pernai buvo minimas Andrejaus Sacharovo šimtmetis, tai jau dvyliktoji jo vardo konferencija.
Konferencija vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių ir ukrainiečių kalbas, joje dalyvauti gali visi norintys ir užsiregistravę šiuo adresu. Konferencija taip pat bus tiesiogiai transliuojama internetu Andrejaus Sacharovo centro puslapyje.
V-oji moksleivių olimpiada „Ispanakalbis pasaulis ir aš“
Gegužės 4 dieną, trečiadienį, 13.30 val., Vytauto Didžiojo universitete (S. Daukanto g. 28, Mažoji salė) vyks V-oji moksleivių olimpiada „Ispanakalbis pasaulis ir aš“ (isp. El mundo hispanohablante y yo). Olimpiada skirta visų klasių moksleiviams, kurie savo mokyklose lanko ispanų kalbos ir/ar kultūros užsiėmimus. Dalyvauti gali visi moksleiviai, kurie domisi ispanų kalba ir kultūra.
Penktąjį kartą organizuojamos olimpiados tikslas – atkreipti dėmesį į ispanų kalbos populiarėjimą Lietuvos mokyklose. Olimpiada „Ispanakalbis pasaulis ir aš“ kasmet sulaukia dalyvių iš visos Lietuvos, o tai atskleidžia, kad moksleiviai ne tik noriai mokosi ispanų kalbos, bet ir žavisi ispanakalbių šalių kultūra bei tradicijomis.
Šiemet olimpiados dalyvių laukia staigmena – nuo 12 val. į kultūrinę veiklą apie Šv. Jokūbo kelią (isp. Camino de Santiagio) ir Galisijos regioną juos pakvies Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje kultūros atašė Luisa M. García García. Užsiėmimas vyks VDU Daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, III a).
Dalyvavimo sąlygos:
- Ispanų kalbos mokėjimas nėra būtinas. Olimpiados užduotis sudarys klausimai apie ispanakalbių šalių kultūrą, istoriją ir geografiją. Nugalėtojų laukia vertingi prizai.
- Olimpiadoje kviečiamos dalyvauti komandos, sudarytos iš 4-5 mokinių. Atstovauti vieną mokyklą gali kelios komandos.
- Būtina išankstinė registracija.
- Mokiniai į olimpiadą gali atvykti lydimi mokytojo arba savarankiškai (vyresniųjų klasių mokiniai).
Olimpiadą, kuri yra ispaniškos kultūros festivalio „Primavera en español“ (liet. Ispaniškas pavasaris) dalis, organizuoja Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubas bei VDU Užsienio kalbų institutas, bendradarbiaujant su Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje.
Kontaktai pasiteiravimui: VDU UKI ispanų kalbos lektorė Vigilija Žiūraitė (el. p. vigilija.ziuraite@vdu.lt).
Registracijos forma moksleiviams
Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
VDU Kultūros dienos
Balandžio 24 – 29 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas organizuoja tradicinį plačiajai visuomenei skirtą meno ir kultūros festivalį „VDU kultūros dienos“. Kaip teigia Menų fakulteto dekanė prof. dr. Jurgita Staniškytė, jau šeštus metus „VDU Kultūros dienos“ rengiamos kaip atvirumo ir bendrystės erdvė, kurioje susitinka akademikai ir visuomenė, kūrėjai ir miesto bendruomenė, kurioje aptariamos aktualiausios dabarties problemos, diskutuojama, kuriama bei mokomasi kartu.
„Šiais metais visų mūsų mintys su Ukraina, todėl buvo labai svarbu į šią kūrybinės bendrystės erdvę įtraukti nuo karo pabėgusius Ukrainos vaikus: taip apjungę bendras VDU, filmo kūrėjų, prodiuserių ir iniciatyvos „Tūkstantmečio Lietuvos vaikai“ pajėgas nusprendėme pakviesti vaikus į specialią filmo „Lobis“ (rež. A. Marcinkevičiūtė, 2022) peržiūrą“, – sako prof. dr. J. Staniškytė. Taigi simbolinis „VDU kultūros dienų“ atidarymas vyks balandžio 24 d. 15 val. demonstruojant filmą „Lobis“ Ukrainos vaikų dienos stovyklos dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad filmą į ukrainiečių kalbą savanorystės pagrindais išvertė VDU absolventė Sofiia Zhuchyk, šiuo metu tiesiogiai išgyvenanti karo siaubą gimtajame Lucko mieste.
