Vieša paskaita „Arčiau gamtos“– profesoriui Tadui Ivanauskui atminti“
Nuo neatmenamų laikų gamta buvo svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Prie gamtos puoselėjimo ir išsaugojimo ypač prisidėjo ir žymus biologas, zoologas, profesorius Tadas Ivanauskas. Šiais metais minint Lietuvos Universiteto 100-metį ir vieno iš jo įkūrėjų, profesoriaus Tado Ivanausko, 140-ąsias gimimo metines, kviečiame į paskaitą „Arčiau gamtos“– profesoriui Tadui Ivanauskui atminti“, kuri vyks gegužės 4 d. (trečiadienį), 17:30 val., VDU Mažojoje Salėje (S. Daukanto g. 28).
Paskaitą ves VDU profesorius Mindaugas Venslauskas, kuris prisidėjo prie Vytauto Didžiojo universiteto ir Gamtos mokslų fakulteto įkūrimo, taip pat net 15 metų kartu mokęsis ir dirbęs su Tadu Ivanausku, o dabar rašantis apie jį atsiminimų knygą.
Paskaitoje prof. M. Venslauskas papasakos apie Tado Ivanausko mokslinę veiklą ir jos svarbą, o taip pat kviesime atsigręžti į gamtą ir prisiminti jos išsaugojimo svarbą.
Prof. Tado Ivanausko iniciatyva Lietuvoje atsirado tokios mokslo šakos, kaip: sodininkystė, ornitologija, teriologija, hidrobiologija, entomologija, kerpetologija ir kt. Didžiausią indėlį įnešė į ornitologijos sritį – daugiausiai laiko skyrė tyrinėdamas paukščius, jų migraciją, įkūrė pirmąją bei vienintelę ornitologijos stotį Lietuvoje Ventės rage. Kartu su savo žmona surengė pirmąją „Nacionalinę paukščių dieną“, kurios metu vyko inkilų kabinimo akcija dabartiniame VDU Botanikos sode. Profesorius, taip pat yra vienas žymiausių gamtos apsaugos pradininkų Lietuvoje. Gamtininkas, norėdamas apsaugoti tam tikras gyvūnų rūšis ir suteikti joms saugų prieglobstį, prisidėjo ir prie Žuvinto rezervato įsteigimo.
Tad susitinkame jau gegužės 4 d., 17:30 val. VDU Mažojoje Salėje! Renginys bus transliuojamas gyvai per Microsoft Teams platformą, nuoroda pasidalinsime dieną prieš renginį.
RENGINYS NEMOKAMAS IR ATVIRAS VISIEMS!
Ekspozicijos „Vivat Universitas Vytauti Magni!” atidarymas
Šiandien 15 val. rektorate vyks Universiteto šimtmečiui skirtos ekspozicijos „Vivat Universitas Vytauti Magni!” atidarymas, kurį kviečiame stebėti tiesiogiai internetu, paspaudus šią nuorodą.
Universiteto bendruomenė kviečiama aplankyti parodą gyvai penktadienį (balandžio 29 d.) 12 val. ir 14 val. Ekskursijas ves istorikas dr. Egidijus Balandis. Vietų skaičius ribotas, kviečiame užsiregistruoti internetu.
Virtualus seminaras „Pagrindinės švietimo vadybininko karjeros kelio stotelės: pedagogas – švietimo vadybos magistrantas – sėkmingas vadovas“
2022 m. balandžio 28 d. , ketvirtadienį, 16.30 val. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija kviečia besidominčius švietimo vadybos karjeros galimybėmis į virtualų seminarą-diskusiją „Pagrindinės švietimo vadybininko karjeros kelio stotelės: pedagogas – švietimo vadybos magistrantas – sėkmingas vadovas“.
Renginyje numatoma pasidalinti informacija, kokios švietimo vadybos karjeros tobulinimo galimybės yra Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Vilniuje. Išsakysime lūkesčius, pateiksime aktualią informaciją planuojantiems pasirinkti švietimo vadybininko kelią, papasakosime apie studijas Švietimo vadybos magistrantūros studijų programoje, pasidalysime gerosios praktikos patirtimi, atsakysime į rūpimus klausimus.
Laukiame ne tik planuojančių būti švietimo institucijų vadovais, bet ir dirbančiųjų švietimo vadybos srityje.
