Straipsnių rinkinio „Politikos ir komunikacijos sankirtoje: tendencijos, diskursai, efektai“ pristatymas
Lauras Bielinis kviečia į jo sudaryto rinkinio „Politikos ir komunikacijos sankirtoje: tendencijos, diskursai, efektai“ sutiktuves.
Profesorius kartu su straipsnių autoriais profesoriais Gintautu Mažeikiu, Aukse Balčytiene ir Kristina Juraite aptars, ar politika ir komunikacija pasaulyje ir Lietuvoje išties vis labiau matomos kaip dvi susiliejusios vieningo reiškinio dalys. Ar šios dalys yra sunkiai atskiriamos ir ar sudėtinga paaiškinti politinius procesus be jų viešinimo bei politinės valdžios vykdomos komunikacijos vertinimų? Kiek tikėtina, kad daugelis komunikacijos problemų tėra politinių prieštaravimų atgarsiai? Politinė komunikacija Lietuvoje tampa vis labiau matoma ir įvairiai vertinama dėl suprantamos ir akivaizdžios priežasties – politikoje, valstybės gyvenime komunikacija išties tampa bene vienu svarbiausių politinės pozicijos viešinimo būdu. Profesorius pripažins, kad komunikacija ir politika siejasi praktiškai visose situacijose, iš esmės politinis veiksmas gali būti įvardijamas kaip komunikacinių intencijų sankirta. O visas, įvairus ir įvairiakryptis politinis procesas yra daugiasluoksnės komunikacijos produktas.
Diskusijoje siekiama atskleisti sudėtingą ir platų komunikacijos problemų politikoje spektrą.
Straipsnių rinkinio „Politikos ir komunikacijos sankirtoje: tendencijos, diskursai, efektai“ aptarimas vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 24 d. (penktadienį) 13 val. „Litexpo“ 5 salėje, Rašytojų kampe / LRT studijoje.
Diskusija „Nuo Lietuvos Tarybos iki Europos Parlamento: geopolitinių iššūkių kaita“
Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, profesorius, europarlamentaras Liudas Mažylis diskutuos tema „Nuo Lietuvos Tarybos iki Europos Parlamento“.
Laisvė, demokratija, nepriklausomybė, pagarbūs santykiai tarp valstybių yra tos vertybės, kurias privalu nuolat ginti. Tai užkoduota Vasario 16-osios Akte, tuo grindžiama ir šiandieninė Europos vienybė. Profesorius Liudas Mažylis kviečia padiskutuoti apie tai pagal dvi jo parašytas skirtingų žanrų knygas. Pirmoji – istorinių šaltinių leidinys (bendraautorė Rasa Zozaitė) apie Lietuvos Tarybos veiklą 1918 m. vasario–kovo mėnesiais, kurios rezultatas – Vokietija pripažino nepriklausomą Lietuvos valstybę. Antroji – Europos Parlamento nario 2022 m. dienoraštis, kurio centrinė tema – europinių ir bendražmogiškųjų vertybių gynimas, Europos Parlamento veiksmai, remiant Ukrainą.
Diskusija „Nuo Lietuvos Tarybos iki Europos Parlamento: geopolitinių iššūkių kaita“ vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 23 d. (ketvirtadienį) 16 val. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ 3 salėje, Vytauto Didžiojo universiteto stende Nr. 3.57.
Diskusija „Už jūsų ir mūsų laisvę“
Gintautas Mažeikis diskusijoje „Už jūsų ir mūsų laisvę“ vadovausis 1991 m. Ukrainos liaudies deputato, Liaudies Rucho valdybos nario, vieno iš Lietuvos palaikymo komiteto Ukrainoje vadovų Mykolos Porovskio to paties pavadinimo knygos tekstais bei šios dienos aktualiais Ukrainos įvykiais.
Ukrainiečių autoriaus pageidavimu leidimas lietuvių kalba papildytas 1990 m. Kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Petro Vaitiekūno ir Virgilijaus Čepaičio aprašomo laikotarpio aktualiais straipsniais, kurie talkins diskusijos vedėjui liudydami apie 1988–1991 m. Lietuvos Sąjūdžio ir Ukrainos Liaudies Rucho veiklą siekiant Lietuvos ir Ukrainos nepriklausomybės, atskleis knygos autoriaus indėlį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigimo metu organizuojant Lietuvos Seimo palaikymą Ukrainos TSR Aukščiausiojoje Taryboje, siunčiant mūsų šaliai humanitarinę pagalbą. Profesorius pristatys šios dienos aktualiausius įvykius Ukrainoje, mūsų piliečių paramą, įsitraukimą ir empatiją.
