VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Birželio 4 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Seimo kancleriu Algirdu Stončaičiu. Sutartimi VDU ir Seimo kanceliarija atnaujino bendradarbiavimą dirbtinio intelekto sprendimų, teisėkūros ir viešosios politikos procesų, tyrimų ir politinio raštingumo srityse.

„Ši sutartis žymi svarbų žingsnį stiprinant Vytauto Didžiojo universiteto ir valstybės institucijų partnerystę. Dalindamiesi žiniomis, patirtimi ir intelektiniais ištekliais, universitetas siekia prisidėti prie viešojo sektoriaus pažangos, teisėkūros kokybės gerinimo ir inovacijų sklaidos, stiprindamas savo vaidmenį kaip žinių ir tyrimų centras“, – sakė VDU rektorius prof. J. Augutis.

Pasak Seimo kanclerio A. Stončaičio, vienas iš pagrindinių šios kanceliarijos tikslų – organizacijos skaitmeninė transformacija ir dirbtinio intelekto taikymas Seimo kanceliarijos procesuose. Kadangi tokie pokyčiai apima daugybę sričių, universitetas – jo mokslininkai, tyrimai ir technologinė bazė – yra stiprus partneris.

„Šia bendradarbiavimo sutartimi matome vien galimybes ne tik sau, bet ir universitetui“, – anot Seimo kanclerio, universiteto studentų įtraukimas į bendradarbiavimą atliekant praktiką kanceliarijoje, rašant tiriamuosius darbus pasitelkus į pagalbą kanceliarijos Tyrimų skyriaus specialistus ar naudojantis Seimo archyvais, kuriuose yra neišsemiami klodai istorinės informacijos, gali pasitarnauti abiem pusėms.

„Seimo kanceliariją matome ryškesnę, labiau atpažįstamą, labiau ekspertinę – aprūpinančią Aukščiausiąją instituciją ekspertinėmis žiniomis. Taip pat norime būti atpažįstami ir darbo rinkoje. Matome demografinius iššūkius, turime būti patrauklūs visoms Z, alfa ir kitoms kartoms. Jau turime galvoti apie tai šiandien. Matome labai daug perspektyvų ekspertinių žinių, efektyvumo ir švairiose kitose srityse“, – teigė Seimo kanceliarijos Strategijos ir inovacijų skyriaus vedėja Ilona Radvinauskienė.

Bendradarbiavimo sutartimi taip pat įsipareigota dalintis patirtimi, gerąja praktika ir naudinga informacija, organizuoti abipusiai naudingas konsultacijas, renginius, kartu dalyvauti projektuose, tyrimuose, įgyvendinti su dirbtinio intelekto įrankių pritaikymu (kūrimu) susijusius ir kitus projektus, teikti ekspertinę pagalbą bei vykdyti kitas bendras veiklas.

Sutarties pasirašyme taip pat dalyvavo VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė, VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. Tomas Krilavičius, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė Aistė Žemaitytė, Seimo kanclerio biuro vedėja Ingrida Tamulevičiūtė, Seimo kanceliarijos Strategijos ir inovacijų skyriaus vyr. patarėja Lilijana Medelytė, Seimo kanceliarijos Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, Seimo kanceliarijos Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Rūta Steponėnienė, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė ir Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus vedėjas Alvidas Lukošaitis.

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Tauragės rajono savivaldybe

Vasario 11 dieną Tauragės rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU). Sutartis pasirašyta siekiant abipusiai naudingų tikslų – kvalifikuoto pedagogų rengimo ir pakankamo pedagogų poreikio Savivaldybės švietimo įstaigose užtikrinimo.

„Bendradarbiavimo užmezgimas su Vytauto Didžiojo universitetu yra svarbus žingsnis stiprinant mūsų rajono švietimo sistemą ilgalaikėje perspektyvoje. Siekiame, jog jauni žmonės dažniau pasirinktų pedagogo kelią ir matytų prasmę savo ateitį kurti čia – Tauragėje, todėl tikime, kad pradėtas bendradarbiavimas padės šį siekį įgyvendinti – prisidės prie ugdymo krypties studijų pasirinkimo skatinimo bei užtikrins kokybišką ugdymo procesą ateities kartoms“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.

Tikimasi, jog sudaryta sutartis taps tvirtu pagrindu stiprinti Savivaldybės ir aukštojo mokslo įstaigos bendradarbiavimą pedagogų rengimo srityje, o taip pat paskatinti jaunimą dažniau rinktis ugdymo krypties studijas, po kurių įgytas žinias ir profesinius įgūdžius jiems būtų galima pritaikyti Tauragės rajono ugdymo įstaigose.

