VDU Tėvų akademijos nuotolinė paskaita „Vaikų ir tėvų emocijų valdymas“

Vasario 29 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Vaikų ir tėvų emocijų valdymas“. Paskaitą ves šeimų edukatorė, Y Tėvai įkūrėja, VDU Socialinio darbo magistrantė Vaida Ivaniukaitė.

Dabartiniai tėvai užaugo be emocijų pažinimo ir valdymo. Jei emocijos ir buvo, tai tik teigiamos. Jei mergaitės galėjo būti emocionalios, tai berniukams emocijos neegzistavo. Šiandien auginant vaikus matome, kad įvairiausių emocijų kasdien yra visa galybė. Kaip lavinti vaikų emocijas, kai patys tokio lavinimo neturėjome? Kaip išmokti priimti ir valdyti savo emocijas? Apie visa tai paskaitoje.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA.

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

Diskusija „Psichoaktyvių medžiagų naudojimas jaunimo aplinkoje: iššūkiai ir galimi sprendimai“

Vasario 26 d., pirmadienį, 14 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje (T. Ševčenkos g. 31, aktų salėje, Vilniuje) vyks diskusija „Psichoaktyvių medžiagų naudojimas jaunimo aplinkoje: iššūkiai ir galimi sprendimai“.

Diskusijoje dalyvaus:

Simona Bieliūnė, Vilniaus vicemerė
Aušra Želvienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja
Haris Jakavičius, Respublikinio priklausomybių ligų centro Ambulatorinio skyriaus vedėjas, klinikinės toksikologijos gydytojas.
Dr. Giedrė Misiūnienė, VDU Švietimo akademijos dėstytoja, Respublikinio priklausomybių ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vadovė
Dr. Agnė Liubertaitė-Amšiejė, Vilniaus Privačios gimnazijos vykdančioji vadovė
Živilė Vaškytė-Lubienė, diskusijos moderatorė, Tvarumo konsultacijų įmonės „Enough“ partnerė, tvarumo ir komunikacijų konsultantė

Kaip rodo naujausi duomenys, besisvaiginančių paauglių Lietuvoje daugėja, jų amžius jaunėja. Daugėja ir psichotropinių medžiagų, kuriomis jie svaiginasi, įvairovė.

Lietuvos savivaldybių, mokyklų, medicinos ir kitų įstaigų atstovai bando rasti būdus, kaip pasiekti jaunus žmones, kokios prevencinės priemonės gali būti veiksmingos.

Diskusijoje bus aptarta:

Psichoaktyvių medžiagų poveikis jaunimo sveikatai ir gerovei. Kaip jų naudojimas veikia fizinį ir psichologinį jaunimo sveikatą? Kokie yra galimi ilgalaikiai padariniai?

Kokios yra veiksmingiausios prevencinės priemonės, skirtos psichoaktyvių medžiagų naudojimui jaunimo aplinkoje? Kaip galima padėti vaikui? Ką daryti mokytojams ir tėvams, kaip atrasti ryšį su vaiku?

Ar pastaruoju metu keičiasi situacija jaunimo tarpe?

Kokias programas ar iniciatyvas galima įgyvendinti, siekiant sumažinti psichoaktyvių medžiagų naudojimą ir skatinti sveiką gyvenseną jaunimo tarpe?

Registracija

Dalyviams įteiksime pažymėjimus.

Renginio dalyviai bus fotografuojami, medžiaga talpinama organizatoriaus svetainėje bei socialiniuose tinkluose.

Kūrybinio rašymo ispanų kalba dirbtuvės su knygų autore ir žurnaliste María José Floriano Novoa

Vasario 23 dieną, 9.30 val. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) V. Putvinskio g. 23, 112 aud. vyks kūrybinio rašymo ispanų kalba dirbtuvės su vaikų ir jaunimo knygų autore, žurnaliste iš Ispanijos María José Floriano Novoa. Renginys organizuojamas bendradarbiaujant su Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje. Renginio kalba – ispanų.

