Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijoje bus steigiama VDU vardo klasė
Gegužės 25 d. vykusio VDU Rektorato posėdžio metu Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos direktore Rita Mikalauskiene. Šia sutartimi sustiprintas VDU bendradarbiavimas su Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. joje įsteigiant VDU vardo universitetinę klasę.
Sutartimi taip pat įsipareigojama organizuoti studentų praktikas, rengti ir atlikti bendrus projektus.
Pasak VDU rektoriaus, universitetinės klasės steigimas – tik pradžia. „Ateityje planuojame kartu vykdyti daugybę įvairių veiklų, į kurias skatinsime įsitraukti visus universiteto fakultetus“, – kalbėjo prof. J. Augutis.
Tuo metu Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos direktorė R. Mikalauskienė dėkojo VDU rektoriui už pasitikėjimą. „Džiugu, kad mūsų jau anksčiau pradėtos veiklos leido žengti dar vieną žingsnį. Tikimės, kad šis bendras darbas prisidės prie Lietuvos jaunimo ugdymo, o mokslas mūsų šalyje tik stiprės. Tik bendro tikslo vedami, kuriame Lietuvos ateitį“, – bendradarbiavimo tęstinumu džiaugėsi mokyklos vadovė.
Istorinė sutartis: Kauno universitetai jungia jėgas bendradarbystei
Kaune veikiantys universitetai vienijasi unikaliai iniciatyvai. Pirmą kartą pasirašoma itin plataus užmojo sutartis, numatanti glaudų bendradarbiavimą mokslo, studijų ir praktikos srityse tarp keturių aukštųjų mokyklų: Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU), Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sporto (LSU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetų.
Šiuo žingsniu siekiama spartinti mokslo ir naujų technologijų sklaidą visuomenėje, stiprinti miesto akademinę bendruomenę ir Kauno kaip tarptautinio studentų miesto įvaizdį.
Keturi universitetai keisis mokslo ir technologine informacija, kartu rengs ir įgyvendins mokslo tyrimų ir kitų sričių projektus, drauge kurs mokslinę produkciją, dalyvaus mokslo ir kituose renginiuose.
Kaune veikiančių universitetų bendradarbiavimas itin plačias tobulėjimo galimybes atveria šių aukštųjų mokyklų studentams.
Pasirenkamųjų tarpuniversitetinių studijų dalykų/modulių forma leis jaunimui laisvai rinktis dominančius dalykus ir kituose Kauno universitetuose, net jei tos disciplinos tiesiogiai nesusijusios su studijų programa. Išklausiusiems tokį pasirenkamąjį studijų dalyką/modulį studentams rezultatai būtų įskaitomi universitetų studijų reglamentuose numatyta tvarka.
Pirmuosius pasirenkamuosius tarpuniversitetinius dalykus/modulius studentai galės pasirinkti jau šio semestro pabaigoje, ir nuo kitų mokslo metų rudens semestro kibti į nauja patirtimi ir žiniomis praturtintus mokslus.
Taip pat numatyta sukurti jungtinį studijų modulį, skirtą miesto, regiono iššūkiams spręsti, veiklas ir iniciatyvas viešinti visuomenei.
„Lietuvos universiteto šimtmečio metai Kaune veikiantiems universitetams – ne tik simbolinė sukaktis, bet ir proga atsigręžti į ištakas, įprasminti gautą stiprų paveldą. Anuomet mokytis Lietuvos universitete buvo garbė, universitetas buvo svarbus Kauno ir Lietuvos intelektualinis centras. Šiandien pasauliniai pokyčiai iš jaunosios kartos reikalauja ne tik plataus akiračio, puikių profesinių žinių, bet ir kritinio mąstymo, atsakingumo, gebėjimo spręsti sudėtingas problemas, mokytis visą gyvenimą, gebėti bendradarbiauti. Tad prisimenant savo šaknis, šiandien sujungti Kauno mieste veikiančių universitetų akademines, mokslines pajėgas, ugdyti stiprią, išprususią jaunų specialistų kartą mums yra ir garbė, ir priedermė“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Rimantas Benetis.
