Dr. G. M. Paletz paskaita „Cultural Smuggling“: A Lithuanian Art for the World“

Gegužės 15 d., ketvirtadienį, 17 val., VDU Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66-325, Kaunas) kino kritikos ir teorijos profesorius, Prahos kino mokyklos dėstytojas dr. Gabriel M. Paletz skaitys viešą paskaitą „Cultural Smuggling“: A Lithuanian Art for the World“.

Paskaita yra viešo paskaitų ciklo, vyksiančio gegužės 10–16 d., dalis. G. M. Paletz skaitys paskaitas kaip VDU Vytauto Kavolio tarpdisciplininės profesūros programos svečias. Čia jis aptars kino istoriją, scenarijų rašymą, medijų adaptaciją bei pristatys originalų pranešimą apie lietuviško „kultūrinės kontrabandos“ reiškinio svarbą.

Interaktyvioje paskaitoje „Cultural Smuggling“: A Lithuanian Art for the World“ bus pristatytas originalus Lietuvos istorijos įkvėptas „kultūrinės kontrabandos“ terminas: gebėjimas oficialiai patvirtintame turinyje perteikti dviprasmiškas arba maištaujančias idėjas, veikėjus ir emocijas. Dr. G. M. Paletz aptars šį meną pasitelkdamas puikius lietuviškus sovietmečiu sukurtus dokumentinius filmus ir apmąstys, kaip jis atsispindi šiuolaikinėse medijose bei kūrybinėse veiklose plačiąja prasme. Studentai dalyvaus kūrybinėse užduotyse, o paskaitos pabaigoje galės užduoti klausimus ir įsitraukti į diskusiją.

Paskaitą organizuoja VDU Socialinės antropologijos centras.

Kino profesorius, mokslininkas, programų sudarytojas ir kritikas dr. Gabriel M. Paletz – Jeilio universiteto absolventas ir pirmasis kino kritikos ir teorijos daktaras, kuris Pietų Kalifornijos universitete Los Andžele šalia kino teorijos pasirinko šalutinę kino gamybos specializaciją. Dr. G. M. Paletz Čekijoje studentams iš viso pasaulio dėsto įvairius kursus apie kiną. Už straipsnį apie garso aprašymą scenarijuje jis pelnė Scenarijų rašymo tyrimų tinklo apdovanojimą. Netrukus Edinburgo universiteto leidykla išleis jo naujausią knygą „Orsono Welleso atgimimai“. G. M. Paletz taip pat rašė „Variety“ ir Prancūzijos filmotekos žurnalui, o naujausiuose dėstomuose kursuose atiduoda duoklę Holivudo nebyliojo kino scenaristėms bei „Rytų Europos absurdo kinui“ – serijai, rodomai visame pasaulyje ir pristatančiai restauruotus filmus iš aštuonių nacionalinių kino archyvų, įskaitant ir Lietuvos.

Kaip Danos Gedvilienės fondo svečias, pagal Vytauto Kavolio tarpdisciplinės profesūros programą, skirtą lietuvių diasporai, dr. G. M. Paletz kiekvienai paskaitai parengė kūrybines užduotis ir kviečia dalyvauti VDU dėstytojus ir studentus. Visos paskaitos vyks anglų kalba ir yra atviros studentams iš kitų Lietuvos universitetų bei plačiajai visuomenei.

Plačiau

Dr. G. M. Paletz paskaita „Reinventing Media“

Gegužės 16 d., penktadienį, 11.15 val., VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7-115, Kaunas) kino kritikos ir teorijos profesorius, Prahos kino mokyklos dėstytojas dr. Gabriel M. Paletz skaitys viešą paskaitą „Reinventing Media“.