Diskusija „Už jūsų ir mūsų laisvę“ vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 23 d. (ketvirtadienį) 15 val. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ Forume.
Studentų konferencija LAISVĖ KURTI 2023
Balandžio 28 d., penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete vyks praėjusiais metais sėkmingai startavusi studentų konferencija „Laisvė kurti“. 2022-aisiais konferencija buvo skirta Lietuvos universiteto šimtmečiui paminėti, o šįmet atlieps Jungtinių Tautų iškeltus tarptautinius darnaus vystymosi tikslus.
Konferencijos programoje – beveik 40 pranešimų lietuvių ir anglų kalbomis, meninis Declamationes pasirodymas „Lyg testamentas“,VDU Teatro Šokio ir teatro studentų pasirodymas „Mūsų teatro pasaulis“ bei įdomus ir prasmingas laikas, praleistas bendraminčių apsuptyje.
„Bendruomenių saugumas ir įgalinimas, darnus vartojimas ir tvarumas, atskirties mažinimas ir gerovė, kova su klimato kaita – tai globalūs iššūkiai, kurie skatins mūsų studentus atpažinti artes liberales principais grįstų studijų privalumą sprendžiant kompleksiškas problemas. Juk tokius iššūkius galima įveikti tik pasitelkus kūrybiškumą, įvairiapuses prieitis, platesnį situacijos matymą ir vertinimą. Tai, ko ir siekiame suteikdami studentams individualizuotus studijų pasirinkimo kelius“ – teigia VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė.
Kaip ir praėjusiais metais, konferencija vyks VDU Daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).
Akimirkos iš 2022 m. konferencijos „Laisvė kurti“.
Tarptautinė mokslinė–praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2023“
Kviečiame dalyvauti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos organizuojamoje 29-ojoje tarptautinėje mokslinėje–praktinėje konferencijoje „Žmogaus ir gamtos sauga 2023“, kuri vyks gegužės 10–12 dienomis. Konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas.
Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus tarp mokslininkų ir studentų, žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistų, akcentuojant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą.
Konferencijos sekcijos:
1. Gegužės 10 d. – Aplinka ir sveikata: skirta VDU Botanikos sodo 100-mečiui (1923-2023)
– gyvenamosios aplinkos rizikos veiksnių poveikio žmogaus sveikatai tyrimai;
– biologinės įvairovės išsaugojimas, tyrimai, racionalus ir tvarus naudojimas.
2. Gegužės 11 d. – Biosistemų inžinerija: skirta Žemės ūkio inžinerijos katedros 95-mečiui (1928-2023)
– techninių ir technologinių priemonių taikymas tausojančiai gamybai ir perdirbimui;
– tiksliosios žemdirbystės diegimai ir aplinkos apsauga;
– technologijų sauga, profesinė rizika, ergonomika;
– vandens inžinerija.
3. Gegužės 11 d. – Ekologija, darni miškininkystė
– agro, hidro ir miško ekosistemos, jų aplinkos tyrimai;
– darnus vystymasis, saugomos teritorijos, žmogaus veiklos poveikis aplinkai;
– miško auginimas, apsauga ir daugiatikslis naudojimas, rekreacinė miškininkystė;
– medžioklėtyra, laukinių gyvūnų populiacijų valdymas.
Konferencijos seminarai:
- Gegužės 10 d. – Vaistinių (aromatinių) augalų vaidmuo tradiciniu, moksliniu ir taikomuoju aspektu.
- Gegužės 12 d. – Žmogus gamtai, gamta žmogui: Dzūkijos nacionalinio parko patirtis
Tarptautinė mokslinė–praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2023“
Kviečiame dalyvauti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos organizuojamoje 29-ojoje tarptautinėje mokslinėje–praktinėje konferencijoje „Žmogaus ir gamtos sauga 2023“, kuri vyks gegužės 10–12 dienomis. Konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas.
Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus tarp mokslininkų ir studentų, žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistų, akcentuojant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą.
Konferencijos sekcijos:
1. Gegužės 10 d. – Aplinka ir sveikata: skirta VDU Botanikos sodo 100-mečiui (1923-2023)
– gyvenamosios aplinkos rizikos veiksnių poveikio žmogaus sveikatai tyrimai;
– biologinės įvairovės išsaugojimas, tyrimai, racionalus ir tvarus naudojimas.