„Minint Lietuvos universiteto įkūrimo Kaune šimtmetį, labai svarbu prisiminti ir įvertinti ilgą ir itin nelengvą kelią į tai, ką turime šiandien. Šimtų Lietuvos ir kitų šalių iškiliausių protų, kūrusių ir stačiusių šį universitetą, mokslinusių Lietuvos bei kitų kraštų žmones, indėlis įpareigoja mus tęstinumui ir tampa atspirties tašku ateities siekiams. Šiandien universitetų bendrystė augina Kauną, suteikia didesnes galimybes ir platesnes perspektyvas, leidžia jaunajai kartai dalintis visų Kauno universitetų patirtimis“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis.
„Iš tiesų džiugi akimirka. Sutelkti jėgas stiprinant regioną bei šalies pramonę laikau vertingu ir tikrai Lietuvos universiteto šimtmetį įprasminančių mūsų žingsniu. Visada pasisakiau už bendradarbiavimą bei jungtines veiklas, atotrūkio ir konkurencinės kovos keitimą susivienijimu vardan bendrų tikslų, kurių šiai dienai turime išties daug“, – apie universitetų bendradarbiavimo svarbą kalbėjo KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka.
„Šia sutartimi dar labiau įtvirtiname Kauno, kaip akademinio miesto, įvaizdį. Nors bendradarbiavimas tarp Kauno universitetų vyko ir iki šiol, tačiau dar kartą parodome, kad akademinėms bendruomenėms svarbu dalytis mokslo ir studijų naujovėmis, kurti kuo patrauklesnę akademinę aplinką įvairių sričių studentams, kartu spręsti aukštojo mokslo iššūkius. Nuo šiol galėsime pasiūlyti platesnę studijų įvairovę esamiems ir būsimiems universitetų studentams, sieksime pritraukti kuo daugiau norinčių studijuoti iš užsienio šalių. Tikiuosi, kad Kauno universitetų bendradarbiavimas bus postūmis ir kitų šalies aukštųjų mokyklų glaudesniam bendradarbiavimui“, – teigė Lietuvos sporto universiteto rektorė prof. Diana Rėklaitienė.
Kaune veikiantys universitetai įvairiais lygiais bendradarbiauja jau ne vienerius metus; tarp žinomiausių ankstesnių bendrų iniciatyvų – gabių mokinių ugdymo programa, KTU, LSMU, VDU ir Lietuvos energetikos instituto jungtinių mokslininkų grupių finansavimo projektai. Vis dėlto pastaroji bendradarbiavimo sutartis išskirtinė, nes aprėpia visų Kauno miesto universitetų bendras veiklas studijų, mokslo projektų, viešosios komunikacijos srityse.
VDU pasirašė Susitarimo memorandumą su Mariupolio universitetu
Gegužės 4 d. vykusio VDU Rektorato posėdžio metu Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė Susitarimo memorandumą su Mariupolio valstybinio universiteto (Ukraina) rektoriumi prof. Mykola Trofymenko. Šiuo memorandumu universitetai įsipareigoja vykdyti bendras studijų programas, tarp jų ir dvigubo diplomo, vystyti tarptautinius projektus, dalintis moksline medžiaga ir gerąja akademine patirtimi, vykdyti dvišalius akademinio personalo ir studentų mainus.
Susitarimo memorandumo su VDU pasirašyme nuotoliniu būdu dalyvavęs, šiuo metu Kyjive esantis Mariupolio valstybinio universiteto (MSU) rektorius prof. M. Trofymenko dėkojo VDU rektoriui ir universiteto bendruomenei už išreikštą norą bendradarbiauti su šia Ukrainos aukštojo mokslo įstaiga. „Esu labai laimingas, jog šiandien oficialiai įprasminsime mūsų bendradarbiavimą. Tikiu, kad tai bus puiki kažko naujo pradžia. Jūs puikiai žinote, kas dabar vyksta mūsų šalyje ir mieste. Po kelias savaites trukusios pragariškos Mariupolio apgulties, pagaliau mūsų kolegos ir studentai turi galimybę evakuotis iš miesto, kuris yra visiškai sunaikintas. Šiuo metu mūsų universitetas glaudžiasi Ukrainos sostinėje, Kyjive. Esame dėkingi, kad sutikote bendradarbiauti, kurti naujus ryšius ir dalyvauti projektuose ateityje. Jūs buvote pirmieji, vos tik prasidėjus karui, susisiekę su mūsų aukštosios mokyklos atstovais, rūpinotės, kaip sekasi jūsų kolegoms, čia, Ukrainoje, su kuriais dirbote bendruose tarptautiniuose projektuose“, – padėką VDU išreiškė Mariupolio valstybinio universiteto (MSU) rektorius.