Pasirašyta sutartimi Tauragės rajono savivaldybė įsipareigoja:

• siekiant užtikrinti pakankamą pedagogų poreikį Savivaldybės švietimo įstaigose, skleisti Universiteto pateiktą informaciją apie ugdymo krypties studijas, mokslą ir šviečiamąją veiklą Universitete;
• skatinti Savivaldybės mokyklų vadovų domėjimąsi ugdymo krypties studijomis Universitete, supažindinant mokinius su Universiteto ugdymo krypties studijų programomis, stojimo sąlygomis ir procedūromis;
• teikti Universitetui informaciją apie pedagogų poreikį Savivaldybės švietimo įstaigose;
• kviesti Universiteto darbuotojus bei studentus dalyvauti Savivaldybės organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose renginiuose;
• skleisti informaciją apie kartu su Universitetu organizuojamus renginius ir iniciatyvas.

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Jurbarko rajono savivaldybe

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Biržų rajono savivaldybe

Sausio 21 d. Biržų krašto muziejuje „Sėla“pasirašyta Biržų rajono savivaldybės ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendradarbiavimo sutartis.

Renginį sveikinimo kalba pradėjo Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius ir VDU rektorius prof. Juozas Augutis. Biržų rajono savivaldybės vicemerė Astra Korsakienė, kuruojanti Švietimo sritį, pristatė Biržų rajono savivaldybės švietimo aktualijas. VDU Švietimo akademijos kanclerės pavaduotojas, humanitarinių mokslų daktaras Mindaugas Nefas bei VDU Švietimo akademijos Mokytojų rengimo instituto vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys kalbėjo apie regionų politikos aktualumą ir universitetų pastangas suartėti su bendruomenėmis.

Svečiai turėjo galimybę apsilankyti Biržų krašto muziejuje „Sėla“, apžiūrėti eksponatus ir išgirsti apie švietimo pradžią mūsų krašte, Radvilų laikus menančią tvirtovę, jos užpuolimą ir kt.

Verslo ir universiteto bendradarbiavimas: kartu rengs vokiškai kalbančius darbuotojus

„Darbuotojai, kurie moka vokiečių kalbą, uždirba mažiausiai dešimt procentų daugiau, juolab, kad jei moki kalbą ir supranti kultūrą, gali lengviau integruotis į darbo rinką“, – sako tarptautinės IT įmonės LITIT direktorė Kristina Kikalienė. Gruodžio mėnesį UAB LITIT ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojo stiprinti aukštojo mokslo ir verslo partnerystę vokiečių kalbos ir komunikacijos programos studentams suteikiant verslo administravimo, marketingo ar informatikos kompetencijų, padedančių lengviau įsilieti į dinamišką darbo rinką.

„Mūsų partnerystė su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) yra mūsų įsipareigojimo diegti naujoves ir ugdyti talentus kertinis akmuo. Tai, jog turime tokį vizionierišką ir dinamišką sąjungininką, įkvepia mus plėsti ribas ir kurti prasmingas galimybes naujajai kartai. Nekantriai laukiame pirmųjų projektų su VDU pradžios. Be to, džiaugiamės, kad rektorius ir jo komanda rado laiko asmeniškai aptarti šią partnerystę. Tai iš tiesų pabrėžia jų tvirtą pasiryžimą kartu siekti reikšmingų rezultatų“, – teigė K. Kikalienė.

VDU rektorius J. Augutis ir LITIT direktorė K. Kikalienė

Pasirašant sutartį taip pat dalyvavo VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė, VDU Komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė, Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, studijų programos „Vokiečių kalba ir komunikacija“ vadovė doc. dr. Rūta Eidukevičienė, Informatikos fakulteto dekanas prof. Tomas Krilavičius. Susitarimą vėliau savo parašu patvirtino ir LITIT pardavimų vadovas bei valdybos narys Andreas Faber.

„Bendradarbiavimas su VDU yra tarsi mūsų LITIT vizijos kodų atrakinimas. Kartu su aukščiausias pozicijas užimančio universiteto talentais, turinčiais anglų ir vokiečių kalbos įgūdžių, mes koduojame inovacijų ir sėkmės kupiną ateitį. Partnerystė buvo tik pradžia, mes norime nustatyti naujus tarptautinio technologinio meistriškumo standartus“, – sakė A. Faber.

Šia sutartimi bus siekiama užtikrinti glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą vykdant įvairias VDU ir LITIT iniciatyvas, skatinančias kuo didesnį studijų atitikimą darbo rinkos poreikiams, stiprinant aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą, organizuojant studentų praktikas ir kitas su studijomis susijusias veiklas.

LITIT, įsteigta pasaulinės informacinių technologijų lyderės „NTT Group“ ir tarptautinės individualių programinių sprendimų tiekėjos UAB „Reiz Tech“, sujungia vokišką preciziškumą, japonišką darbo etiką ir lietuviškus talentus, siekdama kurti pažangius IT sprendimus. Įmonė orientuojasi į DACH regioną (Vokietiją, Austriją, Šveicariją) ir siūlo galimybes dirbti prie inovatyvių projektų tokiose srityse kaip automobilių pramonė, bankininkystė, draudimas ir gamyba. Nuo debesijos technologijų ir SAP iki dirbtinio intelekto bei individualizuotos programinės įrangos kūrimo.