María José Floriano Novoa į Lietuvą atvyksta Ispanijos Karalystės ambasados kvietimu sudalyvauti kasmetinėje Knygų mugėje Vilniuje. Vasario 23-ios rytą ji taip pat susitiks ir su VDU bendruomene Kaune. María José Floriano Novoa yra žurnalistė, rašytoja ir pasakotoja. Daugiau nei penkiolika metų dirbo Ispanijos nacionalinėje ir tarptautinėje žiniasklaidoje (Antena 3, Prisa Radio, El Mundo TV, RNE ir Castilla La Mancha Televisión). Nuo 2017 metų rašo knygas vaikams ir jaunimui, žymiausias autorės kūrinys – knyga „El Gallinero“ (liet. „Vištidė“). Būtent pagal šią knygą parengtos ir kūrybinio rašymo dirbtuvės ispanų kalba, kurių dalyviai per rašymą ir žaidimą nagrinės tikrovę bei fikciją.

Maloniai kviečiame dalyvauti visus, besidominčius literatūra, ispanų kalba ir kultūra. Reikalingas A2 ir aukštesnis ispanų kalbos lygis. Renginį organizuoja VDU Užsienio kalbų institutas, Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubas bei Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje.

Kontaktai pasiteiravimui: VDU UKI ispanų kalbos lektorė Vigilija Žiūraitė, el. p. vigilija.ziuraite[eta]vdu.lt.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Susitikimas su rašytojais Suzette Mayr ir Eshkol Nevo

Vasario 23 d., penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) lankysis Kanados rašytoja Suzette Mayr ir Izraelio rašytojas Eshkol Nevo.

Į Vilniaus knygų mugę atvykstantis autoriai pristatys savo naujausius romanus ir pasidalins įžvalgomis apie platesnius Kanados ir Izraelio literatūros kontekstus.

Susitikimai su rašytojais vyks vasario 23d., penktadienį, Leonido Donskio bibliotekoje, V. Putvinskio g. 23., Kaunas.

11:30-12:30 val. pokalbį su Suzette Mayr moderuos Kristina Aurylaitė.

13:00-14:00 val. Eshkol Nevo kalbins Ramūnas Čičelis.

Daugiau informacijos

Galimybę susitikti su rašytojais dovanoja Kanados ir Izraelio ambasados. Renginį organizuoja VDU Humanitarinių mokslų fakultetas. Renginio partneris – Kauno literatūros savaitė.

Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų institutas (UKI) vasario 21-ąją – Tarptautinę gimtosios kalbos dieną – kviečia švęsti kartu. Dainuosime, žaisime žaidimus, mokysimės ne tik žodžių bei frazių, bet ir greitakalbių įvairiomis kalbomis su tarptautiniais VDU studentais!

Kada? Vasario 21 d., 11:00-13:00 val.

Kur? K. Donelaičio g. 52, pirmojo ir antrojo aukšto fojė.

Lituanistinio ugdymo forumas

Kovo viduryje gausus bendraminčių būrys jau ketvirtus metus iš eilės pakvies į Lituanistinio ugdymo forumą, tarp kurio svarbiausių akcentų šiemet – neformalių lituanistinių mokyklų stiprybės. Renginys vyks gyvai kovo 15 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje ir nuotoliniu būdu.

Nuo mokyklų ABC iki neatpažįstamų stiprybių

Nuo 2021 m. surengti jau trys lituanistinio ugdymo forumai, kuriais buvo siekiama atkreipti Lietuvos visuomenės ir diasporos dėmesį į lituanistinio švietimo užsienio šalyse svarbą. Pirmajame forume kalbėta apie lituanistinių mokyklų realijas, būtinybę skirti reikiamą dėmesį ir paramą mokykloms, lietuviškosios tapatybės stiprinimą bei dvikalbystės naudą. Jo metu buvo paskelbtas strateginis dokumentas – forumo deklaracija, kurioje buvo nubrėžtos gairės lituanistinio švietimo plėtrai. Antrajame forume gilintasi į psichologines lietuvių kalbos (ne)perdavimo priežastis ir skirtingas sąlygas kalbai klestėti mišriose ir lietuviškose šeimose. Trečiasis forumas atspindėjo pasikeitusią lituanistinių mokyklų situaciją, užtikrinus nuoseklų valstybės finansavimą – kalbėta apie lituanistinę mokyklą kaip apie stiprią, įdomią, kokybišką ir aktualią.

„Nors pradėjome gauti valstybės finansavimą, tačiau tai nereiškia, kad iššūkių nebėra. Mes vis dar nepasiekiame didelės dalies užsienio šalyse gyvenančių vaikų ir jaunimo“, – tvirtina Lituanistinių mokyklų asociacijos vadovė Donata Simonaitienė. Anot pašnekovės, atsižvelgiant į šią realybę, ketvirtajame forume svarbu diskutuoti apie tai, kodėl užstringa lietuvių kalbos mokymas. „Ką darome dėl tų vaikų, kurie į lituanistines mokyklas neateina? Kas ir kokiame vaiko amžiuje nutinka, kad daug tėvų pasiduoda ir nebemoko lietuvių kalbos?“, – kviečia svarstyti D. Simonaitienė.