Prof. M. Trofymenko pabrėžė, jog šis Susitarimo memorandumas su VDU prisidės atkuriant Mariupolio valstybinį universitetą Kyjive, Ukrainos sostinėje, kur šiuo metu yra susitelkusi universiteto akademinė bendruomenė. „Čia, Kyjive, turėsime savo universitetą atkurti iš naujo, remdamiesi geriausiais tarptautiniais pavyzdžiais, tokiais, kaip VDU – vienu iš geriausių universitetų Lietuvoje ir Europoje. Kiek anksčiau man yra tekę lankytis Kaune. Jūsų universitete mane ypatingai sužavėjo nuotoliniam mokymuisi pasitelkiamos platformos ir praktika. Tikiu, kad šis Susitarimo memorandumas taps daugybės naujų ir produktyvių projektų pradžia. Ačiū už jūsų pagalbą ir palaikymą Ukrainai. Viliuosi, kad šis bendradarbiavimas prisidės prie mūsų šalies pergalės kare prieš Rusiją informaciniame ir švietimo lygmenyje“, – dėkojo prof. M. Trofymenko.
Pasirašant Susitarimo memorandumą susitikime nuotoliniu būdu, kartu su rektoriumi prof. M. Trofymenko, dalyvavo ir MSU prorektorė prof. Olena Pavlenko, kuri dėkojo už tęstinį VDU ir MSU bendradarbiavimą, prasidėjusį dar 2017 m., bei mūsų universiteto skiriamą dėmesį jų universitetui šiuo sunkiu metu.
MSU yra vertinamas VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto partneris, su kuriuo fakultetas vykdė europinį projektą „Rethinking Regional Studies: the Baltic-Black Sea Connection“. „Darbas kartu su Mariupolio valstybiniu universitetu sukūrė didelį mokslinį potencialą tolimesniam bendradarbiavimui. Prasidėjus karui Ukrainoje, labai nerimavau dėl kolegų Mariupolyje. Nors Ukrainoje, o ypač jų mieste, vyksta kariniai veiksmai, kurie paralyžiavo įprastą mariupoliečių gyvenimą, jie stebėtinai greitai parodė savo stiprybę ir atsidavimą darbui, ir jau nuo balandžio 18 d. atnaujino universiteto veiklą iš Kyjivo nuotoliniu būdu. Tai savo miesto, šalies, universiteto patriotai, su kuriais didelė garbė dirbti kartu“, – sakė Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė Aistė Žemaitytė.
Sutarties pasirašymo metu VDU rektorius prof. J. Augutis taip pat išreiškė paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos okupantais ir ginančiai visos Europos suverenumą. „Man didelė garbė pasirašyti tokį dokumentą. Manau, tai puiki bendradarbiavimo tarp mūsų universitetų pradžia. Turime daug planų ateičiai. Būkite drąsūs ir sėkmės“, – kolegoms Ukrainoje linkėjo VDU rektorius.
VDU ŽŪA ir Valstybinių miškų urėdija pasirašė bendradarbiavimo sutartį
Sausio 18 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria remiantis bus skatinamas aukštos kvalifikacijos miškininkų rengimo procesas, vyks esamų šios profesijos atstovų kvalifikacijos tobulinimas, bus inicijuojami verslui aktualūs mokslo projektai.