Dirbdama su vokiškai kalbančių šalių rinka, įmonė jaučia vokiečių kalbos poreikį, todėl ne tik moko šios kalbos jau esamus darbuotojus, bet ir yra pasirengusi prisidėti prie vokiškai kalbančių specialistų rengimo. UAB LITIT planuose – tikslinės stipendijos skyrimas VDU studentui(-ei), kuris(-i) savo studijas derina su papildomų žinių gilinimu įvairiose srityse, ypač IT ir vokiečių kalbos. Šia stipendija siekiama skatinti tarpdisciplininius gebėjimus ir palaikyti studentus, kurie siekia sėkmingai derinti skirtingų sričių kompetencijas.

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė Rūta Eidukevičienė džiaugiasi prasidėjusiu bendradarbiavimu: „Mūsų vykdomos germanistikos studijos nuo pat pradžių orientavosi į dalykinės kalbos ir profesinės komunikacijos, tarpkultūrinio bendradarbiavimo su vokiškai kalbančiomis šalimis kompetencijų ugdymą, tačiau tuo pat metu labai skatiname savo studentus greta filologijos pasirinkti gretutines, į kitokių praktinių įgūdžių stiprinimą orientuotas studijas, nes toks derinys leidžia būti lankstiems ir atveria daugybę ateities perspektyvų. Žinoma, savo programoje laukiame studentų ir iš kitų programų, nes jiems vokiečių kalbos žinios irgi gali padėti atverti daugiau durų. Bendradarbiavimas su verslu svarbus dar ir todėl, jog tokiu būdu studentai gali ne tik mokytis iš į universitetą atvykstančių praktikų, bet ir nuvykę į įmonę įgyti papildomų gebėjimų.“

VDU Komunikacijos prorektorė V.Bijeikienė, LITIT direktorė K.Kikalienė, VDU rektorius J.Augutis, Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, studijų programos „Vokiečių kalba ir komunikacija“ vadovė R.Eidukevičienė, LITIT marketingo specialistė Martyna Žulpaitė, Informatikos fakulteto dekanas T.Krilavičius, VDU Studijų prorektorė S.Pilkienė

Bendradarbiaus siekiant aukštesnio žurnalistikos lygio Lietuvoje

Rugsėjo 10 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Vilniaus universitetas (VU) ir Romo Sakadolskio žurnalistikos forumo iniciatyvinė grupė pasirašė bendradarbiavimo sutartį organizuojant Tarptautinius Romo Sakadolskio žurnalistikos forumus. Susitarimą parašais patvirtino VDU rektorius prof. Juozas Augutis ir VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Prie universitetų kaip forumo partneriai taip pat prisijungė LRT bei Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), o forumas tapo svarbiausia ir solidžiausia diskusijų apie lietuviškosios žurnalistikos ir žiniasklaidos būklę arena.

Pasak VDU rektoriaus prof. J. Augučio, ši sutartis – tai žingsnis į priekį kuriant inovatyvią ir atsakingą žurnalistiką: „Bendram tikslui susivienijusi akademinė bendruomenė gali pasiekti daug daugiau. Tikime, kad šis bendradarbiavimas padės ugdyti naują žurnalistų kartą, kuri gebės atsakingai ir kūrybiškai spręsti ateities žiniasklaidos iššūkius, o forumas ir toliau skatins kritinį mąstymą, medijų raštingumą ir etikos standartų puoselėjimą tarp jaunų profesionalų.“

„Džiaugiamės, kad ilgametę akademinių žurnalistikos studijų patirtį turintys universitetai suvienija žiniasklaidos atstovus bendroms intelektualioms diskusijoms, kuria naujas tradicijas ir platformas kalbėti apie vieno iš demokratijos ramsčių dabartį ir ateitį. Tikiu, kad tokios diskusijos prisideda ir prie studijų kokybės gerinimo, aktyvesnio jaunų žmonių įsitraukimo į žiniasklaidos darbus ir savo atsakomybės bei potencialo supratimo“, – teigia VU rektorius prof. R. Petrauskas.

Beprecedentis įvykis

Anot Forumo iniciatynės grupės, kuriai priklauso Emilija Sakadolskienė, Auksė Balčytienė, Paulius Gritėnas, Edmundas Jakilaitis, Renata Matkevičienė, Artūras Morozovas, Audronė Nugaraitė, Donatas Puslys, Rytis Staselis, Rytis Zemkauskas ir Ina Žurkuvienė, šiuolaikiniame pasaulyje nebegalime suprasti žurnalistikos senoviškai – ji nebėra tik žinių pranešimai.

LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas, VU rektorius prof. R. Petrauskas, IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė, VDU rektorius prof. J. Augutis, Forumo iniciatyvinės grupės narys R. Zemkauskas

„Žurnalistika šiandien yra ir verslas, ir pramoga, ir komunikacija, ir informacija, ir dezinformacija. Kaip pažangi pasaulio visuomenė, galime ir turime aiškintis žurnalistikos procesus iš kelių taškų vienu metu: iš amato profesionalų pusės, iš akademinių tyrėjų pusės, iš verslo ir visuomenės perspektyvos. Visą šį be galo įdomų, o kartu ir sudėtingą lauką kasmet ir bando aptarti Romo Sakadolskio žurnalistikos forumas, – sako organizatoriai. – Ketvirtuosius savo metus Forumas pasitinka išaugęs ir suvienijęs didžiąją dalį lietuviškos žiniasklaidos. Tačiau tuo pačiu Forumo tikslas išlieka toks pat aiškus kaip prieš ketverius metus: suteikti žiniasklaidos profesionalams galimybę kurti geresnės kokybės žurnalistiką. Tą labai vertiname ir daug tikimės. Permainos nebus greitos. Tačiau jos bus.“

Forumo iniciatyvinės grupės narė, Romo Sakadolskio žmona E. Sakadolskienė džiaugiasi, kad sutartis suvienija universitetus, kuriuose dėstė R. Sakadolskis. „Tai – beprecedentis įvykis mūsų žiniasklaidos istorijoje. Mums rūpi mūsų žurnalistikos kokybė bei ateitis ir tai, manome, yra naudinga tiek visuomenei, tiek mūsų valstybės ateičiai. Tai rūpėjo ir R. Sakadolskiui“, – teigia E. Sakadolskienė.

Buvusio CNN naujienų redaktoriaus paskaita ir apdovanojimai

Tarptautinis akademinis Romo Sakadolskio žurnalistikos forumas šiais metais vyks rugsėjo 13 d. kultūros bare „Paviljonas“. Renginyje pranešimus skaitys Augustinas Šemelis, Laisvė Radzevičienė, Agnė Narušytė, Audronė Nugaraitė, Antanas Jonušas, Raimondas Kuodis, Liudas Ramanauskas, Laurynas Šeškus, James LeMay. Taip pat vyks keturios diskusijos. Vieną iš jų – „Kaip žiniasklaida ruošiasi darbui krizės, konflikto, ekstremalios situacijos atveju?“ 16.45 val. tiesiogiai transliuos portalai lrt.lt, delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt ir tv3.lt. Diskusijoje dalyvaus Vaidotas Beniušis, Benas Gerdžiūnas, Tomas Rytel ir Daiva Ulbinaitė. Moderatorius – Artūras Morozovas.

Forumo išvakarėse, rugsėjo 12 d., VDU kartu su JAV Ambasada Lietuvoje pakvies į buvusio CNN naujienų redaktoriaus, šiuo metu dirbančiu konsultantu transliuotojų vadovams ir žurnalistams visame pasaulyje, James LeMay atvirą paskaitą ir tiriamosios žurnalistikos dirbtuves žiniasklaidos profesionalams.

J. LeMay paskaita „When facts are not enough: how to sustain journalism in the era of disinformation“ („Kai neužtenka faktų: kaip išsaugoti žurnalistiką dezinformacijos amžiuje“ paskaita vyks VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, 106 auditorija) 11.15 val. Paskaita vyks anglų kalba. Įėjimas laisvas.

Forumo kulminacija – kasmetiniai R. Sakadolskio žurnalistikos apdovanojimai, skiriami žurnalistams/ėms už išskirtinius darbus fakto, nuomonės, pramogos, tiriamosios ir kultūros žurnalistikos srityse. Šie apdovanojimai – tai ne tik įvertinimas, bet ir paskatinimas žurnalistams toliau siekti aukščiausių profesinių standartų.

Tarptautinis Romo Sakadolskio žurnalistikos forumas – tai kasmetinis renginys, suburiantis žurnalistikos profesionalus, tyrėjus ir studentus į diskusijų erdvę, kurioje analizuojama žurnalistikos padėtis Lietuvoje ir pasaulyje. Forumas ne tik siekia atspindėti dabartinę žurnalistikos tikrovę, bet ir numatyti jos ateities kryptis. Forumo metu keliami klausimai apie žiniasklaidos įtaką visuomenės nuomonės formavimui, žurnalistų atsakomybę, etikos principus, naujausias technologijas, keičiančias žurnalistų/čių darbo specifiką ir kt.

Romas Sakadolskis – Lietuvos ir JAV žurnalistas, ilgametis „Amerikos balso“ korespondentas, lietuvių redakcijos vedėjas. Jis dalyvavo visuose svarbiausiuose Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo įvykiuose ir pasakojo apie juos klausytojams. R. Sakadolskis į Lietuvą atnešė vakarietišką supratimą apie žiniasklaidą: dirbdamas dėstytoju Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose savo studentus mokė korektiškos, faktais paremtos žurnalistikos, svajojo apie tikrus žurnalistinius tyrimus.