Programa:
16.00 – 16.30 Registracija
16.30 – 16. 35 Sveikinimo žodis. Prof. dr. Aušra Rutkienė, Švietimo vadybos ir politikos katedros vedėja
16.35 – 16.45 „Švietimo sistemos vadovų kompetencijos ir jų vertinimas Nacionalinėje švietimo agentūroje“. Snieguolė Dinapienė, Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento, Vertinimo skyriaus metodininkė, VDU Švietimo akademijos, Švietimo vadybos magistrantūros studijų programos magistrė.
16.45 – 16.55 „Švietimo vadybos magistrantūros studijų reikšmė vadovo praktiko ugdymui“. Andrius Bečys, Kultūros centro In Actio direktorius bei tarptautinių programų koordinatorius, Vartotojų aljanso patarėjas strateginiais klausimais, startuolio „Goalhub“ steigėjas bei vykdantysis vadovas, Švietimo vadybos magistrantūros studijų programos pirmo kurso magistrantas.
16.55 – 17.05 „Švietimo vadybos magistrantūros studijų reikšmė vadovo tyrėjo ugdymui“. Elena Viktorija Rossidis, darželių tinklo „Katino dienelės“ Vilniuje ugdymo kokybės vadovė, Švietimo vadybos magistrantūros studijų programos antro kurso magistrantė.
17.05 – 17.15 „Švietimo vadybos magistrantūros programa: turinys ir organizavimas“. Prof. Dr. Palmira Pečiuliauskienė, Švietimo vadybos magistrantūros programos vykdymo komiteto narė
17.15 – 17.25 Apibendrinimas, diskusijos. Prof. dr. Aušra Rutkienė, Švietimo vadybos ir politikos katedros vedėja.
Renginys vyks per TEAMS platformą, prisijungimo nuoroda.
Seminarą-diskusiją organizuoja: Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Mokytojų rengimo institutas, Lietuvos karjeros specialistų asociacija.
„Regionų ateities forumas 2022“
„Net jei tuoj pasaulio pabaiga, mes vis tiek turim sodinti savo obelis“. Cz. Miłoszas
Ateitis šių dienų kontekste – nežinomybę ir susirūpinimą keliantis klausimas, kiekvieno iš mūsų gyvenimuose. Nors jos ir negalime numanyti, tačiau visų mūsų indėlis į jos kūrimą turi itin didelę reikšmę. Šiuo metu regionų ateitis kelia vis daug susirūpinimo ir susidomėjimo. Mokslo, regionų savivaldos, verslo ir nevyriausybinių organizacijų glaudus bendradarbiavimas gali padėti surasti tinkamiausius sprendimus regionams ir jų žmonėms. Todėl aktyvus visų suinteresuotųjų įsitraukimas ir įgalinimas veikti yra labai svarbus veiksnys, padedantis siekti regionų konkurencingumo ir gyvybiškumo, autentiškumo, prisidedantis prie pažangaus regionų vystymo bei inovatyvių sprendimų kūrimo, įgyvendinimo ir gerosios patirties sklaidos.
VDU Žemės ūkio akademija kviečia jau į antrus metus organizuojamą renginį „Regionų ateities forumas 2022“, kuriame išgirsite daugiau nei 20 nusipelniusių mokslininkų pranešimų su jų įžvalgomis, pagrįstomis tyrimų rezultatais. Plenarinės sesijos metu vyks aktyvios diskusijos, kurių metu valdžios, mokslo ir verslo atstovai pasisakys aktualiomis temomis regionams ir jų žmonėms. Renginyje bus plėtojamos diskusijos sumanių kaimų, kokybiško maisto, žolynų svarbos šiuolaikiniame gyvenime temomis. Forumo sekcijos apjungs kaimo – miesto integracinius ryšius kuriant maisto sistemas ir vystant vietos turizmą, bioekonomikos svarbą tvaraus regiono vystymosi procese bei infrastruktūros plėtrą atsižvelgiant į žaliojo kurso galimybes žmogui ir gamtai.
Renginio globėjas – Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas
Renginio moderatorius – Edvardas Žičkus
Data: 2022 m. balandžio 28 d.
Laikas: 9.00 val. – 15:00 val.