Universiteto vardu bendradarbiavimo sutartį su VĮ Valstybinių miškų urėdija pasirašiusi VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė kalbėjo, kad abi šios institucijos visada turėjo platų bendrų interesų lauką. O ši ceremonija – žingsnis į naujas iniciatyvas bei į naują partnerystės etapą, kurį skatina spartūs gyvenimo pokyčiai bei pastarojo laikotarpio iššūkiai.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė teigė, kad bendradarbiavimas tarp VDU Žemės ūkio akademijos ir anksčiau gyvavusių atskirų miškų urėdijų taip pat buvo glaudus, bet įvykusi įmonės restruktūrizacija skatina atitinkamai struktūrizuoti ir partnerystės su universitetu tikslus bei veiklos planus.
Abi šalys sutarė, kad svarbu efektyviai panaudoti VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkų potencialą, kad būsimuosius miškininkus būtina supažindinti su sektoriuje diegiamomis naujausiomis technologijomis, kad potencialių miškininkystės studentų kartą reikia pradėti ugdyti dar jaunesniajame mokykliniame amžiuje, aktyvinant jaunųjų miško bičiulių veiklas. „Gyvename permainų laikotarpiu. Viena vertus, džiugu, kad visuomenei rūpi šalies miškų ateitis. Tačiau tai negali būti vien emocijomis grįstas rūpestis. Todėl turime rasti balansą tarp to, kas saugotina, ir to, kas neša naudą. Ir šios diskusijos turi būti pagrįstos mokslo argumentais, nes tik mokslininkai gali visuomenei suteikti objektyvų aiškumą“, – teigė V. Kaubrė, pastebėdamas, kad miškininkai niekada nebuvo medžių kirtėjai. Priešingai – ši profesija atsirado tuomet, kai Europoje miškų ištekliai buvo pereikvoti. Lietuvoje po Pirmojo Pasaulinio karo miškingumas tesiekė 12-16 proc. Šiuo metu miškai užima beveik 34 proc. mūsų šalies teritorijos. Ir tai – jau ne vienos mūsų miškininkų kartos aukšto profesionalumo įrodymas.
Prof. A. Miceikienė atkreipė dėmesį, kad miškininkams tobulinti profesinį meistriškumą universitetas jau dabar siūlo atskirų dalykų studijas, kurios skirtos siekiantiems žinių ir tobulėjimo įsitvirtinusiems darbo rinkoje asmenims ir ketinantiems dirbti šioje srityje. VDU ŽŪA siūlo 12 studijų dalykų bioekonomikos, inžinerijos, agronomijos, miškininkystės ir ekologijos srityse.
Universitetas ir įmonė įsipareigojo kviesti vieni kitus įgyvendinti bendrus projektus, organizuoti renginius. Bus sudaromos sąlygos naudotis mokslininkų sukauptomis žiniomis ir kompetencijomis bei organizaciniais ištekliais. Univerisitetas kvies įmonės atstovus dalyvauti organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose. Vyks bendradarbiavimas organizuojant studentų mokomąsias praktikas, VMU atstovai bus kviečiami dalyvauti kuriant, tobulinant bei įgyvendinant miškininkystės krypties studijų programas.
VDU bendradarbiaus su nacionaliniu muziejumi „LDK valdovų rūmai“
Lapkričio 24 d., trečiadienį, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su nacionalinio muziejaus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“ direktoriumi Vydu Dolinsku.
Sutartimi numatoma, kad VDU su muziejumi užmegs socialinę partnerystę ir bendradarbiaus siekiant abipusiai naudingų tikslų. Planuojama rengti bendrus mokslinius, edukacinius, pažintinius, kultūrinius projektus, organizuoti konferencijas, seminarus, parodas ir kitus renginius. Ketinama bendradarbiauti įgyvendinant VDU studentų praktinio mokymo klausimus, savanorystės muziejuje programas ir t. t. Esant galimybei, muziejaus ir universiteto atstovai teiks neatlygintinas konsultacijas ir ekspertines išvadas įvairiais aktualiais klausimais savo kompetencijos ribose.