Plačiau

VDU menų šventė, skirta Europos dienai

Gegužės 9 d. kviečiame visą Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenę bei plačiąją visuomenę į VDU menų šventę, skirtą Europos dienai paminėti. Tai ypatinga proga, kai vienoje scenoje susiburia visi VDU Menų centro kolektyvai – talentingi studentai, alumnai ir jų vadovai, kurių veikla liudija ne tik meilę kūrybai, bet ir gyvą kultūrinį pulsą VDU erdvėse.

Menų šventė – tai džiaugsmo, įkvėpimo ir vienybės akimirka, kurios laukiame su nekantrumu. Organizatoriai tikisi, kad šis renginys taps gražia tradicija, kviesiančia kartu džiaugtis visais VDU Menų centro kolektyvais ir jų pasiekimais. Šiais metais tai ir simbolinis Europos dienos minėjimas – juk būtent per meną galime išreikšti bendrystę, taiką, kultūrų įvairovę ir laisvę – vertybes, kurios mus jungia kaip bendruomenę, kaip universitetą, kaip Europos gyventojus.

Renginio metu išvysite visus VDU Menų centro kolektyvus, kurie pristatys savo metų kūrybą, šokius, dainas ir vaidybą:

VDU akademinis choras „Vivere Cantus“
VDU folkloro ansamblis „Linago“
VDU tautinių šokių ansamblis „Žilvitis“
VDU pramoginių šokių studija
VDU Žemės ūkio akademijos liaudiškos muzikos kapela „Ūkininkas“
VDU ŽŪA tautinių šokių kolektyvas „Sėja“
VDU ŽŪA teatras „Jovaras“
VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“

Kur? VDU Didžioji salė (S. Daukanto g. 28, Kaunas)

Kada? Gegužės 9 d. 18.00 val.

Renginys nemokamas ir atviras visiems.

Žurnalistikos studijų VDU 100-mečio ėjimas-bėgimas

Kviečiame judėti drauge su Vytauto Didžiojo universiteto bendruomene. Tęsdami jau gražia tradicija tapusią ėjimų seriją, skirtą svarbiausiems universiteto istorijos jubiliejams pažymėti, šiemet minėsime žurnalistikos studijų šimtmetį VDU. Kartu kviečiame įveikti simbolinę 1925 metrų trasą VDU Botanikos sode.

Renginys vyks 2025 m. gegužės 10 d. (šeštadienį) VDU Botanikos sode, Ž. E. Žilibero g. 4.

Programa:

10:00–11:30 val. – Dalyviai kviečiami atlikti įvairius sveikatingumo testus: kūno sudėties analizę, rankų jėgos (dinamometro) matavimą, kvėpavimo funkcijos (spirometro) testą, kraujospūdžio bei deguonies įsisavinimo rodiklių vertinimą ir kitus.
11:30–11:45 val. – Bendras apšilimas ir pasiruošimas bėgimui.
12:00 val. – Startas: simbolinės 1925 metrų trasos įveikimas.

Pirmuosius 100 užsiregistravusių dalyvių pasieks ypatinga dovana – istoriniai jubiliejiniai bėgimo marškinėliai.

Registracija

Grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio (1837–1905) fotografijų paroda

Nuo balandžio 17 d. VDU menų galerijoje „101“ (Muitinės g. 7, Kaunas) veikia grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio (1937–1905) fotografijų paroda, sudaryta iš Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje surengtų parodų „Kasdienės gėlės. Moterų ir vaikų portretai iš grafo S. K. Kosakovskio fotografijų rinkinio“ (kuratorė Jolita Mulevičiūtė, 2016 m.) ir „Po Naktikovo ženklu: grafų Kosakovskių biblioteka“ (2019 m.) fotografijų ir informacijos.

