Konferencijoje Kaune – apie susidorojimą su kolektyvinėmis traumomis

257

Ar pamiršti praeities traumas ir atleisti, ar to niekada nepavyks padaryti? Tai vieni iš pagrindinių tarptautinės konferencijos „Forgiving or Forgetting – Dealing with a Painful Past“ (liet. „Atleisti ar pamiršti – kaip susidoroti su skausminga praeitimi“) klausimų. Dviejų dienų konferencija gegužės 13–14 d. vyks Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje, į ją atvyks daug tarptautinių politikos, psichiatrijos, socialinių mokslų ekspertų.

Konferencijos tema buvo sugalvota prieš prasidedant karui Ukrainoje. Galvota, kad subūrus pasaulinio garso mokslininkus, psichologus, traumų ekspertus ir politikus buvo apmąstyti praeities traumuojantys istoriniai įvykiai ir patirtys. Planuota aptarti, kaip šalys gali atsigauti po tamsių istorijos etapų. Tačiau karas Ukrainoje privertė organizatorius pakoreguoti programą, dalis pranešėjų nebegalėjo atvykti dėl karinio konflikto ir politinės situacijos savo šalyje. Europa vėl susidūrė su siaubingais išgyvenimais, dėl kurių gyventojai bus traumuojami ne tik per šią, bet ir per ateinančias kartas.

Konferenciją organizuoja VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras. Pernai buvo minimas Andrejaus Sacharovo šimtmetis, tai jau dvyliktoji jo vardo konferencija.

Pirmąją konferencijos dieną daugiausia dėmesio bus skiriama karui Ukrainoje. Joje kalbės Nobelio taikos premijos laureato Andrejaus Sacharovo podukra Tatjana Jankelevič iš JAV, Holodomoro muziejaus Kijeve direktorė Olesia Stasiuk ir rusų rašytojas Michailas Šiškinas, prieš daugiau nei dešimtmetį palikęs Rusiją. Po pietų psichologines karo pasekmes aptars istorikė iš Vokietijos Imke Hansen, kuri dar neseniai dirbo Sverodonetske fronto linijose, psichologijos profesorė iš Tbilisio Jana Javachšivili ir Sacharovo centro direktorius Robert van Voren.

Tatjana Jankelevič (Jono Petronio nuotr.)

Olesia Stasiuk (asmenin. archyv. nuotr.)

Mikhail Šiškin (Evgeniya Frolkova nuotr.)

Jana Javachšivili (Organizatorių nuotr.)

Robert van Voren. (Jono Petronio nuotr.)

Taip pat bus surengta speciali sesija, skirta paminėti 1972 m. gegužės 15 d. mirusiam Romui Kalantai, kuris protestuodamas prieš Lietuvos okupaciją susidegino Kauno Laisvės alėjoje. Vienas iš pranešėjų bus Elijahu Ripsas, išgyvenęs bandymą susideginti 1969 m. Rygoje, o dabar – matematikos profesorius Jeruzalėje.

Elijahu Rips (asmenin. archyv. nuotr.)

Antrąją dieną pradės trys garsūs pranešėjai: profesorius Andreasas Maerckeris iš Šveicarijos, Zahira Asmal iš Pietų Afrikos Respublikos ir Vamik Volkan iš JAV. Numatyta ir dalis, skirta ir 2020 m. pabaigoje nuo COVID-19 mirusiai iškiliai lietuvei, Kauno getą išgyvenusiai Irenai Veisaitei, o po to bus atsigręžiama į Srebrenicą – vietą, kurioje (iki karo Ukrainoje) buvo įvykdyta didžiausia masinė žmogžudystė Europoje nuo II pasaulinio karo laikų. Serbų ir bosnių vado Ratko Mladičiaus kariai sušaudė daugiau nei 8000 Bosnijos musulmonų vyrų, apie šį įvykį buvo sukurtas filmas „Quo Vadis, Aida?“. Vienas iš konferencijos pranešėjų –  tuometinis Nyderlandų gynybos ministras Jorisas Voorhoeve’as, kurio kariai gynė Jungtinių Tautų saugumo anklavą ir pasidavė Mladičiaus kariams.

Andreas Maercker (asmenin. archyv. nuotr.)

Joris Voorhoeve (ANP nuotr.)

Abi konferencijos dienos baigsis ypatingais renginiais. Gegužės 13 d. VDU Didžiojoje salėje vyks koncertas, kuriame nemokamai galės apsilankyti karo pabėgėliai iš Ukrainos ir juos į savo namus priėmę arba savanoriaujantys lietuviai. Koncerte „Après un rêve“ (liet. „Nubudus iš sapno“) pasirodys seniai su Sacharovo centru bendradarbiaujantis pianistas iš Ukrainos Aleksėjus Botvinovas ir ansamblis „Lietuva“. Koncerte Botvinovas skambins ukrainiečių kompozitorių Valentino Silverstrovo, Miroslavo Skoryko, Alemdaro Karamanovo, taip pat Frédérico Chopin‘o, Johanneso Brahmso ir Jano Freidlino kūrinius. „Lietuva“ atliks Georges Bizet, Leo Delibes, Claude Debussy ir Maurice Ravelio kūrinius ir koliažinės operos „Mažvydas“ (rež. Kęstutis Jakštas, libret. aut. Arnas Ališauskas, kompoz. Jonas Jurkūnas) kūrinius. Koncerte, įsigiję bilietus, gali apsilankyti visi norintys. Už bilietus gautos pajamos bus aukojamos Ukrainai.

Gegužės 14 d. ant Karo muziejaus pastato Kaune bus projektuojami Romo Kalantos ir Jano Palacho atvaizdai, koncertuos Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos choras, minintis prieš penkiasdešimt metų vykusį Romo Kalantos protesto aktą. Renginys vyks muziejaus kiemelyje, įėjimas laisvas.

Konferencija vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių ir ukrainiečių kalbas, joje dalyvauti gali visi norintys ir užsiregistravę šiuo adresu. Konferencija taip pat bus tiesiogiai transliuojama internetu Andrejaus Sacharovo centro puslapyje.

Konferencijos programa

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rodyti visus komentarus