Šie klausimai bus keliami ketvirtajame lituanistinio ugdymo forume, taip pat siekiant pabrėžti tas lituanistinių mokyklų stiprybes, kurios dažnai neatpažįstamos: bendradarbiavimą su Lietuvos mokyklomis, gebėjimą jungti skirtingus kultūrinius kontekstus ir įtrauktį.

Donata Simonaitienė

Lituanistinė mokykla visiems ir kiekvienam

Lituanistinių mokyklų neatpažintų stiprybių tema forume bus analizuojama iš psichologinės, lingvistinės ir praktinės srities perspektyvų, ypatingą dėmesį skiriant priežastims, sulaikančioms šeimas nuo lietuvių kalbos mokymo diasporoje, ir įtraukties faktoriui.

„Yra daug šeimų, kurioms lituanistinis švietimas skamba kaip nepasiekiamas, baugus, reikalaujantis šeimos resursų, todėl labai smagu šį kartą išskirti šiek tiek kitokias stiprybes, taip parodant lituanistinių mokyklų vertę. Tai, kad mes nebijome pasižiūrėti, kodėl vaikai neišmoksta lietuvių kalbos, kad keliame klausimą, kaip padėti šeimoms – taip pat stiprybė“, – įsitikinusi Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkė Alvija Černiauskaitė.

„Kartais vaikams yra suformuluojami per dideli lūkesčiai, o kartais vaikų, tėvų ir mokytojų lūkesčiai nesutampa. Ir galbūt tas lūkesčių nesutapimas arba nepakankamas žinių turėjimas užkerta kelią išmokyti lietuvių kalbos, užtikrinti jos tvarumą, nes lituanistinė mokykla yra visiems: ir tiems, kurie laikys egzaminus, ir tiems, kuriems iš pradžių šeimoje nepavyko išmokti kalbos“, – patirtimi dalijasi D. Simonaitienė.

Alvija Černiauskaitė

Bendradarbiavimas ir kultūriniai tiltai – naujai atrandamos lituanistinių mokyklų stiprybės

Ilgalaikis bendradarbiavimas tarp mokyklų Lietuvoje ir lituanistinių mokyklų užsienyje yra viena iš sričių, parodančių lituanistinių mokyklų vertę bei abipusę naudą keičiantis patirtimis, mokymosi metodais ir praktikomis. Ir nors ne visi bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir diasporos mokyklų atvejai yra sėkmingi, galima rasti gražių partnerysčių, pavyzdžiui, tarp Jungtinės Karalystės Lituanistinės etnokultūros ir dramos mokyklos „Bitė“ ir Ukmergėje veikiančių Senamiesčio progimnazijos ir Dukstynos pagrindinės mokyklos. „Bendradarbiavimą labai sustabdė pandeminis laikotarpis, tad dar ir dabar vangiai sugrįžtama prie to, kas buvo. Todėl vienas svarbiausių tikslų artimoje ateityje – padėti lituanistinėms mokykloms atgaivinti bendradarbiavimą su mokyklomis Lietuvoje bei užmegzti naujas partnerystes“, – teigia Globalios Lietuvos departamento direktorės pavaduotoja Gitana Skripkaitė.

Gitana Skripkaitė

Tarpkultūrinis bendradarbiavimas yra dar vienas lituanistinių mokyklų veiklos klodas, kuris dažnai lieka neįvertintas. „Tarp pačių lituanistinių mokyklų skirtingose šalyse atsiranda tiltai, o ir lituanistinių mokyklų vaikai dažnai nėra vien tik lietuviai. Jie turi dar ir kitų kultūrinių šaknų, yra vaikų, kurie lanko ne tik lituanistinę, bet ir, pavyzdžiui, italų arba ispanų mokyklą. Lituanistinėje mokykloje visi šie kultūriniai kontekstai sueina į vieną visumą“, – tikina Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Vilma Leonavičienė

Finansavimas auga, mokinių skaičius nedidėja?

Atsižvelgiant į tai, kad, didėjant valstybės finansavimui, mokinių skaičius lituanistinėse mokyklose auga ne tiek, kiek tikėtasi, forume bus siekiama atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos mokymo diasporoje tvarumą.