Vieta: YouTube, MS Teams
Konferencija „Regionų ateities forumas 2022″ vykdoma pagal Kaimo tinklo projektą NR. PLKT-22-1-01055-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
„Skaitmeninis pasakojimas (digital storytelling) kaip inovatyvus studijų metodas: lyčių dimensijos integravimo į studijų procesą pavyzdžiai“
Projektas SPEAR, siekiantis skatinti lyčių lygybę universitete, organizuoja viešus mokymus, kurie supažindins dėstytojus (-as) su inovatyvaus Skaitmeninio pasakojimo (digital storytelling) metodo taikymu studijų procese. Mokymai vyks balandžio 29 d., penktadienį, 14–16 val. nuotoliniu būdu („MS Teams“). Norintys dalyvauti kviečiami registruotis.
Mokymų tema – „Skaitmeninis pasakojimas (digital storytelling) kaip inovatyvus studijų metodas: lyčių dimensijos integravimo į studijų procesą pavyzdžiai“.
Skaitmeninis pasakojimas studijų procese – tai trumpos (apie 2–5 min.) studentų(-čių) kuriamos asmeninio pasakojimo istorijos, pasitelkiant vaizdą, garsą, tekstą. Šio metodo taikymas leidžia tobulinti studentų(-čių) vizualinio raštingumo, XXI a. kompetencijas (pvz., medijų raštingumas), pilietiškumo, kritinio mąstymo ir kitus gebėjimus. Mokymų lektorės pristatys šio mokymosi metodo taikymo principus, eigą, didaktinius įrankius, pavyzdžius ir savo kelių metų patirtį šioje srityje.
Ši metodologija pristatoma iliustruojant, kaip integruoti lyčių dimensiją į studijas. Šiuos mokymus veda projekto SPEAR, skirto Lyčių lygybės plano įgyvendinimui Vytauto Didžiojo universitete, komanda. Lyčių dimensijos integravimas į studijas ir tyrimus yra svarbi Lyčių lygybės plano priemonė.
Mokymai skirti: dėstytojams(-oms), kurie(-ios) siekia taikyti inovatyvius metodus savo paskaitose; edukologijos srities specialistams(-ėms), kurie(-ios) domisi šiuolaikine didaktika ir inovatyviais ugdymo bei studijų metodais; dėstytojams(-oms), doktorantams(-ėms), švietimo ekspertams(-ėms), kurie(-ios) domisi lyčių dimensijos integravimu į studijas.
Renginį veda prof. dr. Natalija Mažeikienė (Socialinio darbo katedra, projektas SPEAR) ir Laura Lapinskė (Socialinio darbo katedra, projektas SPEAR, lyčių studijų doktorantė, Södertörn universitetas, Švedija).
Nuotolinė diskusija „Kaip mums, tėvams, kalbėtis lytiškumo temomis su savo vaikais?“
Siekiant suprasti, kaip kalbėtis lytiškumo temomis, balandžio 25 d. 18 val., Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Lietuvos psichologų sąjunga kviečia dalyvauti nuotolinėje diskusijoje „Kaip mums, tėvams, kalbėtis lytiškumo temomis su savo vaikais?“. Diskusiją moderuos Miglė Motiejūnė – psichologė, kartu su kolegomis įkūrusi iniciatyvą „Sąmoninga šeima“, psichologų sąjungos narė ir Vilniaus kolegijos ir LCC universiteto lektorė, vedanti mokymus bei rašanti straipsnius psichologinės sveikatos temomis.
Kokios mintys kyla, išgirdus žodį „lytiškumas”? Kažkam tai asocijuojasi su seksu, kažkam su saugiais lytiniais santykiais, dar kitiems – su religijos mokymu ar lyties suvokimu. Tikriausiai daugelis suaugusiųjų lytiškumo negalėtų paaiškinti net patys sau ar kitam suaugusiam žmogui. Natūralu, kad dažnai tėvai jaučiasi neužtikrinti dėl to, kada ir kaip apie lytiškumą kalbėti su savo vaikais.
Žmogaus vystymasis jau nuo gimimo pats savaime apima lytiškumą, todėl jo ugdymas tampa svarbiu aspektu, padedančiu žmogui įsisąmoninti savęs ir kitų vystymosi procesą. Suvokimas apie vystymąsi yra formuojamas nuo vaikystės, todėl tėvams svarbu mokėti tinkamai suteikti teisingą informaciją vaikui. Pabrėžtina, kad tėvai, iš vaikų sulaukę klausimų apie lytį, vengia šios temos, naudoja netikslius žodžius. Apskritai, vaikų suvokimas apie lytį dažnai formuojasi nesąmoningai, remiantis visuomenėje vyraujančia informacija bei gajais stereotipais. Mokslinio tyrimo metu, atlikto D. Wight ir D. Fullerton 2013 metais, nustatyta, kad vaikų lytiškumas formuojamas perimant socialines normas ir vertybes iš šeimos, todėl į lytiškumo ugdymą rekomenduojama įtraukti tėvus.