2. Gegužės 11 d. – Biosistemų inžinerija: skirta Žemės ūkio inžinerijos katedros 95-mečiui (1928-2023)
– techninių ir technologinių priemonių taikymas tausojančiai gamybai ir perdirbimui;
– tiksliosios žemdirbystės diegimai ir aplinkos apsauga;
– technologijų sauga, profesinė rizika, ergonomika;
– vandens inžinerija.
3. Gegužės 11 d. – Ekologija, darni miškininkystė
– agro, hidro ir miško ekosistemos, jų aplinkos tyrimai;
– darnus vystymasis, saugomos teritorijos, žmogaus veiklos poveikis aplinkai;
– miško auginimas, apsauga ir daugiatikslis naudojimas, rekreacinė miškininkystė;
– medžioklėtyra, laukinių gyvūnų populiacijų valdymas.
Konferencijos seminarai:
- Gegužės 10 d. – Vaistinių (aromatinių) augalų vaidmuo tradiciniu, moksliniu ir taikomuoju aspektu.
- Gegužės 12 d. – Žmogus gamtai, gamta žmogui: Dzūkijos nacionalinio parko patirtis
Tarptautinė mokslinė–praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2023“
Kviečiame dalyvauti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos organizuojamoje 29-ojoje tarptautinėje mokslinėje–praktinėje konferencijoje „Žmogaus ir gamtos sauga 2023“, kuri vyks gegužės 10–12 dienomis. Konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas.
Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus tarp mokslininkų ir studentų, žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistų, akcentuojant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą.
Konferencijos sekcijos:
1. Gegužės 10 d. – Aplinka ir sveikata: skirta VDU Botanikos sodo 100-mečiui (1923-2023)
– gyvenamosios aplinkos rizikos veiksnių poveikio žmogaus sveikatai tyrimai;
– biologinės įvairovės išsaugojimas, tyrimai, racionalus ir tvarus naudojimas.
2. Gegužės 11 d. – Biosistemų inžinerija: skirta Žemės ūkio inžinerijos katedros 95-mečiui (1928-2023)
– techninių ir technologinių priemonių taikymas tausojančiai gamybai ir perdirbimui;
– tiksliosios žemdirbystės diegimai ir aplinkos apsauga;
– technologijų sauga, profesinė rizika, ergonomika;
– vandens inžinerija.
3. Gegužės 11 d. – Ekologija, darni miškininkystė
– agro, hidro ir miško ekosistemos, jų aplinkos tyrimai;
– darnus vystymasis, saugomos teritorijos, žmogaus veiklos poveikis aplinkai;
– miško auginimas, apsauga ir daugiatikslis naudojimas, rekreacinė miškininkystė;
– medžioklėtyra, laukinių gyvūnų populiacijų valdymas.
Konferencijos seminarai:
- Gegužės 10 d. – Vaistinių (aromatinių) augalų vaidmuo tradiciniu, moksliniu ir taikomuoju aspektu.
- Gegužės 12 d. – Žmogus gamtai, gamta žmogui: Dzūkijos nacionalinio parko patirtis
Tarptautinė konferencija „Posūkio taškai: vertybės ir konfliktuojančios ateitys Baltijos šalyse“
Kokį vaidmenį vykstant karui Ukrainoje atliko Baltijos regiono šalys, susitapatinusios su ukrainiečiais ir jų skausmu? Kaip padėti muziejams skubiai reaguoti į ekstremalias situacijas, kai meno kūriniai yra suniokojami? Kokį vaidmenį šiandien Europoje atlieka Baltijos regionas, esantis žemyno pakraštyje ir nuolat išgyvenantis neramumus? Šiuos ir kitus klausimus mokslininkai iš visos Europos aptars tarptautinėje konferencijoje „Posūkio taškai: vertybės ir konfliktuojančios ateitys Baltijos šalyse“, kuri vyks birželio 15–17 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Kas dvejus metus rengiama konferencija, skirta Baltijos regiono moksliniams tyrimams Europoje, suburia šimtus akademikų iš viso pasaulio, tyrinėjančių įvairius šiai žemyno daliai aktualius klausimus. Organizatoriai teigia, kad Baltijos regionas šiandien susiduria su vis didesne nežinomybe ir nestabilumu – tačiau, tuo pat metu, ir su vis didesnėmis galimybėmis bei augančiu vaidmeniu Europoje, ypač pasisakant moraliniais klausimais ir karo Ukrainoje kontekste.