„Puiku, kad auginame mokyklas ir didiname mokinių skaičius. Finansavimas tikrai skatina mokyklas kurtis, leidžia investuoti daugiau laiko į mokytojų ir vaikų paiešką, tad skaičiai tikrai augs, tačiau klausimas – kiek tai tvaru? Mano manymu, mokinių skaičiai paaugs iki tam tikro lygio ir sustos, tad ką mes galime padaryti toliau?“, – abejones išreiškia D. Simonaitienė.

Jonas Mažeika

Anot prie šių metų forumo organizatorių prisijungusio LR ambasadoriaus Norvegijoje Jono Mažeikos, lituanistinėms mokykloms skiriamas finansavimas yra labai stiprus žingsnis, tačiau net ir Norvegijoje, kur vaikų skaičius didėja, mokinių kiekis neauga tiek, kiek norėtųsi. „Net ir išsprendus mokyklų finansavimo klausimą, turime būti kūrybiški, kad sudomintume vaikus lankyti lituanistines mokyklas. Svarbus vaidmuo tenka ir mokinių tėvams, nuo kurių pastangų priklauso, ar vaikai savaitgaliais norės mokytis lietuvių kalbos ir kitų įdomių disciplinų“, – tvirtina J. Mažeika.

„Yra įrankiai, yra finansavimas, bet skaičiai, ką ir ambasadorius sako, nedidėja“, – antrina Seimo narė Dalia Asanavičiūtė. Anot jos, per penkerius metus yra užsibrėžta pasiekti 20 procentų didesnį mokinių skaičių lituanistinėse mokyklose. Visgi, tai yra tik pirmi metai, kada mokyklos gali gauti finansavimą, ir pirmieji žingsniai šiai pagalbai įsisavinti dar yra labai nedrąsūs. „Valstybė suteikė įrankius ir finansinę paramą, tačiau mokyklos turi pačios parodyti, ką su šiais įrankiais jos geba daryti“, – tikina D. Asanavičiūtė.

Dalia Asanavičiūtė

Šiomis temomis forumo organizatoriai kviečia diskutuoti kovo 15 d. VDU Švietimo akademijoje, Vilniuje (T. Ševčenkos g. 31) ir nuotoliniu būdu. Forumo metu taip pat planuojama įvertinti per trejus metus nuveiktus darbus, paskelbti dokumentą, nubrėžiantį lituanistinio švietimo veiklos ateityje gaires.

Forumą organizuoja Lituanistinių mokyklų asociacija, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisija, Vytauto Didžiojo universitetas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė ir LR ambasada Norvegijoje.

Forumą globoja p. Diana Nausėdienė.

Plačiau apie renginį ir registraciją

Renginys moksleiviams „Žemės diena“ VDU Žemės ūkio akademijoje

Minint Pasaulinę Žemės dieną kovo 20 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia visus šalies 9-12 kl. moksleivius dalyvauti renginyje „Žemės diena“, kuris vyks kovo 20 d. 10.00 val. VDU Žemės ūkio akademijoje. Renginio iniciatoriai – VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos katedra.

Renginyje moksleiviai ieškos atsakymų į klausimus kas bendro tarp žemės, fotografijos ir atradimo, kiek kainuoja žemė, ką galime sužinoti iš erdvinių duomenų ir kas sieja žemėtvarką ir teisę. Radus atsakymus į klausimus moksleiviai bus pakviesti sudalyvauti viktorinoje ir laimėti prizus. Po viktorinos ir apdovanojimų, 12 val. vyks iškilminga Žemės vėiavos pakėlimo ceremonija.

„Kas yra bendro tarp žemės, fotografijos ir atradimo?“ Lekt. Giedrius Balevičius, doc. dr. Donatas Jonikavičius ir lab. Rūta Puzienė.

„Kiek kainuoja žemė?“ M. d. Audrius Aleknavičius.

„Ką mes galime sužinoti apie žemę iš erdvinių duomenų?“ Lekt. Daiva Gudritienė.