Lytiškumo ugdymo spragos veda į nemalonias patirtis, kurios yra siejamos su rizikingu seksualiniu elgesiu. Tinkamai ir laiku vaikui suteikta informacija gali užkirsti kelią paauglių skaudžioms patirtims, informacijos ieškojimui nepatikimuose šaltiniuose, nerealistinių lūkesčių sau ir partneriams kėlimui bei žalingų stereotipų formavimuisi. Vis tik, svarbu suteikti ne tik informaciją, bet ir ugdyti atsisakymo įgūdžius, mokyti brėžti ribas. Šie įgūdžiai ypač svarbūs, norint prevenciškai užkirsti kelią galimam seksualiniam priekabiavimui. Teigiama, kad lytiškumo ugdymas siejasi ne tik su ženkliai mažesne rizikingo seksualinio elgesio tikimybe, bet ir padeda formuoti atsakingos tėvystės įgūdžius, atsakingą lytinį elgesį, darnius ir brandžius tarpasmeninius santykius, vertybines nuostatas ir prisideda prie vaiko fizinės, psichinės, socialinės gerovės bei sėkmingo funkcionavimo.
Vaikui besivystant, skirtinguose raidos etapuose jis neišvengiamai susiduria su lytiškumo raiška. Kai kurie klausimai ar elgesys vaikui kyla natūraliai, tačiau tinkama reakcija į juos – suaugusiųjų atsakomybė. Žinoma, kad vaikams dar iki 4 metų yra būdinga savotiška lytiškumo raiška, atsispindinti savo lytinių organų tyrinėjime, smalsume matyti nuogą žmogaus kūną. Šiek tiek vėliau, vaikui esant nuo 4 iki 6 metų, būdinga liesti savo lytinius organus, vartoti kūną apibūdinančius žodžius, net ir nežinant jų prasmės. Iki 6 metų amžiaus taip pat būdingas tyrinėjantis elgesys, noras išsiaiškinti kiek lytys skiriasi tarpusavyje, kokie ypatumai jiems būdingi. Vaikai nuo 7 metų ima domėtis seksualinio turinio informacija bei romantiniais santykiais. Suprantama, kad toks vaikų elgesys gali būti keliantis daug klausimų tėvams. Svarbu, kad į visus kylančius klausimus vaikai gautų atsakymus iš artimos ir patikimos aplinkos. Siekiant suprasti, kaip kalbėtis lytiškumo temomis, Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Lietuvos psichologų sąjunga kviečia dalyvauti 2022 m. balandžio 25 d. 18 val. vyksiančioje nuotolinėje diskusijoje „Kaip mums, tėvams, kalbėtis lytiškumo temomis su savo vaikais?“. Diskusiją moderuos Miglė Motiejūnė – psichologė, kartu su kolegomis įkūrusi iniciatyvą „Sąmoninga šeima“, psichologų sąjungos narė ir Vilniaus kolegijos ir LCC universiteto lektorė, vedanti mokymus bei rašanti straipsnius psichologinės sveikatos temomis. Diskusijoje dalyvaus Akvilė Giniota ir Renata Šakalytė-Jakovleva. Akvilė Giniota – VU Ugdymo mokslų instituto doktorantė ir lytiškumo ugdymo specialistė, rašanti Facebook blogą „Ne Kopūstų Vaikai“. Renata Šakalytė-Jakovleva – žurnalistė, TV ir internetinių laidų vedėja bei kūrėja. Domisi įvairiomis temomis, bet ypač socialinėmis, žmogaus teisių, psichologijos, tėvystės bei vaikų auklėjimo. Su vyru augina dvi dukras – aštuonerių Elzę ir beveik šešerių Sofiją. Diskusijos metu bus aptariama, kaip kalbėtis lytiškumo temomis, todėl visi susidomėję kviečiami užduoti jiems aktualius klausimus šioje nuorodoje: arba sli.do platformoje įrašant kodą #280528.