Tarp sutartyje įvardytų VDU įsipareigojimų – skatinti universiteto studentus atlikti mokomąją praktiką muziejuje, kviesti muziejaus darbuotojus dalyvauti VDU vykdomuose projektuose ir renginiuose bei studijų kokybės užtikrinimo procese ir kt. Muziejus savo ruožtu įsipareigoja sudaryti sąlygas studentams ir dėstytojams neatlygintinai mokslo tikslais naudotis muziejaus rinkiniais ir biblioteka bei susipažinti su muziejaus nuolatinėmis ekspozicijomis ir parodomis, siūlyti studentams temas praktinėms užduotims ar moksliniams darbams ir t. t.
VDU bendradarbiaus su Respublikiniu priklausomybės ligų centru
Spalio 20 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Respublikiniu priklausomybės ligų centru (RPLC). Šia sutartimi bus siekiama vystyti bendradarbiavimą srityse, apimančiose bendrų tyrimų, projektų, renginių, mokymų, profesinių praktikų ir kitų veiklų inicijavimą ir vykdymą bei skatinti socialinę partnerystę siekiant profesinio darbo, studijų ir mokslo efektyvumo, kokybės gerinimo ir kitų abipusiai naudingų tikslų.
Tarp sutartyje minimų pagrindinių įsipareigojimų – siekis sudaryti tinkamas sąlygas VDU studentams atlikti profesines veiklos praktikas RPLC, vėliau įgytas žinias pritaikant darbo vietoje. Taip pat abi šalys įsipareigoja bendradarbiauti įgyvendinant dirbančių specialistų kompetencijų tobulinimo mokymus, prisidėti kuriant, diegiant ir išbandant inovacijas profesinio praktinio darbo ir mokslo srityse, rengiant ar adaptuojant metodikas, vertinimo instrumentus, mokomąsias, metodines priemones bei rekomendacijas, dalyvauti rengiant bendrus renginius (mokslines – praktines konferencijas, seminarus, kūrybines dirbtuves, mokymus ar diskusijas), bei inicijuoti ir vykdyti tyrimus.
Sutarties pasirašymo akimirkas įamžino Jonas Petronis.
Pratęsta prof. B. Ciplijauskaitės vardinės stipendijos sutartis
Rugsėjo 6 dieną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. dr. Juozas Augutis ir Vydūno Jaunimo fondo (JAV) valdybos pirmininkė Vida Brazaitis penkeriems metams pratęsė prof. Birutės Ciplijauskaitės vardinės stipendijos sutartį. Sutarties pasirašymas vyko VDU, jame taip pat dalyvavo doc. dr. Jolita Buzaitytė–Kašalynienė, Vydūno Jaunimo fondo įgaliotinė Lietuvoje, ir VDU Užsienio kalbų instituto diretorė dr. Teresė Ringailienė.
Prof. B. Ciplijauskaitė – pasaulinio lygio ispanų literatūros specialistė, mokslininkė, vertėja. Profesorė gimė Kaune 1929 metais, 1939 m. – pasitraukė į Vakarus. Nuo 1957 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1956 m. baigė Monrealio universitetą (Kanada). 1960–2000 m. dėstė ispanų literatūrą Viskonsino universitete Madisone (JAV). Prof. B. Ciplijauskaitė 1989–1996 m. buvo VDU Atkuriamojo senato narė. Mirė 2017 m. birželio 18 d., JAV.
Nuo 1994 m. profesorė savo lėšomis kiekvieną vasarą siųsdavo po vieną Vytauto Didžiojo universiteto studentą į ispanų kalbos tobulinimosi kursus Saragosos universitete Ispanijoje, Chakos miestelyje. Šią prof. B. Ciplijauskaitės įsteigtą stipendiją yra laimėjusios Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje ambasadoriaus vertėja Rasa Petkevičiūtė, choreografė Ugnė Dievaitytė, VDU ispanų kalbos dėstytoja Vigilija Žiūraitė ir kt.
Atnaujinus prof. B. Ciplijauskaitės vardinės stipendijos skyrimo sutartį, Vydūno jaunimo fondas įsipareigoja ateinančius penkerius metus kasmet skirti lėšas, kurios padengtų premiją laimėjusio VDU studento vasaros ispanų kalbos ir kultūros kursų dalyvio mokestį ir kelionę į Ispaniją. Stipendija skiriama VDU studentui, kuris pasirinko ispanų kalbos kursą ir sėkmingai jį baigė, taip pat kandidatas turėtų būti pasiekęs aukštų akademinių rezultatų, aktyviai dalyvauti studentų visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje. Vardinės stipendijos konkursą organizuoja VDU Užsienio kalbų institutas.
