Leonido Donskio tekstų rinktinės „Blogis yra laikinas“ pristatymas
Balandžio 24 d., trečiadienį, 17.30 val., VDU Leonido Donskio bibliotekoje (V. Putvinskio g. 23) vyks L. Donskio tekstų rinktinės „Blogis yra laikinas“ pristatymas, kurio metu bus surengta diskusija tarp VDU mokslininkų: filosofo prof. Gintauto Mažeikio, dr. Dainiaus Genio ir dr. Domo Boguševičiaus. Diskusijos moderatorė – rašytoja Sandra Bernotaitė.
Naująją rinktinę sudaro per 11 metų įvairiose knygose publikuoti darbai, įrodantys Leonido Donskio minties įvairiapusiškumą. Knyga yra pristatoma kaip neužmirštamas ir nesenstantis filosofo kūrybos ir gyvenimo paveldas. Rinktinė parodo, jog L. Donskiui nebuvo neįdomių ar nesvarbių temų, jis visada užuosdavo blogos politikos kvapą, veidmainystę ar neteisybę ir kalbėdavo apie tai nedvejodamas. Puikiai suprasdamas pasaulio kontekstą, jis vietines diskusijas sugebėdavo pakelti į brandesnį lygį.
„Melo nuspėjamumas verčia jį patogiu politikos instrumentu. Jei aš meluoju, tu manęs nedemaskuosi ir leisi man veikti, nes ir tu pats nori laisvai ir nevaržomai meluoti, nestabdomas ir netrikdomas nejaukių pastabų ar faktinių įrodymų. Mat melas pagreitina veiksmą. O tiesa ir jos paieškos priverčia viskuo abejoti ir viską kruopščiai ištirti. Tiesa mus stabdo, atima brangų laiką ir jėgas, o melas skatina produktyvumą. Veiksmo ir efektyvumo pasauliui tiesa tampa nemalonia kliūtimi. Ar ne todėl tiek nedaug politikų ir vyriausybių pasaulyje ryžtasi Ukrainos tragediją įvardyti tiesiogiai?“, – viename iš rinktinės tekstų rašė prof. Leonidas Donskis.
Knygoje, kurią sudarė Laimantas Jonušys, įtraukti filosofo tekstai įvairiomis temomis – apie kritiką, juodai baltą tikrovės suvokimą, laimę, vidutinybes, tiesą ir kitus klausimus. „Muzikantai kartais siūlo savo mokiniams groti taip, tarsi grotų paskutinį kartą gyvenime. Tik tada žmonės tave išgirs ir patikės tavimi. Jei grodamas galvosi apie kitą atlikimą, nebus nei šio, nei kito karto. Taip ir su gyvenimu. Gyvenimą reikia gyventi suvokiant, kad jis gali bet kada nutrūkti. Todėl niekšybėms arba klaidoms pripažinti ir atitaisyti kada nors vėliau mes galime tiesiog nebeturėti laiko“, – rašė intelektualas.
Knygos „Blogis yra laikinas“ sudarytojas Laimantas Jonušys – vertėjas, literatūros kritikas, eseistas. Už reikšmingus vertimus jis buvo apdovanotas Šv. Jeronimo premija ir Metų vertėjo krėslu, už kritiką – Vytauto Kubiliaus premija. 2012 m. įvertintas Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Studentų konferencija „Laisvė kurti 2024“
Jau visai netrukus – pirmąjį gegužės penktadienį vyks trečioji studentų konferencija „Laisvė kurti“. Šiais metais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo 35-mečio sukakčiai ir artes liberales koncepcijai skirtame renginyje studentai ir VDU partnerinių gimnazijų moksleiviai pristatys rekordinį skaičių – beveik šešiasdešimt – pranešimų.
Nuo dirbtinio intelekto iki streso valdymo, nuo moterų dirigenčių iki irklavimo, nuo vėžio gydymo iki kaimo architektūros, nuo politikos iki vaikų žaidimų. Šįmet konferencijos „Laisvė kurti“ temų įvairovė akivaizdžiai atskleidžia VDU plataus išsilavinimo galimybes ir liberaliųjų menų įtaką studijų procesui.
Ypatingi šiais metais ir konferencijos svečiai, kurie skaitys pranešimus studentams aktualiomis temomis. „Alliance for Recruitment“ atstovė Inga Jončienė pasidalins įžvalgomis apie įdarbinimo rinką Lietuvoje pranešime anglų kalba „Labor market situation in LT: hiring for attitude, investing into the competencies”.