Diskusija vyks nuotoliniu būdu Zoom platformoje.
Būtina išankstinė registracija.
„VDU kultūros dienos“: Menų fakulteto Atvirų durų diena
2022 m. balandžio 29 dieną VDU Menų fakultetas kviečia 9 – 12 klasių moksleivius į Atvirų durų dieną. Šis renginys – puiki proga susipažinti su Menų fakulteto studentais ir dėstytojais, gauti tiksliausią informaciją apie studijų programas ir stojamuosius egzaminus, apsilankyti studijų erdvėse ir kūrybinėse laboratorijose, išmėginti save menininko, meno eksperto ar meno prodiuserio vaidmenyse. Renginio metu mokytojams organizuojamas seminaras ugdymo klausimais.
Atsižvelgiant į kitų miestų moksleivių ir mokytojų pageidavimus, šiais metais Menų fakulteto Atvirų durų dieną organizuojame dviem formatais: ir GYVAI (Muitinės g. 7, Kaunas), ir NUOTOLIU (MS Teams platformoje).
ATVIRŲ DURŲ DIENA GYVAI (Muitinės g. 7, Kaunas)
11:30 – 12:30 MENŲ FAKULTETO STUDIJŲ PROGRAMŲ PRISTATYMAS.
Menų fakulteto dėstytojai pristatys moksleiviams studijų programas „Kūrybinės industrijos, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“, konsultuos stojamųjų egzaminų klausimais ir atsakys į visus moksleiviams kylančius klausimus.
12:45 – 13:45 KŪRYBINĖS VEIKLOS MOKSLEIVIAMS
Moksleiviai galės pasinerti į įdomias kūrybines veiklas: „Menų mūšis“ kvies išbandyti save meno eksperto vaidmenyje, „Fotostudijos blykstės“ ragins įsitraukti į kūrybinę fotosesiją, „Garso eksperimentai“ atskleis profesionalios garso studijos užkulisius, „Kūrybinės industrijos“ padės susipažinti su kūrybinio prodiuserio veikla.
Registruotis galima iki balandžio 28 d., ketvirtadienio, 17:00 val.
ATVIRŲ DURŲ DIENA NUOTOLIU:
15.00 – 16.00 MENŲ FAKULTETO STUDIJŲ PROGRAMŲ PRISTATYMAS
Menų fakulteto dėstytojai pristatys moksleiviams studijų programas „Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“, konsultuos stojamųjų egzaminų klausimais ir atsakys į visus moksleiviams kylančius klausimus.
15.00 – 16.30 SEMINARAS MOKYTOJAMS
„Kūrybinių metodų taikymas ugdymo procese“ dėstytojas – Augustinas Balaišis.
Mokytojams bus išduodami 2 ak. val. dalyvavimo seminare pažymėjimai.
Registruotis galima iki balandžio 28 d., ketvirtadienio, 17:00 val.
Pasibaigus registracijai, prisijungimo nuoroda bus išsiųsta registracijoje nurodytu el. pašto adresu.
VDU Menų fakulteto Atvirų durų diena yra renginio „VDU kultūros dienos“ programos dalis. Renginio metu vyks atviros paskaitos, diskusijos, meno ir kultūros renginiai. Kviečiame dalyvauti!
Daugiau informacijos apie „VDU Kultūros dienų“ renginius
Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
„VDU kultūros dienos“: Linaros Dovydaitytės vieša paskaita „Apie meną ir atominę vaizduotę“
2022 m. balandžio 28 d., 18 val. VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7 – 207, Kaunas) vyks „VDU Kultūros dienų“ vieša paskaita „Apie meną ir atominę vaizduotę“.
Rusijos karas prieš Ukrainą ne tik sugrąžino branduolinio karo grėsmes, bet ir parodė, kokia pažeidžiama yra atominė pramonė, kaip galima manipuliuoti civilinėms reikmėms skirtais branduoliniais objektais. Atomiškumas peržengia valstybių sienas, teritorinius karus ir gali sukelti globalias pasekmes. Tai skatina dar kartą kritiškai permąstyti branduolinės modernybės paveldą ir bandyti įsivaizduoti naują, kitokią ateitį. Paskaitoje bus kalbama apie atominei tematikai skirtą meną, kuris jau seniai reflektuoja branduolinio mokslo ir technologijų keliamus iššūkius. Kokius atomiškumo vaizdinius, pasakojimus ir jautrumus kuria meninės praktikos? Kas yra būdinga kultūrinėms branduolinės pramonės reprezentacijoms? Kaip menas galėtų paveikti atominės eros istorijos suvokimą ir ateities įsivaizdavimą?
