Pasaulinis litvakų forumas

Kultūros entuziastai rugsėjo 29–30 d. laukiami Kaune, VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28). Čia vyks pirmasis Litvakų kultūros forumas. „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ inicijuotą renginį lydės marga renginių programa, pabirusi po įvairias miesto vietas.

Akademikai, istorikai, muziejininkai, švietimo ekspertai, meno pasaulio atstovai, bendruomenių nariai – forumas suburs dešimtis prelegentų, atstovaujančių įvairioms sritims. Ne vienas iš Lietuvos kilęs svečias savo tėvų žemėje lankysis pirmąkart gyvenime – šios patirtys renginyje, keliančiame klausimą, ką reiškia būti litvaku, itin svarbios. Kitos forumo diskusijų ašys – kultūra ir menas kaip raktas į istoriją ir atminties įamžinimas kaip būdas kurti geresnę ateitį, skatinti atvirumą ir dialogą.

Sugrįžti į protėvių žemę

Kaip teigia „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Price, Litvakų kultūros forumas tarsi apibendrina šios programos pastangas ir projektus, kurių pradžia siekia 2017 metus. „Penkerius metus bandėme priminti, kad Kaunas visada buvo daugiatautis miestas, o žydiškoji, litvakiškoji jo istorijos dalis sudaro svarbią šio miesto tapatybės dalį. Įvairiais meno projektais kalbėjome apie sudėtingus miesto istorijos puslapius, II pasaulinio karo istoriją ir Holokausto tragediją. Taigi forumo metu bandysime apibendrinti – kas yra ta litvakiškoji kultūra, litvakiškoji tapatybė? Kaip menas mums padeda suprasti istoriją, kaip menas padeda prisiminti?“, – intriguoja kaunietė.

Anot kuratorės, svarbu, kad į šį dialogą apie mūsų istorijos žaizdas įsitraukė ne tik lietuviai menininkai, projektas paskatino į savo protėvių žemę sugrįžti litvakus menininkus ir mokslininkus. Vienas jų – garsiosios kauniečių Soloveičikų giminės palikuonis, litvakas, Jeilio universiteto prezidentas prof. Peter Salovey.  „Forumas – puiki proga dar kartą pakalbėti apie mūsų bendrą istoriją, susitikti ir pasvarstyti apie ateitį, padiskutuoti, kokios ateities norime šiame mieste, kaip (ar) menas gali geriau padėti suprasti istoriją ir mokytis iš jos klaidų“, – įsitikinusi D. Price.

Akademinio ir meno pasaulių atstovai

Savo asmenine ir profesine patirtimi forume dalinsis tokie Lietuvos ir pasaulio kūrėjai kaip rašytoja ir meno kuratorė Paulina Pukytė, Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė (projektas „Sienos prisimena“), mezuzas į Kauno gatves sugrąžinusi Jyll Bradley (JK), Kaune kūrusios rašytojos Lėjos Goldberg knygos „Nuomojamas butas“ leidėja, rašytoja Daiva Čepauskaitė ir dailininkė Sigutė Chlebinskaitė bei daugelis kitų.

Akademinei visuomenei atstovaus atminties politikos Rytų Vidurio Europoje tyrėja prof. Violeta Davoliūtė bei gausus būrys litvakų istoriją ir identitetą tyrinėjančių mokslininkų iš viso pasaulio. Tai Brandeis universiteto profesorius emeritas, daugelio monografijų autorius prof. Antony Polonsky (PAR/JK), socialinės psichologijos profesorius, Jeilio universiteto prezidentas, VDU garbės daktaras Peter Salovey (JAV), psicholingvistė prof. Tsvia Walden (IL) ir kt.

Fotografijų paroda „Sugrąžinti į Kauną“, Istorijų festivalio nuotr.

Turtinga renginių programa – visame Kaune

Forumo dienomis dalyviams ir svečiams bus pristatomi specialūs muzikiniai projektai „Žalgirio“ arenoje. Rugsėjo 29 d. – koncertas „Nuo pelenų iki šlovės: Kauno ir Vilniaus getų muzikantai Niurnbergo Operoje (1946)“. Rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. – kompozitorius Philipo Millerio ir menininkės Jenny Kagan „Kauno kantata“. „Kantatoje“ muzikos, tekstų ir vaizdų kalba pasakojama sudėtinga istorinių perversmų, Holokausto, trėmimų ir asmeninių traumų istorija bei jos palikti pėdsakai kartų likimuose, atskirų žmonių gyvenimuose. „Kantatą“ atliks virš 200 muzikantų, Kauno miesto simfoninis orkestras, chorai ir ansambliai. Ši akistata su istorija tampa kaip niekada aktuali šių dienų kontekste.