Forumo organizatoriai: Vytauto Didžiojo universitetas ir Vilniaus universitetas.

Antrus metus iš eilės forumas organizuojamas bendradarbiaujant su JAV ambasada Lietuvoje.

Lietuva bendradarbiaus su inovacijų srities lydere MIT

Lietuva ir pasaulyje lyderiaujanti JAV mokslo ir studijų institucija – Masačusetso technologijos institutas (angl. „Massachusetts Institute of Technology“, MIT) – oficialiai pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo ir MISTI programos įgyvendinimo Lietuvoje. Ši programa sustiprins Lietuvos, kaip vieno iš inovacijų ir technologijų centrų, įvaizdį ir žinomumą ir paskatins šalies mokslo ir verslo atstovų bendradarbiavimą su MIT.

Rugsėjo 9 d. Lietuvos mokslo taryboje (LMT) ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, LMT ir susitarime dalyvaujančios šalies įmonės ir organizacijos, tarp kurių – Vilniaus dailės akademija, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos energetikos institutas, „Lietuvos geležinkeliai“, Kauno mokslo ir technologijų parkas, asociacija „INFOBALT“, pasirašė ketinimų protokolą (angl. „Memorandum of Understanding“) dėl bendradarbiavimo su MIT. Sutartį planuojama pasirašyti lapkritį.

Prieiga prie pasaulinio lygio mokslo išteklių

Masačusetso technologijos institutas – tai mokslo ir inovacijų epicentras, nuolat lyderiaujantis geriausių pasaulio universitetų reitinguose. Šio universiteto absolventai yra įkūrę daugiau nei 30 tūkst. aktyvių įmonių, kurios generuoja 4,6 trilijono JAV dolerių metinių pajamų ir suteikia daugiau nei 3,3 mln. darbo vietų visame pasaulyje. Tai prilygsta septintai pagal dydį pasaulio ekonomikai.

Ketinimų protokolu susitariama dalyvauti MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programoje Lietuvoje. Galimybė Lietuvai tapti pilnaverte MIT MISTI programos nare suteiktų prieigą prie pasaulinio lygio mokslo, technologijų ir inovacijų išteklių, sustiprintų mūsų šalies pozicijas transatlantinėje erdvėje, ypač saugumo srityje.

Sutarties pasirašymas

Viena iš MISTI programos dalių – „Global Seed Funds“ skatintų bendrus projektus, tyrimus ir inovacijų plėtrą tarp MIT, Lietuvos aukštųjų mokyklų ir verslo. Lietuva kartu su MIT galėtų steigti ir įvairias MIT MISTI paprogrames, pritaikytas konkretiems šalies poreikiams, pavyzdžiui, biotechnologijų, lazerinių technologijų, miškininkystės ar kitose srityse.

Iniciatorius – VDU vizituojantis profesorius

Šiuo metu MISTI programa veikia tik daugiau nei 25 pasaulio šalyse, tarp jų – Japonija, Singapūras, Danija, Italija, Norvegija, Portugalija, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Australija ir kitos.

Lietuva ir jos verslo bei mokslo sektoriai buvo pastebėti ir gavo šią išskirtinę galimybę dėka menininko Gedimino Urbono, kuris jau penkiolika metų yra MIT profesorius, ir padeda tiesti tiltus tarp Lietuvos ir vieno prestižiškiausių pasaulio universitetų. Gediminas ir Nomeda Urbonai yra VDU vizituojantys profesoriai.

Nomeda ir Gediminas Urbonai

MIT yra žinomas ne tik dėl savo akademinių pasiekimų, bet ir reikšmingų inovacijų, kurios keičia pasaulį. Universiteto sąraše – beveik 700 išradimų ir virš 300 patentų. Neatsiejama MIT tapatybės dalis yra ir tarpdiscipliniškumas, meno-mokslo tyrimai, eksperimentavimas: čia veikia MIT Mokslo muziejus, Vizualiųjų menų centras, 12 muziejų bei galerijų ir daugiau nei 3 500 meno kūrinių nuolatinė kolekcija.

Šis tyrimų universitetas bendradarbiauja su daugiau kaip 800 kompanijų visame pasaulyje ir turi daugiau nei 65 tyrimų centrus, laboratorijas bei programas. Jo sienos yra namai daugiau nei šimtui Nobelio premijos laureatų, taip pat Pulitzerio, Grammy, Guggenheimo ir MacArthur apdovanojimų, Venecijos bienalės laureatų.

MIT studentai savanoriavo Ukrainos centre

Pagal „Global Teaching Labs“ programą atvykę MIT studentai galėtų vesti STEAM ir verslumo pamokas Lietuvos mokyklose, dalydamiesi naujausiomis žiniomis pagal inovatyvias MIT mokymo metodikas. Taip pat MIT studentai galėtų atlikti praktiką inovatyviose Lietuvos įmonėse ir organizacijose – ši iniciatyva jau vykdoma porą metų, o MIT finansuoja savo studentų stažuotes Lietuvoje.