Daugiau informacijos apie Vydūno Jaunimo fondo veiklą.
VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „IMINT.AI“
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „IMINT.AI“ – informacinių technologijų įmone, kuriančia sprendimus vaizdo analizei ir kitiems uždaviniams spręsti. Šia sutartimi, kurią inicijavo VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius, bus siekiama skatinti bendradarbiavimą vystant dirbtinio intelekto sprendimus saugumo ir gynybos sektoriui.
Sutartimi VDU įsipareigoja sudaryti sąlygas įmonei pasinaudoti VDU moksliniais ir organizaciniais ištekliais bendriems projektams įgyvendinti ir renginiams organizuoti, bei skleisti informaciją apie tai VDU bendruomenei. Taip pat universitetas įsipareigoja kviesti įmonės atstovus dalyvauti VDU organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose renginiuose, bei bendradarbiauti, organizuojant VDU studentų mokomąsias praktikas ir įgytų žinių pritaikomumą darbo vietoje.
Savo ruožtu tarp „IMINT.AI“ įsipareigojimų pagal sutartį – sudaryti sąlygas VDU atstovams pasinaudoti įmonės kūrybiniais ir organizaciniais ištekliais įgyvendinant bendrus renginius ir projektus, bei kviesti juose dalyvauti universiteto darbuotojus ir studentus. Taip pat įmonė įsipareigoja prisidėti organizuojant VDU studentų meistriškumo pamokas, mokomąsias praktikas, įgytų žinių pritaikomumą ir t. t.
VDU bendradarbiaus su Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centru
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) generaliniu direktoriumi Sigitu Puodžiuku.
Sutartimi numatoma, kad VDU ir ŽŪIKVC bendradarbiaus siekiant gerinti studijų bei mokslinių tyrimų organizavimo kokybę. Taip pat bus siekiama kelti kokybę tobulinant žemės ūkio informacines sistemas ir rengiant bei skleidžiant statistinę informaciją.
Tarp VDU įsipareigojimų – dalyvauti ŽŪIKVC administruojamų informacinių sistemų ir registrų tobulinimo procese, taip pat rengiant statistinių tyrimų žemės ūkyje metodikas, diegiant Europos statistikos praktikos kodekso reikalavimus žemės ūkio statistiniuose tyrimuose ir kt. Numatoma kviesti centro darbuotojus dalyvauti bendruose projektuose su VDU, recenzuoti studentų baigiamuosius darbus, dalyvauti jų gynimo komisijose ir t. t.
Savo ruožtu tarp ŽŪIKVC įsipareigojimų pagal sutartį – teikti paslaugas, reikalingas studijų ir mokslo kokybei gerinti, tarp jų: centre kaupiamos informacijos pasiekiamumo studijų ir mokslo poreikiams gerinimas, studentų praktinių įgūdžių lavinimas, nemokamas VDU bibliotekos aprūpinimas ŽŪIKVC leidiniais ir t. t.
VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Policijos departamentu
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu Lietuvos policijoje bus diegiamos kalbos atpažinimo technologijos, leidžiančios automatiškai paversti lietuvių kalbos garso įrašus tekstu.
Policijos departamento atstovų teigimu, šiuo metu policijoje labai daug laiko skiriama kalbos užrašymui tekstu, pavyzdžiui, vykdant apklausas ikiteisminiuose tyrimuose, surašant administracinių nusižengimų protokolus, naudojant garso įrašus kaip įrodymus ir verčiant juos tekstiniais dokumentais, taip pat kitose policijos veiklos srityse. Automatizavus šį procesą, būtų sutaupoma daug pareigūnų ir kitų specialistų darbo laiko, būtų galima daug greičiau atlikti vaizdo ir garso įrašuose esančios informacijos analizę, todėl policijos veikla taptų daug efektyvesne.