Litvakų kultūros forumo metu Kaune įvyks ne vienas netikėtas meninis įvykis, padėsiantis praplėsti diskusijų  kontekstą ir pratęsti pokalbius. Rugsėjo 28 d. VDU centriniuose rūmuose bus pristatyta Izraelyje gimusio litvako Michael Shubitz fotografijų paroda „Sugrąžinti į Kauną“, o  LSMU Emanuelio Levino centre laukia koncertas-pasakojimas „Muzikinė geldutė“. Jo metu tarptautinė menininkų grupė atliks originalią muziką, įkvėptą žydų liaudies dainų, apeiginės muzikos bei profesionaliosios muzikos kūrinių motyvų.

Rugsėjo 29 d. Forumo metu VDU Didžiojoje salėje vyks net du koncertai – pianisto Aleksandr Paley ir klarnetininko Karolio Kolakausko klezmerių muzikos pasirodymas bei koncertas „Po Šagalo“. Neseniai miręs Anatolijus Šenderovas apie šį kūrinį sakė: „[Jame] apstu simbolių – klarnetas primena  buvusį žydų gyvenimą Europoje, mušamieji ir styginių kvartetas yra lyg biblijinio pasaulio aliuzija.“  Šenderovo kūrinį atliks styginių kvartetas „Chordos“, klarnetistas Algirdas Žiūra ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.

Renginių programoje – ir jau veikiančios bei itin didelio miesto gyventojų ir svečių susidomėjimo sulaukiančios parodos, kaip William Kentridge „Tai, ko nepamename“ ir Jenny Kagan „Iš tamsos“.

Forumo dalyviai taip pat bus kviečiami apsilankyti Kauno tvirtovės IX forte, kuriame menininkai Bruce Clarke (FR) ir Tebby W. T. Ramasike (NL) pristatys vizualaus meno ir šiuolaikinio šokio kūrinį „Ecce homo: tiems, kurie liko, ir tiems, kurie išvyko“.

Litvakų kultūros forumo globėja – Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Garbės globėjai – Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos žydų bendruomenė.

Visą Litvakų kultūros forumo programą rasite čia.

Litvakų kultūros forumas

Exhibition „Iš tamsos”. Gražvydas Jovaiša

Kultūros entuziastai rugsėjo 29–30 d. laukiami Kaune, VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28). Čia vyks pirmasis Litvakų kultūros forumas. „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ inicijuotą renginį lydės marga renginių programa, pabirusi po įvairias miesto vietas.

Akademikai, istorikai, muziejininkai, švietimo ekspertai, meno pasaulio atstovai, bendruomenių nariai – forumas suburs dešimtis prelegentų, atstovaujančių įvairioms sritims. Ne vienas iš Lietuvos kilęs svečias savo tėvų žemėje lankysis pirmąkart gyvenime – šios patirtys renginyje, keliančiame klausimą, ką reiškia būti litvaku, itin svarbios. Kitos forumo diskusijų ašys – kultūra ir menas kaip raktas į istoriją ir atminties įamžinimas kaip būdas kurti geresnę ateitį, skatinti atvirumą ir dialogą.

Sugrįžti į protėvių žemę

Kaip teigia „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Price, Litvakų kultūros forumas tarsi apibendrina šios programos pastangas ir projektus, kurių pradžia siekia 2017 metus. „Penkerius metus bandėme priminti, kad Kaunas visada buvo daugiatautis miestas, o žydiškoji, litvakiškoji jo istorijos dalis sudaro svarbią šio miesto tapatybės dalį. Įvairiais meno projektais kalbėjome apie sudėtingus miesto istorijos puslapius, II pasaulinio karo istoriją ir Holokausto tragediją. Taigi forumo metu bandysime apibendrinti – kas yra ta litvakiškoji kultūra, litvakiškoji tapatybė? Kaip menas mums padeda suprasti istoriją, kaip menas padeda prisiminti?“, – intriguoja kaunietė.

Anot kuratorės, svarbu, kad į šį dialogą apie mūsų istorijos žaizdas įsitraukė ne tik lietuviai menininkai, projektas paskatino į savo protėvių žemę sugrįžti litvakus menininkus ir mokslininkus. Vienas jų – garsiosios kauniečių Soloveičikų giminės palikuonis, litvakas, Jeilio universiteto prezidentas prof. Peter Salovey.  „Forumas – puiki proga dar kartą pakalbėti apie mūsų bendrą istoriją, susitikti ir pasvarstyti apie ateitį, padiskutuoti, kokios ateities norime šiame mieste, kaip (ar) menas gali geriau padėti suprasti istoriją ir mokytis iš jos klaidų“, – įsitikinusi D. Price.