Planuojama įgyvendinti stažuočių ir tyrimų programa suteiks platesnes galimybes MIT studentams atlikti praktiką Lietuvoje. MIT studentai galės įgyti praktinės patirties tiek stažuodamiesi didžiosiose įmonėse, tiek augančiuose ir didelį potencialą turinčiuose startuoliuose. Ši programa ne tik leis Lietuvos įmonėms bendradarbiauti su augančiais talentais iš JAV, bet ir, naudojantis MIT bendradarbiavimo priemonėmis ir projektais, ugdyti savo įmonių talentus.

VDU šią vasarą jau sulaukė dviejų savanorių MIT studentų – jie prisidėjo prie VDU Ukrainos centro vasaros mokyklos, skirtos ukrainiečių vaikams, veiklų. Pavyzdžiui, mokė juos gaminti ledus, pasigaminti saulės orkaitę ir programuoti. Studentai vaikams padėjo susipažinti su programavimo kalba „Scratch“ – nesudėtinga, specialiai vaikams pritaikyta, MIT mokslininkų sukurta kalba, kuri skatina kūrybiškumą, leidžia vaikams ugdyti kritinio mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžius.

Kviečiamos jungtis įmonės

Siekiant užtikrinti šią partnerystę ir maksimaliai išnaudoti jos teikiamas galimybes, Lietuva turėtų mokėti metinį 300 tūkst. JAV dolerių narystės programoje mokestį. Šios lėšos būtų skirtos būtent Lietuvos reikmėms: studentų ir mokslininkų mainams, pradiniam mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų finansavimui bei kitoms iniciatyvoms, tiesiogiai prisidedančioms prie Lietuvos mokslo ir technologijų ekosistemos stiprinimo.

Visos suinteresuotosios pusės yra kviečiamos pasinaudoti šia unikalia galimybe bei prisidėti prie MIT MISTI Lithuania programos įgyvendinimo ir registruotis LMT anketoje iki rugsėjo 16 d.

VDU prisidės prie Lietuvos centro Taivane steigimo

Balandžio 25 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), atstovaujamas rektoriaus prof. Juozo Augučio, pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Taivano Nacionaliniu Čengči universitetu (NCCU), atstovaujamu prezidento prof. Tsai-Yen Li. Šia sutartimi VDU prisidės prie Lietuvos centro Nacionaliniame Čengči universitete (NCCU) steigimo, kuris suteiks postūmį sklandžiau ir reguliariau vystyti su Lietuva susijusias mokslo, studijų bei kultūrines veiklas.

Savo sveikinimo kalboje VDU rektorius prof. J. Augutis pažymėjo, kad šios sutarties pasirašymas simboliškai sutampa su šią dieną švenčiamu VDU atkūrimo ir artes liberales studijų atsiradimo Lietuvoje 35-mečiu. „Lietuvos centro Nacionaliniame Čengči universitete steigimas žymi naują etapą mūsų ilgamečiame bendradarbiavime su Taivanu, kuris, tikiu praturtins mūsų akademinę aplinką bei dar labiau sustiprins mūsų šalių tarpusavio ryšius”, – sakė universiteto rektorius.

Tuo metu NCCU prezidentas prof. Tsai-Yen Li džiaugėsi galimybe bendradarbiauti su VDU. „Nors geografine prasme mūsų šalys yra toli viena nuo kitos, tačiau turime ir nemažai panašumų. Ypatingai laisvės ir demokratijos siekyje. Esu įsitikinęs, jog dėka VDU veikiančio Taivano centro ir Taivane steigiamo Lietuvos centro šias vertybes dar labiau sustiprinsime vykdydami bendras veiklas ir iniciatyvas”, – vizito metu kalbėjo NCCU atstovas.

Prof. Tsai-Yen Li

Taivano atstovybės Lietuvoje vadovė, ambasadorė Constance H.Wang atkreipė dėmesį, jog šios sutarties pasirašymas yra didelis pasiekimas net tik universitetui, bet ir visai šaliai. „Šiuo bendradarbiavimu tikimės vykdyti daugiau bendrų iniciatyvų ne tik akademiniame, bet ir kultūriniame lygmenyje”, – bendradarbiavimo siekius išsakė Constance H.Wang.

Constance H.Wang

Susitikimo metu universiteto atstovams ir svečiams VDU Azijos centro vadovas dr. Arvydas Kumpis ir vyr. specialistas doc. dr. Linas Didvalis plačiau papasakojo ir apie VDU veikiantį Taivano centrą, jo vykdomas veiklas bei pasiekimus. Anot dr. A. Kumpio, Taivane steigiamas Lietuvos centras atvers galimybes ieškoti sinergijos su VDU veikiančiu Taivano centru, vykdyti projektus, atliepiančius abiejų šalių interesus. „VDU turi ilgametę patirtį skatinant ryšius su užsienio lituanistikos ir baltistikos centrais visame pasaulyje, o Lietuvos centro įsikūrimas Taivane tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai sustiprina šį tinklą. Tad sujungus sėkmingą daugiametę patirtį kuruojant VDU Taivano centrą su lituanistinių centrų praktika galima tikėtis naujo etapo dvišaliuose santykiuose pradžios“, – pažymėjo Taivano centro veiklas kuruojančio VDU Azijos centro vadovas dr. A. Kumpis.