Genetikos mokslininkas, UAB „Genomika“ bendraįkūrėjas dr. Lukas Žemaitis įrodys, kad ir mokslas yra menas, pranešime „Sujungtos trajektorijos – mokslo meninė pusė”. Konferenciją užbaigs VDU Švietimo akademijos docentės Aušros Lisinskienės ir pasaulio kikbokso čempiono, VDU Švietimo akademijos studento Sergej Maslobojev pokalbis „Kaip pasiekti savo tikslus? Kuo būti ir kuo nebūti? Kaip atrasti geriausią savo versiją?“.
Renginio metu bus įteikti apdovanojimai studentams, pelniusiems stipendijas už mokslo ir meno pasiekimus. O konferencijos dalyviai bei žiūrovai galės išrinkti geriausiai konferencijos temą – artes liberales – įkūnijusį pranešimą, kurio autorius/autoriai bus apdovanoti specialiais prizais.
*Konferencijos „Laisvė kurti 2024“ iliustracija buvo sukurta dirbtinio intelekto (DI), pasinaudojant šiųmetinio renginio raktažodžiais: liberalieji menai, tarpdiscipliniškumas, kūrybiškumas, darnus vystymasis, inovacijos, daugiakalbystė, dirbtinis intelektas.
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Dokumentinio filmo „Marija Gimbutienė: ateities pajauta“ peržiūra
Balandžio 18 d. 16.30 val. V. Putvinskio g. 23, 103 auditorijoje kviečiame į išskirtinę, dokumentinio filmo apie Mariją Gimbutienę ir jos darbus. Pirmą kartą Kaune, specialiai Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) akademinei bendruomenei, pristatomas dokumentinis filmas „Marija Gimbutienė: ateities pajauta“.
Pasaulyje M. Gimbutienė laikoma viena įtakingiausių archeologų, savo tyrimuose sujungusia archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą į bendrą discipliną – archeomitologiją, gerokai pakeitusią Europos priešistorės sampratą. 1993 m. mokslininkei M. Gimbutienei (1921-1994 m.) suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.
Filme „Marija Gimbutienė: ateities pajauta“ – vienos žymiausių pasaulyje lietuvių kilmės mokslininkės įžvalgos, skatinančios permąstyti mūsų tapatybę ir atsigręžti į Senosios Europos civilizacijos esmę. Taip pat pristatoma Gimbutienės kelionė nuo formavimosi metų Lietuvoje iki įtakingos akademinės karjeros pabrėžiant jos gilų ryšį su folkloru ir novatoriškus Senosios Europos kultūrų, deivių ir mitų tyrimus.
Filme pateikiami įvairių ekspertų apmąstymai, kuriuose asmeniniai atradimai susipina su mokslinėmis įžvalgomis ir atskleidžia Gimbutienės ilgalaikę įtaką senųjų civilizacijų tyrimams bei jos unikalų požiūrį į gyvenimo, gamtos ir dvasingumo sąsajas. Tai tarsi savalaikis siūlymas atradimų šviesoje peržvelgti mūsų tapatybę ir atsigręžti į Senosios Europos civilizacijos esmę.
Filmo peržiūroje dalyvaus ir filmo idėjos bendraautoriai Rasa Baltė Balčiūnienė ir Gintaras Šeputis.
Filmo video anonsas. Renginys nemokamas, bet vietų skaičius ribotas. Kviečiame registruotis čia. Filme kalba:
- Marija Alseikaitė-Gimbutienė (archeologė, antropologė, archeomitologijos pradininkė)
- Gabrielė Rimkutė (archeologė, parodos „Deivės ir kariai“ kuratorė)
- Daiva Vaitkevičienė (mitologė, folkloristė)
- Adomas Butrimas (menotyrininkas, archeologas, asmeniškai pažinojęs Mariją Gimbutienę)
- Dainius Razauskas (mitologas, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas)
- Vykintas Vaitkevičius (archeologas, žygeivis)
- Eugenijus Žmuida (literatūrologas, rašytojas)
- Vytautas V. Landsbergis (poetas, publicistas, kino režisierius, rašytojas)
- Oskaras Koršunovas (režisierius, dramaturgas)
- Laimutis Vilkončius (kompozitorius, pedagogas, roko operos „Eglė“ autorius)
Renginį organizuoja VDU HMF Kultūrų studijų katedros Lyginamųjų kultūrų studijų programos magistrantė Anželika Voinė.