Akademinio ir meno pasaulių atstovai

Savo asmenine ir profesine patirtimi forume dalinsis tokie Lietuvos ir pasaulio kūrėjai kaip rašytoja ir meno kuratorė Paulina Pukytė, Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė (projektas „Sienos prisimena“), mezuzas į Kauno gatves sugrąžinusi Jyll Bradley (JK), Kaune kūrusios rašytojos Lėjos Goldberg knygos „Nuomojamas butas“ leidėja, rašytoja Daiva Čepauskaitė ir dailininkė Sigutė Chlebinskaitė bei daugelis kitų.

Akademinei visuomenei atstovaus atminties politikos Rytų Vidurio Europoje tyrėja prof. Violeta Davoliūtė bei gausus būrys litvakų istoriją ir identitetą tyrinėjančių mokslininkų iš viso pasaulio. Tai Brandeis universiteto profesorius emeritas, daugelio monografijų autorius prof. Antony Polonsky (PAR/JK), socialinės psichologijos profesorius, Jeilio universiteto prezidentas, VDU garbės daktaras Peter Salovey (JAV), psicholingvistė prof. Tsvia Walden (IL) ir kt.

Fotografijų paroda „Sugrąžinti į Kauną“, Istorijų festivalio nuotr.

Turtinga renginių programa – visame Kaune

Forumo dienomis dalyviams ir svečiams bus pristatomi specialūs muzikiniai projektai „Žalgirio“ arenoje. Rugsėjo 29 d. – koncertas „Nuo pelenų iki šlovės: Kauno ir Vilniaus getų muzikantai Niurnbergo Operoje (1946)“. Rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. – kompozitorius Philipo Millerio ir menininkės Jenny Kagan „Kauno kantata“. „Kantatoje“ muzikos, tekstų ir vaizdų kalba pasakojama sudėtinga istorinių perversmų, Holokausto, trėmimų ir asmeninių traumų istorija bei jos palikti pėdsakai kartų likimuose, atskirų žmonių gyvenimuose. „Kantatą“ atliks virš 200 muzikantų, Kauno miesto simfoninis orkestras, chorai ir ansambliai. Ši akistata su istorija tampa kaip niekada aktuali šių dienų kontekste.

Litvakų kultūros forumo metu Kaune įvyks ne vienas netikėtas meninis įvykis, padėsiantis praplėsti diskusijų  kontekstą ir pratęsti pokalbius. Rugsėjo 28 d. VDU centriniuose rūmuose bus pristatyta Izraelyje gimusio litvako Michael Shubitz fotografijų paroda „Sugrąžinti į Kauną“, o  LSMU Emanuelio Levino centre laukia koncertas-pasakojimas „Muzikinė geldutė“. Jo metu tarptautinė menininkų grupė atliks originalią muziką, įkvėptą žydų liaudies dainų, apeiginės muzikos bei profesionaliosios muzikos kūrinių motyvų.

Rugsėjo 29 d. Forumo metu VDU Didžiojoje salėje vyks net du koncertai – pianisto Aleksandr Paley ir klarnetininko Karolio Kolakausko klezmerių muzikos pasirodymas bei koncertas „Po Šagalo“. Neseniai miręs Anatolijus Šenderovas apie šį kūrinį sakė: „[Jame] apstu simbolių – klarnetas primena  buvusį žydų gyvenimą Europoje, mušamieji ir styginių kvartetas yra lyg biblijinio pasaulio aliuzija.“  Šenderovo kūrinį atliks styginių kvartetas „Chordos“, klarnetistas Algirdas Žiūra ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.

Renginių programoje – ir jau veikiančios bei itin didelio miesto gyventojų ir svečių susidomėjimo sulaukiančios parodos, kaip William Kentridge „Tai, ko nepamename“ ir Jenny Kagan „Iš tamsos“.

Forumo dalyviai taip pat bus kviečiami apsilankyti Kauno tvirtovės IX forte, kuriame menininkai Bruce Clarke (FR) ir Tebby W. T. Ramasike (NL) pristatys vizualaus meno ir šiuolaikinio šokio kūrinį „Ecce homo: tiems, kurie liko, ir tiems, kurie išvyko“.

Litvakų kultūros forumo globėja – Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Garbės globėjai – Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos žydų bendruomenė.

Visą Litvakų kultūros forumo programą rasite čia.

5-oji tarptautinė Leonido Donskio mokslinė konferencija „Ar istorinis revizionizmas atgimsta“?