Grafas S. K. Kosakovskis (1837 06 21–1905 11 04) – išskirtinė asmenybė Lietuvos ir Lenkijos fotografijos istorijoje. Buvo tradicinių pažiūrų aristokratas, tačiau žavėjosi demokratišku buržuazinės kultūros išradimu – šviesoraščiu. Priklausė mėgėjams, tačiau savo veiklą organizavo pagal profesionalios fotoįmonės standartus. Intensyviai fotografuodamas, per dešimtmetį sukaupė apie 8000 stiklo negatyvų, tačiau po mirties liko visiškai užmirštas, o jo milžiniškas fotoplokštelių rinkinys be pėdsakų dingo per Pirmąjį pasaulinį karą.

S. K. Kosakovskis fotografavo įvairiose Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos vietovėse, bet daugiausia – Varšuvoje, kur gyveno žiemą, ir savo gimtajame Lietuvos dvare Vaitkuškyje, kur praleisdavo šiltojo sezono mėnesius. Netoli Ukmergės esantis Vaitkuškis tapo svarbiausia S. K. Kosakovskio kūrybos vieta. Bendradarbiaudamas su Ukmergės fotografu Juozapu Krajevskiu, nuotraukas spausdino Vaitkuškio rūmuose 1894 m. įrengtoje fotolaboratorijoje, pavadintoje Mėgėjiška fotostudija „Vaitkuškis“. Kasmet šioje dirbtuvėje būdavo pagaminama šimtai nuotraukų.

Nors Vaitkuškio darbų apimtys prilygo nedidelės komercinės fotostudijos produkcijos mastams, nė vieno atspaudo S. K. Kosakovskis niekada nepardavė. Fotografijas jis kaupė savo albumuose arba dovanodavo giminaičiams, bičiuliams ir dvaro tarnautojams. Dalis šių atspaudų išliko privačiuose giminės archyvuose, taip pat įvairiose Lietuvos ir kaimyninių šalių atminties institucijose. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus turi didžiausią S. K. Kosakovskio fotografijų kolekciją, kurią sudaro per 6200 vienetų. Parodoje eksponuojamas tik nedidelis šio rinkinio fragmentas – estetine raiška ir modelio tipažu išsiskiriantys moterų ir vaikų portretai.

Kitoje parodos dalyje dėmesys skirtas vaizdams, kuriuose vienokiu ar kitokiu būdu įamžinta knyga/knygos. Fotografijų su knyga priskaičiuojama per 200. Knygos simbolio dėka fotografijose kurtas apsišvietusio, apsiskaičiusio, išmintingo žmogaus įvaizdis. Knyga matoma pačiose įvairiausiose vietose ir situacijose: ji padedama ant stalelio, laikoma rankose užversta ar atversta – tiesa fotografuojamojo žvilgsnis dažnai nukreiptas ne į tekstą, o į objektyvą – knyga šalia ligonio lovos nuvyti mintims apie ligą, prasiblaškyti, jei tai Šv. Raštas, prašoma Dievo užtarimo, išgijimo, sveikatos malonės.

Bibliotekoje ne visada laikytasi rimties (tylu, kad net girdėti, kaip musė zvimbia), nes būtina susikaupti skaitant ar užrašant prisiminimus. Čia pat šurmuliavo gyvenimas: buvo puošiama kalėdinė eglė, dengiami velykinių vaišių stalai, vyko teatrališkos scenos: kuriami gyvieji paveikslai, pokštaujama persirengiant, parodijuojant (išdykėliai Jonušas Radvila ir Kazimierzas Kesselis, jaunesni Kosakovskių vaikai Gabrielė ir Mykolas, vėliau Jadvyga ir Jonas Eustachijus, Sofijos Kosakovskos brolis Edmundas ir seserys). Su knygomis rankose nufotografuoti ne tik grafo aplinkos žmonės, bet ir dvaro darbininkai, sodininkas, kaimiečiai.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomi net 65 grafų Kosakovskių fotoalbumai ir grafo sudarytas rankraštinis fotografijų registras, kurie į muziejų pateko 1927 m.