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
EST seminaras „Valstybės duomenų ežeras: prieinamumas ir naudojimo galimybės“
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda š. m. balandžio 17 d., trečiadienį, 10 val. kviečia į seminarą „Valstybės duomenų ežeras: prieinamumas ir naudojimo galimybės“.
Valstybės duomenų agentūra inventorina valstybės institucijų turimus duomenis, atveria įvairių sričių duomenų rinkinius ir nuolat pildo duomenų ežerą. Ar žinome, kokie duomenų rinkiniai yra atviri ir kaip jais pasinaudoti?
Paskaitos metu Valstybės duomenų agentūros analitikas Jonas Bačelis ir GIS specialistė Jana Vanagė pristatys, kokius sveikatos, viešojo sektoriaus duomenis renka atsinaujinusi Agentūra. Kur ir kokių duomenų galime ieškoti? Kuo skiriasi prieigos prie šių duomenų galimybės? Kas yra atviri duomenys ir kaip juos galima naudoti akademinėms reikmėms?
Renginys vyks nuotoliu (MS Teams platformoje). Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Būtina išankstinė registracija (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus dienai iki paskaitos).
Kilus klausimų, kviečiame rašyti el. paštu: est[eta]vdu.lt
Prof. Jay Winter vieša paskaita „Mir Ješivos odisėja nuo Vilniaus iki Singapūro, ir toliau“
Ką diena iš dienos patirdavo nuo vokiečių naikinimo mašinos besislapstę žydai ir tie, kurie jiems bandė padėti, kartais ir patys rizikuodami savo gyvybėmis? Šias dvi skirtingas, tačiau vieną su kita susipynusias perspektyvas sugretinsianti paroda bus atidaryta Vytauto Didžiojo universitete (VDU) balandžio 19 d., penktadienį, 16.00 val., K. Donelaičio g. 52 – II a. fojė.
Parodos atidarymą Kaune lydės žymaus Charleso J. Stille’o istorijos profesoriaus Jeilio universitete Jay Winter vieša paskaita „Mir Ješivos odisėja nuo Vilniaus iki Singapūro, ir toliau“, kuri vyks 14.00 val., K. Donelaičio g. 52 – 203 aud. Tai esė apie Mir Ješivą, radusią prieglobstį Kaune 1941 m. prieš pasitraukiant į Šanchajų. Istorija apie tai, kaip Mir Ješiva kartu su tūkstančiais kitų žydų pabėgėlių Antrojo pasaulinio karo metais į Tolimuosius Rytus pabėgo daugiausia Nyderlandų konsulo Jano Zwartendijko ir Japonijos generalinio konsulo Lietuvoje Čiunės Sugiharos išduotų vizų pagrindu. Po karo dauguma žydų pabėgėlių iš Šanchajaus geto išvyko į Palestiną ir Jungtines Amerikos Valstijas. Tarp jų buvo ir išgyvenusių Mir Ješivos auklėtinių, kurių daugelis vėl prisijungė prie ješivos Jeruzalėje.
Prof. J. Winter yra I pasaulinio karo ekspertas ir knygų „Atminties ir gedulo vietos: Didysis karas Europos kultūros istorijoje“ (Sites of Memory, Sites of Mourning: The Great War in European Cultural History, 1995), „Didysis karas ir XX amžiaus formavimasis“ (The Great War and the Shaping of the 20th Century, 1996), „Renė Kasenas ir žmogaus teisės“ (Rene Cassin and Human Rights, 2013), „Karo kultūros istorija XX amžiuje ir vėliau“ (The Cultural History of War in the XX century and after, 2022) ir „Didžiojo karo pabaigos diena, 1923 m. liepos 24 d.: Karo civilizavimas“ (The Day the Great War ended, 24 July 1923: The Civilianization of war, 2022) autorius. Jam suteikti Graco, Leveno ir Paryžiaus universitetų garbės laipsniai.