„Koks ryšys tarp žemėtvarkos ir teisės?“ Doc. dr. Daiva Juknelienė.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki kovo 6 d. arba kol bus laisvų vietų (dalyvių skaičius ribotas)

Data: Kovo 20 d. (trečiadienis)
Laikas: 10.00-12.45 val. (preliminariai)
Vieta: VDU Žemės ūkio akademija (tiksli vieta bus nurodyta užsiregistravusiems)

Kontaktai:
„Sumanaus moksleivio akademijos“ vadybininkė, marketingo koordinatorė Brigita Medveckienė
Telefonas +370 625 80444
El. paštas brigita.medveckiene[eta]vdu.lt

Renginys moksleiviams „Bioverslo idėjų generatorius“

Visus žingeidžius, siekiančius tobulėti ir stiprinti verslumo įgūdžius 10-12 klasių moksleivius kviečiame pažadinti kūrybiškumą renginyje moksleiviams „Bioverslo idėjų generatorius“! Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto organizuojamas renginys vyks kovo 14 d. 10-13 val. VDU Žemės ūkio akademijoje. Moksleivius kviečiame susiburti į komandas po 5-6 asmenis ir registruotis. Išankstinis pasiruošimas nebūtinas – atsivežkite gerą energiją, atviras mintis kūrybai, prisiminkite turimas verslumo, ekonomikos žinias ir visos bioverslo idėjos gims renginio metu! Bioverslo idėjų generatorių vainikuos vaišės – gardžios picos.

Renginyje:

Sužinosite kas yra bioekonomika ir kokie gali būti bioproduktai
Susipažinsite su inovatyviais bioverslų pavyzdžiais ir sėkmės istorijomis
Susitelkę į komandas kursite originalias ir inovatyvias bioverslo idėjas, jas pristatysite ir konkuruosite dėl „Bioverslo idėjų generatoriaus“ nugalėtojų titulo bei šaunių prizų!

RENGINIO METU VYKS SPECIALUS SEMINARAS MOKYTOJAMS „KAIP IŠNAUDOTI GENERATYVINIO DIRBTINIO INTELEKTO SPRENDIMUS MOKYMUOSE?“

Paskaita ir praktikumas.

Paskaitoje sužinosite: kokie kyla ekonominiai, socialiniai ir ekologiniai iššūkiai visuomenės vystymuisi šiuo metu ir kodėl svarbu pereiti prie bioekonomikos bei žiedinių biosprendimų gamyboje ir kasdieninėje buityje? Kas yra bioekonomika ir žiedinė ekonomika? Kokie praktiniai žiediniai biosprendimai versle ir buityje kelia vis daugiau susidomėjimo bei diskusijų socialinėse medijose ir žiniasklaidoje, moksle ir politikoje? Kaip panaudoti mokytojų, mokinių ir kitų mokymosi dalyvių asmeninės patirties pavyzdžius, perteikiant su žiedine bioekonomika susijusias mokymo dalykų žinias? Kaip sudominti mokinius žiediniais bioekonomikos sprendimais mokymosi procese ir kasdieninėje buityje? Lektorė suteiks teorinių žinių ir pavyzdžių apie bioekonomiką ir žiedinės ekonomikos principų taikymą joje.

Praktikumo metu lektorė pasidalins patirtimi kaip žiedinės bioekonomikos žinias ir praktikos atvejus taikyti mokymo procese, pateiks edukacijai pritaikytų „žiedinių biosprendimų drobių“ pavyzdžius ir įtrauks kiekvieną seminaro dalyvį į grupines „drobių“ pildymo užduotis bei suteiks galimybę išbandyti patiems pritaikyti įgytas žinias ir asmeninę praktinę patirtį.

Bus išduodami dalyvavimą seminare liudijantys pažymėjimai.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki kovo 1 d. (arba kol bus laisvų vietų)

Data: kovo 14 d.
Laikas: 10:00-13:00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademija (tiksli renginio vieta bus patikslinta užsiregistravusiems).

Kūrybinės dirbtuvės moksleiviams „Tarp meno ir gamtos – kaip gimsta žaliosios erdvės“

9-12 kl. moksleivius, kurie domisi kraštovaizdžio dizaino sritimi, kviečiame dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse „Tarp meno ir gamtos – kaip gimsta žaliosios erdvės“, kurios vyks vasario 22 d. 11-15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA).

Kūrybines dirbtuves ves studijų programos Kraštovaizdžio dizainas ketvirto kurso studentė Ieva Baškevičiūtė.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA. Pratęsta iki vasario 19 d.

Vietų skaičius ribotas.

Data: Vasario 22 d. (ketvirtadienis)
Laikas: 11.00-15.00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijoje (Studentų g. 11-348, Akademija, Kauno r.)