Už fotografijų paskolinimą parodai dėkojame Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Fototekos, dokumentacijos ir leidinių skyriaus vedėjai Vaidai Sirvydaitei ir rinkinio kuratoriui Aidui Kulbokui.

Parodos VDU menų galerijoje „101“ kuratorė Milda Gineikaitė.

Renginio viršelį sukūrė Gabrielė Marija Valaitytė, kuriame naudojama fotografija: Panelė Jadvyga Volikovska (Jadwiga Wolikowska) ir grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis varto knygas. Vaitkuškis, 1898 m.

Paroda galerijoje veiks iki gegužės 17 d.

Paroda „Iš Karalių pasakos ateinam“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas) šiuo metu eksponuojama Jaunųjų čiurlioniečių kūrybos darbų paroda „Iš Karalių pasakos ateinam“, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150 metų jubiliejui paminėti ir iš naujo permąstyti jo kūrybos svarbą Lietuvos bei pasaulio kultūrai.

Parodoje dalyvauja Kauno, Varėnos, Druskininkų ir Panevėžio mokyklų moksleiviai bei Kauno M. K. Čiurlionio draugijos Jaunųjų čiurlioniečių sekcijos „Vilties preliudas“ nariai. Draugijos organizuojamoje parodoje eksponuojami jų sukurti tapybos, keramikos, tekstilės, grafikos ir fotografijos darbai, taip pat – muzikiniai fragmentai, literatūros kūriniai (eilės, esė, miniatiūros, kt.).

Kaip teigia Jaunųjų čiurlioniečių sekcijos vadovė, dailininkė Ona Leonavičiūtė, parodos ir renginio pavadinimas „Iš Karalių pasakos ateinam“ yra neatsitiktinis.

„Tai tarytum ilgalaikiai pašnekesiai su pačiu Čiurlioniu, užgimę jo tėvonijoje – unikalios dvasinės ir materialios kultūros Dainavos krašte. Čiurlioniečiai niekada nekopijavo mūsų genialaus kūrėjo, įsiklausėme į jo žodžius: „Tautiškoji dailė turi būti mūsų dailės pamatas, iš jos turi pakilti savotiškas lietuvių stilius, ji yra mūsų pasididžiavimas, nes tas gražumas, kurį turi savy, yra grynas, savotiškas ir išimtinai lietuviškas“, – paaiškina O. Leonavičiūtė, cituodama 1908 m. M. K. Čiurlionio straipsnį „Antroji lietuvių dailės paroda“.

Apie Jaunuosius čiurlioniečius ir jų kūrybos šaltinį

Pasak organizatorių, šiame minėjimų, renginių gausume Kauno M. K. Čiurlionio draugijos veikla taip pat nuoširdžiai suaktyvėjo. Prieš keletą dešimtmečių prie draugijos susibūrusi jaunųjų kūrėjų, dailės studijų, gimnazijų mokinių ir net VDU, VDA bei KTU studentų grupelė pradėjo organizuoti renginius ir susitikimus su žinomais Kauno miesto menininkais: Rūta Staliliūnaite, Dalia Zubovaite-Palukaitiene, Milda Kulikauskiene, Petru Bingeliu, Egidijumi Stanciku, Roku Zubovu, Robertu Keturakiu ir daugeliu kitų. Ši bendrystė su jaunuosius globojančiais žmonėmis draugijos nariams padėjo artimiau pažinti meno pasaulį, ypač – suvokti M. K. Čiurlionio kūrybos unikalumą.

Renginiai M. K. Čiurlionio muzikos salėje peraugo į plenerus Druskininkuose, Švendubrėje, Zervynose, Žiūruose. „Jei ne Jadvyga Jančiauskienė, Birutė Tamulevičienė ir kitos Švendubrės ir Zervynų senovinių dainų atlikėjos su margais audinių raštais iš pilkų dzūkiškų klėtelių, su tyraširdžių kaimo madonėlių legendomis – nebūtume pažinę genialaus kūrėjo, nesuvoktume ne tik M. K. Čiurlionio paveikslo „Karalių pasaka“ prasmės, bet ir visos jo kūrybos,“ – pasakoja parodos sumanytoja dailininkė Ona Leonavičiūtė.