„Turiningoje, intensyvioje trijų dienų programoje – daugiau nei šimtas ekspertinių ir apskritojo stalo diskusijų, knygų pristatymų įvairiomis temomis. Pranešėjai aptars svarbiausius pasiekimus Baltijos regiono tyrimuose ir šiuo metu aktualiausius, opiausius klausimus. Nemažai pranešimų bus skirta karui Ukrainoje, kadangi ši tema susilaukia daugiausiai dėmesio skirtingose mokslo srityse. Konferencijos metu vyks ir nemažai papildomų renginių, taip pat ir kultūrinių. Kaunas vis dar išsaugojo kultūrinę aurą po 2022-ųjų, kai miestas turėjo garbę tapti Europos kultūros sostine. Tikiu, kad ir dabar visi apsilankiusieji čia ras jiems patinkančių veiklų – tiek akademinių, tiek kultūrinių“, – pasakoja konferencijos organizatorė, VDU profesorė ir Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė Ineta Dabašinskienė.
Renginyje pranešimus skaitys, diskusijose dalyvaus šimtai mokslininkų, ekspertų iš įvairių Europos ir pasaulio šalių – JAV, D. Britanijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos, Švedijos, Suomijos, Kroatijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos ir daugybės kitų. Vieną iš plenarinių pranešimų skaitys Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius, buvęs LR kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Pasak A. Gelūno, 2022-ųjų vasario 24 dieną prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje, pasidarė akivaizdu, jog karas vyksta ne tik dėl teritorijos ir žmonių gyvybių, bet ir dėl kultūrinės bei istorinės atminties, priešui siekiant pavaizduoti Ukrainą kaip viso labo necivilizuotą Rusijos provinciją. Daugybė bažnyčių buvo sunaikinta, muziejai – užimti ir ištuštinti, svarbios Ukrainos meno kolekcijos buvo nusiaubtos arba pavogtos ir išvežtos į Rusiją, pavyzdžiui, 15 tūkst. Chersono muziejaus eksponatų.
„Vykstant ginkluotiems konfliktams, karui dėl „teisės išlikti civilizuotiems“, kokius naujus vaidmenis galėtų prisiimti atminties institucijos? Ar gali muziejai, kurie paprastai planuoja savo veiklą gerokai iš anksto, skubiai sureaguoti į tokias ekstremalias situacijas? Kaip bendradarbiauja Ukrainos ir Lietuvos muziejai, ir kokias visiškai naujas strategijas jie galėtų taikyti kaip pagalbos, užuovėjos ir anti-propagandos vietos?“, – savo pranešimo temą pristato Arūnas Gelūnas.
Kitą konferencijos plenarinį pranešimą, kuris bus skirtas valstybių tapatybės klausimui, skaitys Georgia Gwinett koledžo (JAV) profesorė Dovilė Budrytė.
„2022 m. Baltijos šalys patyrė svetimo skausmo išgyvenimą, susitapatinimą su Ukraina: buvo sukurta bendra tapatybė, pradėtas karas su Rusija namuose. Šitaip Baltijos valstybės įgijo daugiau galios ir nepriklausomybės, jų pradėjo klausytis transatlantinė bendruomenė. Kaip argumentavo danų politologė Maria Mälksoo, tai tapo tam tikru dekolonizacijos momentu. Kita vertus, šie susitapatinimo procesai nepalietė visų ir išryškino naujas skirtis – tiek namuose, tiek tarptautiniuose santykiuose“, – pažymi D. Budrytė.
Tarptautinė konferencija „Posūkio taškai: vertybės ir konfliktuojančios ateitys Baltijos šalyse“
Kokį vaidmenį vykstant karui Ukrainoje atliko Baltijos regiono šalys, susitapatinusios su ukrainiečiais ir jų skausmu? Kaip padėti muziejams skubiai reaguoti į ekstremalias situacijas, kai meno kūriniai yra suniokojami? Kokį vaidmenį šiandien Europoje atlieka Baltijos regionas, esantis žemyno pakraštyje ir nuolat išgyvenantis neramumus? Šiuos ir kitus klausimus mokslininkai iš visos Europos aptars tarptautinėje konferencijoje „Posūkio taškai: vertybės ir konfliktuojančios ateitys Baltijos šalyse“, kuri vyks birželio 15–17 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Kas dvejus metus rengiama konferencija, skirta Baltijos regiono moksliniams tyrimams Europoje, suburia šimtus akademikų iš viso pasaulio, tyrinėjančių įvairius šiai žemyno daliai aktualius klausimus. Organizatoriai teigia, kad Baltijos regionas šiandien susiduria su vis didesne nežinomybe ir nestabilumu – tačiau, tuo pat metu, ir su vis didesnėmis galimybėmis bei augančiu vaidmeniu Europoje, ypač pasisakant moraliniais klausimais ir karo Ukrainoje kontekste.