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Tarptautinės parodos „Tarp gyvybės ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“ atidarymas
Ką diena iš dienos patirdavo nuo vokiečių naikinimo mašinos besislapstę žydai ir tie, kurie jiems bandė padėti, kartais ir patys rizikuodami savo gyvybėmis? Šias dvi skirtingas, tačiau vieną su kita susipynusias perspektyvas sugretinsianti paroda bus atidaryta Vytauto Didžiojo universitete (VDU) balandžio 19 d., penktadienį, 16.00 val., K. Donelaičio g. 52 – II a. fojė.
Ši keliaujanti paroda pasakoja asmenines Holokaustą išgyvenusiųjų ir juos gelbėjusiųjų istorijas iš dvylikos skirtingų šalių ir jas pateikia platesniame istoriniame kontekste. Tai bendra Europos atminimo ir solidarumo tinklo, Lenkijos žydų istorijos muziejaus (Varšuva) ir Nebylių herojų memorialinio centro (Berlynas) iniciatyva. Parodą bus galima aplankyti iki 2024 m. gegužės 20 d.
Žydų genocidas karo nuniokotoje Europoje pasiglemžė milijonus gyvybių. Susidūrę su tragišku žydų likimu vietos gyventojai Vokietijos okupuotose šalyse ir kai kurie vokiečių civiliai susidūrė su dilema, kurios greičiausiai niekada nebuvo įsivaizdavę: kaip reaguoti į tokį masinį žiaurumą? Slėpti žydų kilmės šeimos narius, kaimynus ar bendradarbius arba jiems padėti buvo nusikaltimas, už kurį buvo baudžiama mušimu, įkalinimu, o kai kuriose šalyse – net mirtimi. Daugelis žmonių bejėgiškai žiūrėjo į žiaurią tikrovę, pasitaikydavo atvejų, kai buvo pelnomasi iš tragiškos žydų padėties. Nors individualūs atsakymai į šį klausimą labai skyrėsi, tik nedaugelis siūlė pagalbą išgyventi bandantiems žmonėms. Jų būta iš visų visuomenės sluoksnių – fabrikų darbininkų ir gydytojų, siuvėjų ir aristokratų, ūkininkų ir diplomatų.
Pateikdama išgelbėtųjų istorijas šalia juos gelbėjusiųjų, paroda pabrėžia žmonių santykių sudėtingumą ekstremaliomis sąlygomis. Šie liudijimai taip pat vaizduojami platesniame istoriniame kontekste, kad būtų galima geriau suprasti, kokias galimybes vietos žydai turėjo išgyventi, o jų gelbėtojai – jiems padėti.
Nuo 1963 m. Jad Vašem institutas Jeruzalėje suteikia Pasaulio tautų teisuolio vardą tiems, kurie nesavanaudiškai padėjo žydams. Apdovanojimas kildinamas iš žydų tradicijos. Talmude rašoma: „Kas išgelbsti vieną gyvybę, išgelbsti visą pasaulį“. Būtent šis sakinys įspaustas ant medalio, kuriuo apdovanojami Pasaulio tautų teisuoliai. Šiuo titulu apdovanota daugiau kaip 26 tūkst. žmonių, ir jų skaičius nuolat auga.
Parodoje „Tarp gyvybės ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“ pristatomos istorijos iš dvylikos Europos šalių: Kroatijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Slovakijos, Ukrainos, Italijos ir Rumunijos. Lietuvai skirta parodos dalis papasakos dvi istorijas: Shochotų šeimos – mamos su dviem mažais sūnumis, turėjusiais slapstytis po Telšių geto likvidavimo, – ir Sofijos Binkienės, kuri, padedama savo šeimos, sugebėjo suteikti pastogę daugybei Kauno geto pabėgėlių ir vėliau už tai gavo Pasaulio tautų teisuolės vardą.
Paroda „Tarp gyvybės ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“ yra bendra Europos atminimo ir solidarumo tinklo, Lenkijos žydų istorijos muziejaus (Varšuva) ir Nebylių herojų memorialinio centro (Berlynas) iniciatyva. Paroda buvo iškilmingai atidaryta 2018 m. sausį tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Europos Komisijos būstinėje Briuselyje. Nuo to laiko paroda aplankė aštuonias Europos šalis ir Japoniją. Parodos pristatymą iš dalies finansavo Europos Sąjunga.
Paroda veiks 2024 m. balandžio 19 d. – gegužės 20 d.
Parodos organizatorius: Europos atminties ir solidarumo tinklas (European Network Remembrance and Solidarity, ENRS)
Daugiau informacijos apie parodą rasite čia.