Rugsėjo 21 d. kviečiame dalyvauti 5-ojoje tarptautinėje Leonido Donskio mokslinėje konferencijoje „Ar istorinis revizionizmas atgimsta“?, kurią organizuoja VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras.

Leonidas Donskis buvo „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programos komandos narys. Jis daug prisidėjo prie šios Kauno pergalės ir sostinės programos. Jis – ir vienas iškiliausių kauniečių, kurio kūrybinė, profesinė ir pilietinė veikla bei atvira, tolerantiška asmenybė paliko ryškų pėdsaką ne tik akademiniame pasaulyje. Prisimenant šį iškilų mąstytoją, filosofą, mylimą Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės narį, rengiama kasmetinė konferencija, kurią tradiciškai lydi labdaringas atminimo koncertas. Šių metų konferencijoje bus dalijamasi praktine įvairių šalių patirtimi bei įžvalgomis, kaip išvengti istorijos manipuliacijų. Ar istorija gali būti nešališka, ar ji pasmerkta būti galios įrankiu? O gal istorijai vis dar gresia pavojus atspindėti vyriausybių politinę valią, nebūtinai demokratinę?

Programa

Registracija 

Daugiau informacijos

Tarptautinė konferencija „Atleisti ar pamiršti – kaip susidoroti su skausminga praeitimi“

Pamiršti praeities traumas ir atleisti ar to niekada nepavyks padaryti? Tai vieni iš pagrindinių tarptautinės konferencijos „Forgiving or Forgetting – Dealing with a Painful Past“ (liet. „Atleisti ar pamiršti – kaip susidoroti su skausminga praeitimi“) klausimų. Dviejų dienų konferencija gegužės 13–14 d. vyks Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje, į ją atvyks daug tarptautinių politikos, psichiatrijos, socialinių mokslų ekspertų.

Konferencijos tema buvo sugalvota prieš prasidedant karui Ukrainoje. Galvota, kad subūrus pasaulinio garso mokslininkus, psichologus, traumų ekspertus ir politikus buvo apmąstyti praeities traumuojantys istoriniai įvykiai ir patirtys. Planuota aptarti, kaip šalys gali atsigauti po tamsių istorijos etapų. Tačiau karas Ukrainoje privertė organizatorius pakoreguoti programą, dalis pranešėjų nebegalėjo atvykti dėl karinio konflikto ir politinės situacijos savo šalyje. Europa vėl susidūrė su siaubingais išgyvenimais, dėl kurių gyventojai bus traumuojami ne tik per šią, bet ir per ateinančias kartas.

Konferenciją organizuoja VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras. Pernai buvo minimas Andrejaus Sacharovo šimtmetis, tai jau dvyliktoji jo vardo konferencija.

Konferencija vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių ir ukrainiečių kalbas, joje dalyvauti gali visi norintys ir užsiregistravę šiuo adresu. Konferencija taip pat bus tiesiogiai transliuojama internetu Andrejaus Sacharovo centro puslapyje.

Daugiau informacijos

Tarptautinė konferencija „Atleisti ar pamiršti – kaip susidoroti su skausminga praeitimi“

Pamiršti praeities traumas ir atleisti ar to niekada nepavyks padaryti? Tai vieni iš pagrindinių tarptautinės konferencijos „Forgiving or Forgetting – Dealing with a Painful Past“ (liet. „Atleisti ar pamiršti – kaip susidoroti su skausminga praeitimi“) klausimų. Dviejų dienų konferencija gegužės 13–14 d. vyks Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje, į ją atvyks daug tarptautinių politikos, psichiatrijos, socialinių mokslų ekspertų.

Konferencijos tema buvo sugalvota prieš prasidedant karui Ukrainoje. Galvota, kad subūrus pasaulinio garso mokslininkus, psichologus, traumų ekspertus ir politikus buvo apmąstyti praeities traumuojantys istoriniai įvykiai ir patirtys. Planuota aptarti, kaip šalys gali atsigauti po tamsių istorijos etapų. Tačiau karas Ukrainoje privertė organizatorius pakoreguoti programą, dalis pranešėjų nebegalėjo atvykti dėl karinio konflikto ir politinės situacijos savo šalyje. Europa vėl susidūrė su siaubingais išgyvenimais, dėl kurių gyventojai bus traumuojami ne tik per šią, bet ir per ateinančias kartas.

Konferenciją organizuoja VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras. Pernai buvo minimas Andrejaus Sacharovo šimtmetis, tai jau dvyliktoji jo vardo konferencija.