„Turiningoje, intensyvioje trijų dienų programoje – daugiau nei šimtas ekspertinių ir apskritojo stalo diskusijų, knygų pristatymų įvairiomis temomis. Pranešėjai aptars svarbiausius pasiekimus Baltijos regiono tyrimuose ir šiuo metu aktualiausius, opiausius klausimus. Nemažai pranešimų bus skirta karui Ukrainoje, kadangi ši tema susilaukia daugiausiai dėmesio skirtingose mokslo srityse. Konferencijos metu vyks ir nemažai papildomų renginių, taip pat ir kultūrinių. Kaunas vis dar išsaugojo kultūrinę aurą po 2022-ųjų, kai miestas turėjo garbę tapti Europos kultūros sostine. Tikiu, kad ir dabar visi apsilankiusieji čia ras jiems patinkančių veiklų – tiek akademinių, tiek kultūrinių“, – pasakoja konferencijos organizatorė, VDU profesorė ir Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė Ineta Dabašinskienė.
Renginyje pranešimus skaitys, diskusijose dalyvaus šimtai mokslininkų, ekspertų iš įvairių Europos ir pasaulio šalių – JAV, D. Britanijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos, Švedijos, Suomijos, Kroatijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos ir daugybės kitų. Vieną iš plenarinių pranešimų skaitys Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius, buvęs LR kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Pasak A. Gelūno, 2022-ųjų vasario 24 dieną prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje, pasidarė akivaizdu, jog karas vyksta ne tik dėl teritorijos ir žmonių gyvybių, bet ir dėl kultūrinės bei istorinės atminties, priešui siekiant pavaizduoti Ukrainą kaip viso labo necivilizuotą Rusijos provinciją. Daugybė bažnyčių buvo sunaikinta, muziejai – užimti ir ištuštinti, svarbios Ukrainos meno kolekcijos buvo nusiaubtos arba pavogtos ir išvežtos į Rusiją, pavyzdžiui, 15 tūkst. Chersono muziejaus eksponatų.
„Vykstant ginkluotiems konfliktams, karui dėl „teisės išlikti civilizuotiems“, kokius naujus vaidmenis galėtų prisiimti atminties institucijos? Ar gali muziejai, kurie paprastai planuoja savo veiklą gerokai iš anksto, skubiai sureaguoti į tokias ekstremalias situacijas? Kaip bendradarbiauja Ukrainos ir Lietuvos muziejai, ir kokias visiškai naujas strategijas jie galėtų taikyti kaip pagalbos, užuovėjos ir anti-propagandos vietos?“, – savo pranešimo temą pristato Arūnas Gelūnas.
Kitą konferencijos plenarinį pranešimą, kuris bus skirtas valstybių tapatybės klausimui, skaitys Georgia Gwinett koledžo (JAV) profesorė Dovilė Budrytė.
„2022 m. Baltijos šalys patyrė svetimo skausmo išgyvenimą, susitapatinimą su Ukraina: buvo sukurta bendra tapatybė, pradėtas karas su Rusija namuose. Šitaip Baltijos valstybės įgijo daugiau galios ir nepriklausomybės, jų pradėjo klausytis transatlantinė bendruomenė. Kaip argumentavo danų politologė Maria Mälksoo, tai tapo tam tikru dekolonizacijos momentu. Kita vertus, šie susitapatinimo procesai nepalietė visų ir išryškino naujas skirtis – tiek namuose, tiek tarptautiniuose santykiuose“, – pažymi D. Budrytė.