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
MIGLĖS RAZGŪNAITĖS daktaro disertacijos gynimas
Vytauto Didžiojo universitete, Žemės ūkio akademijos III rūmuose (Universiteto g. 10-164 auditorijoje, Akademija, Kauno raj.), balandžio 24 d., 14 val. bus ginama MIGLĖS RAZGŪNAITĖS daktaro disertacija tema: „Vektorių platinamų patogenų padermių genetinė įvairovė naminėse katėse ir jų ektoparazituose“ „Genetic diversity of vector-borne pathogen strains in domestic cats and their ectoparasites“ (gamtos mokslai, biologija N 010).
VDU kamerinio merginų choro 35-ojo jubiliejaus koncertas
Balandžio 26 dieną, 17.30 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas) vyks VDU kamerinio merginų choro (vadovė Miglė Chmieliauskaitė) 35-ojo jubiliejaus koncertas „Atverskim iš naujo“.
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Pasaulinė sveikatos diena VDU
Balandžio 9 dieną, antradienį, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia aktyviai ir kartu paminėti Pasaulinę sveikatos dieną. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) inicijuota Pasaulinė sveikatos diena jau daugiau nei 70 metų minima kiekvieno balandžio pradžioje, o ir šiemet VDU ragina visus bendruomenės narius – studentus, darbuotojus ir absolventus – šią dieną praleisti fiziškai aktyviai ir socialiai atsakingai.
Balandžio 9 dieną nuo 11.00 iki 14.00 val. jūsų lauks net trys stotelės:
Fizinio aktyvumo ir sveikatinimo stotelė-laboratorija
VDU Sporto centras bendruomenės nariams pristatys ir kvies juos išbandyti įvairius fizinės būklės nustatymo testus. Jūsų lauks šuolio testas, dinamometrija, pulsoksometrija, spirometrija, kraujospūdžio matavimas, kūno sudėties analizė ir funkcinių judesių vertinimas. Nepamirškite pasinaudoti VDU sveikuolio pasu, kad galėtumėte stebėti savo fizinės sveikatos rodiklius!
Emocinės sveikatos stotelė
Emocinė sveikata yra neatsiejama nuo fizinės sveikatos ir geros kasdienės jausenos. Todėl VDU Psichologijos klinika bendruomenės narius kvies išbandyti dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) programą virtualioje realybėje.
Sveikatą stiprinančių maisto produktų ir gėrimų stotelė
VDU Botanikos sodas, Žemės ūkio akademija ir partneriai bendruomenės narius kvies išbandyti įvairius sveikatą stiprinančius maisto produktus ir gėrimus: nuo pluoštinių kanapių maisto produktų iki juodojo česnako degustacijų.
Stiprinkime sveikatą ir fizinę būklę kartu su VDU – susitinkame jau balandžio 9 dieną K. Donelaičio g. 52 (Kaunas), pirmo aukšto fojė. Jūsų lauksime 11.00–14.00 val.
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Diskusija „Moterys moksle: iššūkiai ir galimybės“
Balandžio 12 d., penktadienį, 16 val. VDU AJMD „Modusas“ kartu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakultetu kviečia dalyvauti įkvepiančioje diskusijoje „Moterys moksle: iššūkiai ir galimybės“. Šiame renginyje susipažinsite su dinamišku mokslo pasauliu ir nepaprastomis moterimis, kurios griauna stereotipus ir yra pavyzdys, rodantis, kiek daug gali pasiekti moterys mokslo ir verslo srityje!
Išklausykite įkvepiančių pranešėjų, kurios pasidalins savo asmeninėmis istorijomis, laimėjimais ir iššūkiais mokslo bei verslo srityse.
Dalyvaukite diskusijoje, skatinančioje susimąstyti tokiomis temomis kaip lyčių lygybė, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra bei pasirinkimas studijuoti STEM srityje.
Atraskite naujas galimybes, kuriomis gali pasinaudoti mokslo karjeros siekiančios moterys.
Data: 2024-04-12
Laikas: 16.00 val. (registracija – 15.30 val.)
Vieta: VDU Gamtos mokslų fakultetas (Universiteto g. 10-165 aud., Akademija, Kauno raj.)
Renginys nemokamas.
Daugiau informacijos ir programa
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