„Ateitis parodys, ar išsipildys ši Čiurlionio svajonė, bet sekime jo pavyzdžiu – visada išlikti savimi šiame globaliame pasaulyje. Sakoma, kad kiekvienas vaikas yra neprakalbintas genijus, o mūsų mažiausieji dar prideda savo: „O mane jau prakalbino Čiurlionis,“ – tvirtina renginio organizatoriai ir kviečia apsilankyti parodoje.

Paroda veiks iki gegužės 31 d. Parodos lankymo laikas: darbo dienomis 9:00-20:00, šeštadieniais – 9:00-17:30.

Erdvinis parodos tęsinys – Juozo Gruodžio konservatorijoje (J. Gruodžio g. 6, Kaunas).

Gegužės 14 d. vyks kūrybinė popietė „Bičiulystės valanda su Čiurlioniu“, kurios metu bus apdovanoti geriausi iš geriausiųjų jaunųjų kūrėjų darbai.

Parodos plakatas

Moteris astronomes pristatančios parodos „AstrónomAs“ atidarymas

Balandžio 28 d. 12 val. kviečiame į parodos „AstrónomAs“ atidarymą VDU Gamtos mokslų fakultete (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno raj.).

Ispanijos karalystės ambasados Lietuvoje ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (VU FF TFAI) iniciatyva Lietuvą pasiekusioje parodoje pristatomas moterų indėlis į astronomijos mokslą. Parodos (lietuviškai „Moterys astronomės“) tikslas – pabrėžti moterų ir merginų vaidmenį mokslo pasaulyje, laužyti lyčių stereotipus, skatinti moteris siekti mokslininkių karjeros ir didinti jaunimo susidomėjimą mokslu, ypač astronomija.

Paroda pristatoma dviem kalbomis – lietuvių ir ispanų.

Dėkojame Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (VU FF TFAI) astrofizikui dr. Carlos Viscasillas Vázquez, VDU absolventams, VU mokslininkams dr. Editai Stonkutei ir dr. Šarūnui Mikolaičiui už galimybę parodą „AstrónomAs“ aplankyti ir Vytauto Didžiojo universitete.

Paroda į universitetą atkeliauja bendradarbiaujant VDU Užsienio kalbų institutui, Humanitarinių mokslų fakultetui ir Gamtos mokslų fakultetui.

Šią ekspoziciją taip pat galima apžiūrėti virtualiai.

Paroda VDU Gamtos mokslų fakultete veiks iki gegužės 9 d.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Kalbų degustacijos: sileziečių kalba/tarmė

Ar laukėte kalbų degustacijų? Kaip ir kiekvieną semestrą, Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas (VDU UKI) kviečia „paragauti“ mažiau žinomų kalbų – dalyvauti nuotoliniuose renginiuose, išgirsti apie jas, o galbūt ir išmokti vieną kitą žodį ar frazę.

Šįkart daugiau dėmesio bus skiriama Transform4Europe universitetų aljanso kalboms – sužinosime apie katalonų, slovėnų ir sileziečių kalbas. Taip pat ar kada pagalvojote, jog vokiečių kalba nėra vienintelė, vartojama Vokietijoje? Renginio metu išgirsite ir apie žemutinę vokiečių kalbą.

Gegužės 12 d., 15 val. kviečiame susipažinti su sileziečių kalba/tarme. Degustaciją ves Urszula Michalic, Adam Pluszczyk, Malgorzata Kalita.

Išsami renginių programa

Susitikimai vyks MS Teams platformoje.

Renginiuose, vyksiančiuose anglų kalba, gali dalyvauti visi, besidomintys kalbomis ir kultūromis.