Dr. Arvydas Kumpis

Pasak jo, naujasis NCCU Lietuvos centras atveria plačias galimybes, kurių išnaudojimas priklausys nuo akademinės bendruomenės pastangų. „Visų pirma, tikimės aktyvesnių dėstytojų vizitų, kurie paskatins gilesnį domėjimąsi Lietuva Taivane, įsitrauks į studentų konsultavimą, o pažintis panaudos bendriems tyrimų projektams. Kitas lygmuo – studentai, kurių mainai gali vykti aktyviau, ypač matant atsiveriančias galimybes gilinti dvišalius ryšius ir augantį būsimų specialistų poreikį. Galiausiai, Taivano ir Lietuvos centrai gali dirbti kartu kultūros ir edukacijos srityje: organizuoti renginius, vasaros mokyklas, keistis įvairiapuse aktualia informacija“, – pasakojo dr. A. Kumpis.

Dvišalį bendradarbiavimą su Taivano universitetais VDU pradėjo dar prieš beveik 15 metų. Pirmosios pasirašytos sutartys leido per šį laiką į mainus išleisti dešimtis VDU studentų, priimti čia atvykstančius taivaniečius, stiprinti ryšius tarp dėstytojų ir tyrėjų.

„Praėjusiais metais buvo pažymėtas ir VDU veikiančio Taivano centro dešimtmetis: 2013 metais įsteigtas padalinys padėjo sutelkti esamus išteklius ir jų dėka surengti įvairiausių renginių: keturias tarptautines konferencijas, skatinančias dalintis žiniomis apie Taivaną, ne vieną atvirą paskaitą, parodą, kitus kultūrinius ir į visuomenę orientuotus renginius“, – pažymėjo VDU Azijos studijų centro darbuotojas dr. Linas Didvalis.

Dr. Linas Didvalis

Auganti svarba vienyti demokratiškas valstybes ir stiprinti jų bendradarbiavimą suteikia paskatą išlaikyti esamą VDU ryšių su Taivano universitetais įdirbį ir ieškoti naujų veiklos sričių. 2023 m. lapkritį įvykęs VDU delegacijos, vadovaujamos rektoriaus prof. Juozo Augučio, vizitas į Taivaną suteikė galimybę aptarti tolimesnę plėtrą.

„Atvykti į Taivaną mus paskatino mūsų sena draugystė, o taip pat ir nauja politinė situacija: Lietuva yra žengusi žingsnį artėti su Taivanu kaip šalimi, įsteigta Taivano atstovybė Vilniuje. Ne paslaptis, kad Kinijos atsakas į tai palietė ir Lietuvos verslus, ir politiką, ir akademinį pasaulį, taip pat ir mūsų universitetą. Tiek mes, tiek taivaniečiai tą situaciją labai gerai suprantame. Vizito tikslas buvo ir aplankyti senus draugus, ir padiskutuoti su naujais universitetais Taipėjuje“, – tuomet sakė VDU rektorius.

Šiuo metu VDU yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su septyniomis Taivano aukštojo mokslo institucijomis, vykdomi studentų ir dėstytojų mainai, bendradarbiaujama su Taivaniečių atstovybe Lietuvoje.

Susitikimo metu taip pat aptartos tolesnės bendradarbiavimo veiklos, kurios galėtų būti vykdomos NCCU Lietuvos centre Taivane.

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Panevėžio rajono savivaldybe

Rugsėjo 7 d.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. dr. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Panevėžio rajono savivaldybe, atstovaujama mero Antano Pociaus.

Sutartimi siekiama abipusiai naudingų tikslų rengiant kvalifikuotus mokytojus ir pagalbos mokiniui specialistus, užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį Panevėžio rajono savivaldybės švietimo įstaigose.

Susitikime dalyvavo VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, vyr. specialistas Povilas Urbšys, savivaldybės administracijos specialistai, Panevėžio rajono gimnazijų, pagrindinių mokyklų, progimnazijos  vadovai, Švietimo centro atstovai.

Bendradarbiavimui savivaldybės taryba pritarė birželio mėnesį vykusiame posėdyje. Sutarties pasirašymo laikas – neatsitiktinis: naujųjų mokslo metų pradžia.