Paskaitą skaitys menotyrininkė doc. dr. Linara Dovydaitytė, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dėstytoja. Tarptautinio projekto „Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ tyrėja. Viena iš tinklapio https://atominisvisaginas.lt kūrėjų. Tekstų apie branduolinę temą mene autorė: „Apie atominę vaizduotę“ ir „Branduolinė estetika: tarp išskirtinumo ir banalumo“.
Daugiau informacijos apie „VDU Kultūros dienų“ renginius
Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
„VDU Kultūros dienos“: diskusija „Ar menas privalo pasirinkti puses?“
2022 m. balandžio 26 d., 18 val. VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7 – 207, Kaunas) vyks „VDU Kultūros dienų“ diskusija „Ar menas privalo pasirinkti puses?“
Klausimas ar menas privalo saugoti savo autonomiją, savo išskirtinės dvasinės zonos statusą, ar vis dėlto įsitraukti į politines ir militaristines kovas, yra diskutuojamas seniai, tačiau šiandien, karo akivaizdoje tampa itin aštrus. Iš menininkų reikalaujama aiškaus pasirinkimo, kad ir kokią įtaką tai turėtų jų kūrybai. Ir pati kūryba yra įdėmiai tiriama, ieškant joje politinio pasirinkimo ženklų. Klaidingas pasirinkimas gresia ostrakizmu, menininko ir jo kūrybos visumos atšaukimu (cancel), kartais netgi – atgaline data. Demokratijoje mes manome, kad menininkai negali likti neutralūs. Net tyla yra pasirinkimas.
Tačiau ar čia menas nėra paaukojamas karo logikai ir paverčiamas politinės propagandos įrankiu? Ar tas momentas, kai kūrybinius pasirinkimus ir komunikaciją ima diktuoti karo ir saugumo aparatas (juodieji sąrašai, ekonominės sankcijos, minkštoji galia ir kt.) menas vis dar yra „laisvas dvasios pasirinkimas“ (I. Kantas)? Ar menas neturėtų būti paskutinė savitarpio supratimo, kūrybiškų alternatyvų ir sudėtingų dialogų vieta, kurią praradus susipriešinusiame pasaulyje liks tik pykčio svaigulys ir propagandos triukšmas? Taigi, ar menas turėtų ginti savo autonomiją, ar rausti gilyn į politines tranšėjas?
DISKUSIJOS DALYVIAI:
Menotyrininkė profesorė dr. Rasutė Žukienė, knygos apie meną karo metais The Art of Identity and Memory: Towards, a Cultural History of the Two World Wars in Lithuania sudarytoja ir KEKS2022 parodos „1972: pramušti sieną“ kuratorė;
Menininkas, fotografas profesorius Romualdas Požerskis, sovietinio laikotarpio kūryboje fiksavęs alternatyvų gyvenimo būdą ir sovietinės visuomenės užkulisius;
Teatro režisierė Yana Ross garsi savo non-konformistine laikysena, ryškia jos kūryboje ir viešuose pasisakymuose – gyvai iš Zalcburgo;
Menininkė, fotografė, rašytoja, socialinė aktyvistė Agnė Gintalaitė, savo meninėmis akcijomis, kritiniais tekstais, blogo post‘ais fiksuojanti ir individualiai vertinanti socialinę ir kultūrinę Lietuvos kasdienybę;
Diskusiją moderuos menotyrininkas doc. dr. Edgaras Klivis
Daugiau informacijos apie „VDU Kultūros dienų“ renginius
Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Parodos „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“ atidarymas
Šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kaip Kaune protestuodamas prieš sovietų valdžią susidegino Romas Kalanta. Šiam įvykiui ir kitiems pasipriešinimo sovietams būdams atminti Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune gegužės 3 d. bus atidaryta paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“, kuri veiks iki gegužės 29 d. Parodos lankymas nemokamas.
Paroda, kurią organizuoja VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centras, pasakoja apie opozicinių judėjimų veiklą ir turėtas priemones kovoje už laisvę, parodo jų įsitikinimą, kad komunistų valdžia neamžina.