Konferencija vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių ir ukrainiečių kalbas, joje dalyvauti gali visi norintys ir užsiregistravę šiuo adresu. Konferencija taip pat bus tiesiogiai transliuojama internetu Andrejaus Sacharovo centro puslapyje.

Daugiau informacijos

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo savaitgalio renginys „Garsūs žodžiai!“

Sausio 22 d., šeštadienį, 16 val. į Vytauto Didžiojo universiteto Didžiąją salę sukvies neeilinė meninė fiesta „Garsūs žodžiai!“. Šis unikalus „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo savaitgalio renginys leis žiūrovams pasinerti į žodžio ir garso magiją: Lietuvos ir užsienio menininkų performansas įtikins, jog poezijos ir muzikos jungtis – tai daug daugiau nei dainuojamoji poezija ar hiphopas.

Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamo festivalio „Kauno literatūros savaitė“ fiesta žada didelę staigmeną: vakarą papuoš ypatingas svečias – Kubos poetas Omaras Perezas. Jo šamaniškas būgnelis aidėjo Niujorke, Berlyne, San Paule ir kituose Amerikos, Europos ir Azijos miestuose, o dabar jis vieninteliam pasirodymui atkeliauja į Lietuvą. Perezas supina salsos ritmus, žodžių sąskambius ir paradoksus į savitą užburiantį lydinį. Pasak poeto iš egzotiškųjų Karibų, „poezija ir muzika – tai tas pats vaisius, to paties gyvūno kaulai ir kraujas.“

Omar Perez (Nestor Marti Delgado nuotr.)

Kaune išvysime ir žymiausią šia kryptimi dirbantį Lietuvos menininką – Nacionalinės premijos laureatą Rolandą Rastauską, kuris savo poeziją pirmą kartą atliks kartu su gitaros virtuozu Juozu Milašiumi. „Mūsų pasirodymas VDU Didžiojoje salėje – tai balso ir instrumento pašnekesys, turintis mažai ką bendra su įprastine melodeklamacija. Eilėraštis ar jo fragmentas čia ne tekstas, kurio klausomės, o balso pastanga ir susišnekėti, ir sykiu susiremti su visiškai kitos prigimties garsynu. Tas dialogo bandymas greičiausiai ir yra muzikos ilgesys. Galbūt netgi nueinančios epochos ilgesys. Netikėtai dykumoje (scena irgi dykuma) susitikusių dviejų klajūnų sveikinimas Atlantidai“, – taip savo premjerinį pasirodymą pristato Rolandas Rastauskas.

Rolandas Rastauskas (Agnės Racevičiūtės nuotr.)

Juozas Milašius (Dariaus Jurevičiaus nuotr.)

Nenuostabu, jog universiteto organizuojamame rašytojų ir knygų festivalyje didelis dėmesys tenka jauniesiems kūrėjams. Todėl renginį pradės ir išjudins jaunosios kartos poetė Greta Ambrazaitė (kog leval). Už debiutinę knygą „Trapūs daiktai“ (2018) jai paskirta prestižinė Jaunojo jotvingio premija, knyga tapo ir 2018-ųjų Metų poezijos knyga, taip pat autorė yra Lietuvos kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premijos laureatė. G. Ambrazaitė ne tik rašo, bet ir kuria muziką, kurią pristato kaip autsaiderišką meną (angl. outsider art) – jos namų įrašuose kryžminami lo-fi elektronika ir lyriniai elementai. Nors viešumoje ji įprastai pasirodo kaip poetė arba vertėja, VDU Didžiojoje salėje atlikėją išvysime kog leval amplua ir išgirsime triphopinės atmosferikos kupinų kūrinių. Meninį vyksmą prižiūrės ir vizualinių akcentų scenoje pažers režisierius Andrius Kurienius.

Greta Ambrazaitė (Lauryno Jurevičiaus nuotr.)

„Garsūs žodžiai!“ – ne tik ypatinga Vytauto Didžiojo universiteto dovana literatūros mylėtojams „Kaunas 2022“ atidarymo proga, bet ir užuomina į šį pavasarį jau antrą kartą vyksiantį tarptautinį rašytojų ir knygų festivalį „Kauno literatūros savaitė“. „Į mūsų festivalį gegužę esame pakvietę nemažai ryškių poetų bei prozininkų. Tačiau Europos kultūros sostinės atidarymo iškilmėms norėjosi kažko nepaprasto, kas peržengtų įprastines žanrų ir net menų ribas. Labai laukiu sausio 22-osios, kuri, tikiu, ilgam pasiliks apsilankiusių klausoje ir atmintyje“, – sako festivalio meno vadovas, rašytojas Laurynas Katkus.

Renginys nemokamas. Būtina išankstinė registracija