Tarptautinė konferencija „Posūkio taškai: vertybės ir konfliktuojančios ateitys Baltijos šalyse“
Kokį vaidmenį vykstant karui Ukrainoje atliko Baltijos regiono šalys, susitapatinusios su ukrainiečiais ir jų skausmu? Kaip padėti muziejams skubiai reaguoti į ekstremalias situacijas, kai meno kūriniai yra suniokojami? Kokį vaidmenį šiandien Europoje atlieka Baltijos regionas, esantis žemyno pakraštyje ir nuolat išgyvenantis neramumus? Šiuos ir kitus klausimus mokslininkai iš visos Europos aptars tarptautinėje konferencijoje „Posūkio taškai: vertybės ir konfliktuojančios ateitys Baltijos šalyse“, kuri vyks birželio 15–17 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Kas dvejus metus rengiama konferencija, skirta Baltijos regiono moksliniams tyrimams Europoje, suburia šimtus akademikų iš viso pasaulio, tyrinėjančių įvairius šiai žemyno daliai aktualius klausimus. Organizatoriai teigia, kad Baltijos regionas šiandien susiduria su vis didesne nežinomybe ir nestabilumu – tačiau, tuo pat metu, ir su vis didesnėmis galimybėmis bei augančiu vaidmeniu Europoje, ypač pasisakant moraliniais klausimais ir karo Ukrainoje kontekste.
„Turiningoje, intensyvioje trijų dienų programoje – daugiau nei šimtas ekspertinių ir apskritojo stalo diskusijų, knygų pristatymų įvairiomis temomis. Pranešėjai aptars svarbiausius pasiekimus Baltijos regiono tyrimuose ir šiuo metu aktualiausius, opiausius klausimus. Nemažai pranešimų bus skirta karui Ukrainoje, kadangi ši tema susilaukia daugiausiai dėmesio skirtingose mokslo srityse. Konferencijos metu vyks ir nemažai papildomų renginių, taip pat ir kultūrinių. Kaunas vis dar išsaugojo kultūrinę aurą po 2022-ųjų, kai miestas turėjo garbę tapti Europos kultūros sostine. Tikiu, kad ir dabar visi apsilankiusieji čia ras jiems patinkančių veiklų – tiek akademinių, tiek kultūrinių“, – pasakoja konferencijos organizatorė, VDU profesorė ir Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė Ineta Dabašinskienė.
Renginyje pranešimus skaitys, diskusijose dalyvaus šimtai mokslininkų, ekspertų iš įvairių Europos ir pasaulio šalių – JAV, D. Britanijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos, Švedijos, Suomijos, Kroatijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos ir daugybės kitų. Vieną iš plenarinių pranešimų skaitys Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius, buvęs LR kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Pasak A. Gelūno, 2022-ųjų vasario 24 dieną prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje, pasidarė akivaizdu, jog karas vyksta ne tik dėl teritorijos ir žmonių gyvybių, bet ir dėl kultūrinės bei istorinės atminties, priešui siekiant pavaizduoti Ukrainą kaip viso labo necivilizuotą Rusijos provinciją. Daugybė bažnyčių buvo sunaikinta, muziejai – užimti ir ištuštinti, svarbios Ukrainos meno kolekcijos buvo nusiaubtos arba pavogtos ir išvežtos į Rusiją, pavyzdžiui, 15 tūkst. Chersono muziejaus eksponatų.
„Vykstant ginkluotiems konfliktams, karui dėl „teisės išlikti civilizuotiems“, kokius naujus vaidmenis galėtų prisiimti atminties institucijos? Ar gali muziejai, kurie paprastai planuoja savo veiklą gerokai iš anksto, skubiai sureaguoti į tokias ekstremalias situacijas? Kaip bendradarbiauja Ukrainos ir Lietuvos muziejai, ir kokias visiškai naujas strategijas jie galėtų taikyti kaip pagalbos, užuovėjos ir anti-propagandos vietos?“, – savo pranešimo temą pristato Arūnas Gelūnas.
Kitą konferencijos plenarinį pranešimą, kuris bus skirtas valstybių tapatybės klausimui, skaitys Georgia Gwinett koledžo (JAV) profesorė Dovilė Budrytė.
„2022 m. Baltijos šalys patyrė svetimo skausmo išgyvenimą, susitapatinimą su Ukraina: buvo sukurta bendra tapatybė, pradėtas karas su Rusija namuose. Šitaip Baltijos valstybės įgijo daugiau galios ir nepriklausomybės, jų pradėjo klausytis transatlantinė bendruomenė. Kaip argumentavo danų politologė Maria Mälksoo, tai tapo tam tikru dekolonizacijos momentu. Kita vertus, šie susitapatinimo procesai nepalietė visų ir išryškino naujas skirtis – tiek namuose, tiek tarptautiniuose santykiuose“, – pažymi D. Budrytė.