Susitikime „VDU kultūros dienose“!
Išsami renginio programa:
Renginių metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
VDU Kultūros dienos
Balandžio 24 – 29 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas organizuoja tradicinį plačiajai visuomenei skirtą meno ir kultūros festivalį „VDU kultūros dienos“. Kaip teigia Menų fakulteto dekanė prof. dr. Jurgita Staniškytė, jau šeštus metus „VDU Kultūros dienos“ rengiamos kaip atvirumo ir bendrystės erdvė, kurioje susitinka akademikai ir visuomenė, kūrėjai ir miesto bendruomenė, kurioje aptariamos aktualiausios dabarties problemos, diskutuojama, kuriama bei mokomasi kartu.
„Šiais metais visų mūsų mintys su Ukraina, todėl buvo labai svarbu į šią kūrybinės bendrystės erdvę įtraukti nuo karo pabėgusius Ukrainos vaikus: taip apjungę bendras VDU, filmo kūrėjų, prodiuserių ir iniciatyvos „Tūkstantmečio Lietuvos vaikai“ pajėgas nusprendėme pakviesti vaikus į specialią filmo „Lobis“ (rež. A. Marcinkevičiūtė, 2022) peržiūrą“, – sako prof. dr. J. Staniškytė. Taigi simbolinis „VDU kultūros dienų“ atidarymas vyks balandžio 24 d. 15 val. demonstruojant filmą „Lobis“ Ukrainos vaikų dienos stovyklos dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad filmą į ukrainiečių kalbą savanorystės pagrindais išvertė VDU absolventė Sofiia Zhuchyk, šiuo metu tiesiogiai išgyvenanti karo siaubą gimtajame Lucko mieste.
Susitikime „VDU kultūros dienose“!
Išsami renginio programa:
Renginių metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
VDU Kultūros dienos
Balandžio 24 – 29 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas organizuoja tradicinį plačiajai visuomenei skirtą meno ir kultūros festivalį „VDU kultūros dienos“. Kaip teigia Menų fakulteto dekanė prof. dr. Jurgita Staniškytė, jau šeštus metus „VDU Kultūros dienos“ rengiamos kaip atvirumo ir bendrystės erdvė, kurioje susitinka akademikai ir visuomenė, kūrėjai ir miesto bendruomenė, kurioje aptariamos aktualiausios dabarties problemos, diskutuojama, kuriama bei mokomasi kartu.
„Šiais metais visų mūsų mintys su Ukraina, todėl buvo labai svarbu į šią kūrybinės bendrystės erdvę įtraukti nuo karo pabėgusius Ukrainos vaikus: taip apjungę bendras VDU, filmo kūrėjų, prodiuserių ir iniciatyvos „Tūkstantmečio Lietuvos vaikai“ pajėgas nusprendėme pakviesti vaikus į specialią filmo „Lobis“ (rež. A. Marcinkevičiūtė, 2022) peržiūrą“, – sako prof. dr. J. Staniškytė. Taigi simbolinis „VDU kultūros dienų“ atidarymas vyks balandžio 24 d. 15 val. demonstruojant filmą „Lobis“ Ukrainos vaikų dienos stovyklos dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad filmą į ukrainiečių kalbą savanorystės pagrindais išvertė VDU absolventė Sofiia Zhuchyk, šiuo metu tiesiogiai išgyvenanti karo siaubą gimtajame Lucko mieste.
Susitikime „VDU kultūros dienose“!
Išsami renginio programa:
Renginių metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