„Šiandien esame didžiausias pedagogų rengimo centras Lietuvoje. Tad šia sutartimi įsipareigojame sudaryti sąlygas savivaldybei, jos ugdymo įstaigoms, mokiniams pasinaudoti mūsų moksliniais bei organizaciniais ištekliais bendriems projektams įgyvendinti ir renginiams organizuoti, kviesti savivaldybės atstovus dalyvauti universiteto organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose, bendradarbiauti organizuojant universiteto studentų mokomąsias praktikas ir įgytų žinių pritaikomumą darbo vietoje, informuoti savivaldybę ir jos ugdymo įstaigas apie universiteto siūlomas ugdymo krypties programas, galimybes ir sąlygas studijuoti”, – sakė prof. J. Augutis.

„Mes, buvę stropūs mokiniai ir studentai, taip pat laikysimės savivaldybės įsipareigojimų: kviesime universiteto darbuotojus, studentus į Panevėžio rajone rengiamas konferencijas, seminarus ir mokymus, kitus renginius. Bendradarbiausime projektinėje veikloje, organizuosime studentų mokomąsias praktikas“, – sakė savivaldybės meras A. Pocius.

Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus viliasi, kad bendradarbiaujant su universitetu bus atnaujinami duomenys apie pedagogų poreikį, jų rengimą ir perkvalifikavimą, bus sudarytos palankesnės sąlygos mokytojo profesijos prestižo didinimui, finansinės paramos teikimui asmenims, pasirinkusiems pedagogines studijas, o vėliau įsidarbinimui Panevėžio rajono savivaldybės švietimo įstaigose. Yra numatyta siekti užtikrinti mokytojų trūkumą savivaldybėje ir gerinti ugdymo procesą.

VDU su MPPD prie KA sieks kelti pilietinės visuomenės sąmoningumą

Gruodžio 7 d. vykusio VDU Rektorato posėdžio metu universiteto rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos (MPPD prie KAM), atstovaujamu direktoriaus Virginijaus Vitalijaus Vilkelio.

Šia sutartimi bus siekiama šviesti ir informuoti visuomenę Lietuvos saugumo ir gynybos politikos klausimais, apie Lietuvos kariuomenę ir jos vaidmenį užtikrinant šalies saugumą, ugdyti pilietinę visuomenę, kelti jos sąmoningumą, rūpintis Lietuvos kariniu-gynybiniu paveldu ir apsauga, iškilių asmenybių ir istorinių įvykių įamžinimu bei pagerbimu, rūpintis jaunimo socializacija, ugdyti nacionalines vertybes, patriotiškumą ir pilietiškumą.

Pasak Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovo, departamente veiklą vykdo 3 skyriai: mobilizacijos, priimančiosios šalies paramos skyrius ir pilietinio pasipriešinimo skyrius. „Turbūt jei gatvėje sutiktų praeivių paklaustumėte, kas yra mobilizacija, sulauktumėte atsakymo, jog tai yra šaukimas į kariuomenę. Tačiau, jeigu kalbame apie valstybės mobilizaciją, tai reiškia valstybės institucijų veiklos pertvarkymą, kurio metu yra telkiami ištekliai, perskirstomi resursai, užtikrinant gyvybiškai svarbiausių funkcijų palaikymą. Šiuo atveju, mes esame to teisinio režimo administratoriai, metodikos rengėjai, prižiūrėtojai. Taip pat esame parengę pristatymus ir kursus apie pilietinio pasipriešinimo sampratą, metodus, būdus”, – departamento veiklą apibūdino direktorius.

Be mobilizacijos skyriaus, MPPD prie KAM taip pat veikia priimančiosios šalies paramos skyrius, kuris dirba kariuomenės poreikių ir atvykstančių pajėgumų paslaugų poreikių tenkinime, o pilietinio pasipriešinimo skyrius užsiima pilietiškumo ugdymo veiklomis. „Būtent ugdymas gimdo piliečių atsparumą. Bendraudami su visuomene sėjame žinios sėklą, kuri užaugusi, neutralizuoja nežinią. Visada sakau, jog apie nežinią reikia pasikalbėti, nes tik apie tai išsikalbėję, tampame ramesni. Tą puikiai atspindi Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjo O. Arestovyčiaus rolė Ukrainoje. Jis neperteikia kažkokių taktinių, karinių žinių, o paprasčiausiai dirba kaip psichologas, ramindamas visuomenę ir to pakanka. Įkaitusioje geopolitikoje labai svarbu destresuoti įkaitusią visuomenę”, – pabrėžė V. V. Vilkelis.

VDU rektorius J. Augutis taip pat akcentavo šios bendradarbiavimo sutarties prasmę ir naudą. „Universitete ugdome jaunus žmones, rengiame būsimus mokytojus, kurių suformuoti įgūdžiai persiduos tūkstančiams moksleivių. Paskutinieji įvykiai, ne tik karas Ukrainoje, bet ir pandemija, parodė, kad daugelis mūsų sistemų nėra pakankamai pritaikytos ar pasiruošusios. Todėl turime apsidrausti ir pasiruošti iš anksto”, – kalbėjo rektorius.