„Rektoriaus vardu sveikiname bendradarbiavimą, mes manome, kad tai abipusiai naudinga sutartis, universitetas suinteresuotas dalintis savo žiniomis, pasiekimais, nes tai, kas neįveiklinta ir dūli stalčiuose, neturi jokios prasmės. Bendradarbiaujame su viešuoju sektoriumi, džiaugiamės, kad esame naudingi ne tik teorijoje, bet ir praktikoje, o projektuose gautos žinios ir praktinė patirtis galėtų būti perduota studentams“, – po pasirašymo sakė VDU prorektorė prof. Julija Kiršienė.
Universitetas įgyvendino projektą Semantika 2“ (Nr. 02.3.1-CPVA-V-527-01-0002), kurio metu buvo sukurtas minėtas kalbos atpažintuvas – nemokamas atvirojo kodo lietuvių šnekos transkribavimo lietuvių kalbos tekstu informacinių technologijų sprendimas. Šis atpažintuvas leidžia tekstu perrašyti aukštos kokybės garso įrašus bendrinės, teisinės ir administracinės lietuvių kalbos srityse.
VDU neatlygintinai perdavė šį įrankį Policijos departamentui – jis yra įdiegtas ir bandomas, siekiant nustatyti jo privalumus ir taikymo sritis policijos veikloje. Pagrindinis tikslas šiuo metu – apmokyti atpažintuvą specifinės „policijos kalbos“, kurioje naudojama daug terminų, būdingų teisinei ir policijos veiklai. Universiteto mokslininkai, konsultuodami policijos specialistus ar bendradarbiaudami kitomis formomis, tobulins atpažintuvą.
„Labai džiaugiamės bendradarbiavimu su Policijos departamentu, nes, pirmiausia, juo pripažįstamos VDU kompetencijos kalbos technologijų srityje ir VDU gebėjimas efektyviai dalyvauti pažangiuose inovacijų plėtros bei skaitmenizacijos procesuose. Be to, tai dar vienas įrodymas, kad ES ir Lietuvos biudžeto lėšos, investuotos į kalbos technologijų vystymą, buvo panaudotos efektyviai ir savalaikiai“, – sakė projekto „Semantika 2“ vadovas doc. dr. Darius Amilevičius.
Jo teigimu, džiugu, jog Policijos departamente ir viešajame sektoriuje diegiamos inovacijos, naudojant kalbos technologijų sprendimus. „Be šių technologijų neįmanomi automatizavimo ir skaitmenizacijos procesai srityse, kurios bent kiek susijusios su žmogaus kalba. Policijos departamento atveju, policijos pareigūnais tampama iš pašaukimo gelbėti žmones ir jiems padėti, o ne leisti laiką rutininiams darbams, kuriuos gali atlikti mašina, popierių pildymui ir duomenų suvedinėjimui“, – atpažintuvo privalumus įvardijo VDU docentas.
„Sutarties pasirašymas – tai tik pati pradžia su dideliais tikslais ir ambicijomis į ateitį. Tikiu, kad galime įgyvendinti ne tik šį projektą, bet aktyviau bendradarbiauti ir kitose srityse, tokiose kaip pareigūnų kvalifikacijos kėlimas“, – kalbėjo policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Generalinis komisaras pakvietė apsilankyti Lietuvos policijos mokykloje, Kriminalinės policijos mokymo centre bei aptarti dar aktyvesnio bendradarbiavimo galimybes mokymų srityje.
Policijos departamento ir VDU bendradarbiavimas neapsiriboja kalbos technologijų diegimu. VDU mokslininkai dalyvauja kaip išoriniai ekspertai Policijos departamento vykdomame projekte DARLENE, kurio metu kuriami papildytos realybės akiniai policijai. Taip pat kartu vykdomas GovTech projektas „Predictive Policing“, kurį įgyvendinus pasitelkus dirbtinį intelektą būtų nustatomos vietos, kuriose didžiausia tikimybė įvykti nusikalstamai veikai, ir, atsižvelgiant į tai, būtų organizuojami policijos pajėgų patruliavimo maršrutai.
