Viešoji paskaita „Amžinas anarchistas ir revoliucionierius Jeanas-Luc’as Godard’as“
Kovo 7 d., 18 val. (trukmė – 1 val.)
Pranešėjas – VDU Menų fakulteto Teatrologijos katedros lektorius Gediminas Jankauskas.
Nuotolinis nemokamas renginys lietuvių kalba per MS Teams. Būtina išankstinė registracija prieš tris dienas elektroniniu paštu: giedre.pranaityte@vdu.lt
Organizuoja VDU Frankofonijos šalių centras.
Aprašymas: Paskaita skirta 2022 metais mus palikusiam prancūzų kino režisieriui Jeanui-Lucui Godard’ui, be kurio filmų neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinio pasaulio kino. Režisieriaus indėlis į pasaulio kiną yra toks didelis, kad aktualumo niekada nepraranda Henri Langlois žodžiai, kad „nuo šiol visą kino istoriją teks skirstyti į du periodus – iki Godard’o ir po jo“.
Tarptautinė mokslinė konferencija „Culture et politique du monde francophone“ /„Frankofoniškojo pasaulio kultūra ir politika“
Kovo 1 d., 10:00–16:00 val. Nuotolinis renginys per MS Teams. Būtina išankstinė registracija prieš tris dienas elektroniniu paštu: giedre.pranaityte@vdu.lt
Konferencijos atidarymas: 10:00–12:15 val.
- VDU Frankofonijos šalių centro vadovės prof. dr. Aurelijos Leonavičienės konferencijos atidarymo kalba (10:00–10:10).
- VDU Komunikacijos prorektorės doc. dr. Vilmos Bijeikienės sveikinimo kalba (10:10–10:20)
- VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanės doc. dr. Rūtos Eidukevičienės sveikinimo kalba (10:20–10:30)
- Kauno miesto mero p. Visvaldo Matijošaičio sveikinimo kalba (10:30–10:40)
- Frankofoniškųjų universitetų agentūros (AUF) Vidurio ir Rytų Europos šalių prezidento p. Mohamed Ketata sveikinimo kalba (10:40–10:50).
- Prancūzijos ambasados Lietuvoje ambasadorės J. E. Alix Everard sveikinimo kalba (10:50–11:00)
- Rumunijos ambasados Lietuvoje ambasadorius J. E. Cosmin George Dinescu sveikinimo kalba (11:00–11:10).
- Kanados ambasados biuro Lietuvoje reikalų patikėtinio Richard Martin Nielsen sveikinimo kalba (11:10–11:20).
- VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto mokslo darbuotojos dr. Emilijos Pundziūtės-Gallois pranešimas „Diplomatija ir lojalumas: kelios teorinės hipotezės, galinčios paaiškinti Rusijos diplomatų atvejį 2022-ųjų metų karo kontekste“ (11:20–11:40).
- Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. dr. Marijos Drėmaitės pranešimas „Kauno modernizmo architektūros fenomenas ir ryšiai su Prancūzija, 1919-1939 m.“ (11:40–12:00).
Diskusijos 12:00–12:15.
Pietų pertrauka: 12:15–13:30 val.
Konferencijos sekcija (vadovė – prof. dr. Aurelija Leonavičienė):
- Prancūzų instituto Lietuvoje direktoriaus p. Pascal Sliwanski pranešimas „Sporto diplomatija“ (13:30–13:50).
- VDU Frankofonijos šalių centro koordinatorės dr. Giedrės Pranaitytės pranešimas „Kultūrinės diplomatijos reikšmė sudėtingoms šiuolaikinės Europos transformacijoms: ar įmanoma išvengti propagandos ir priešiškumo spąstų?“ (13:50–14:10).
- Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Pasaulio politikos mokslo grupės narės doc. dr. Ievos Gajauskaitės pranešimas „Hibridiniai karai ir hibridinės grėsmės Lietuvos – Prancūzijos strateginės partnerystės darbotvarkėje“ (14:10–14:30).
- VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros literatūrologės, profesorės dr. Ingridos Eglės Žindžiuvienės pranešimas „Atminties ir tapatybės problemos Négar Djavadiromane „Paklydusi“(Désorientale)“ (14:30–14:50).
- VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros literatūrologės dr. Ingos Litvinavičienės pranešimas „Annie Ernaux: tarp autobiografijos ir sociologijos“ (14:50–15:10).
- Kauno kolegijos lektoriaus dr. Andriaus Švarplio pranešimas „Michelio Houellebecqo romanai: ar Europos paveldas gali išgelbėti Europą?“ (15:10–15:30).
Diskusija: 15:30–16:00 val.
Konferencijos uždarymas
Mokslinis tarptautinės konferencijos komitetas
Komiteto pirmininkė:
Prof. dr. Aurelija Leonavičienė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Komiteto nariai:
Doc. dr. Rūta Eidukevičienė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Dr. Giedrė Pranaitytė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Prof. dr. Christophe Traisnel, Monktono universitetas, Kanada
Dr. Sara Bédard-Goulet, Tartu universitetas, Estija
Emma Brédy, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva.
DOVILĖS LISAUSKIENĖS daktaro disertacijos gynimas
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (T. Ševčenkos g. 31-222, Vilnius), kovo 24 d. 13.00 val. bus ginama DOVILĖS LISAUSKIENĖS daktaro disertacija tema: „Grindžiamoji mažiau galimybių turinčio jaunimo socioedukacijos per rekreaciją teorijas“ (socialiniai mokslai, edukologija S 007).
EGLĖS URVELYTĖS daktaro disertacijos gynimas
Vytauto Didžiojo universitete, Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas), kovo 9 d. 11.00 val. bus ginama EGLĖS URVELYTĖS daktaro disertacija tema: „Studenčių pozityvaus kūno vaizdo skatinimo intervencijos veiksmingumas, atsižvelgiant į pozityvaus kūno vaizdo modelio komponentus“ (socialiniai mokslai, psichologija S 006).
MARTOS GADEIKIENĖS daktaro disertacijos gynimas
Vytauto Didžiojo universitete, Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28-205, Kaunas) kovo 13 d. 13.00 val. bus ginama MARTOS GADEIKIENĖS daktaro disertacija tema: „Lietuviškų vystymosi NVO įtaka Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikai – kreipiant dvišalės vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą“ „Lithuanian NGDOs’ Influence Over the Lithuanian Foreign Aid Policy: Steering the Implementation of the Lithuanian Bilateral Foreign Aid“ (socialiniai mokslai, politikos mokslai S 002).
Paskaita apie šiuolaikinę Ispanijos moterų literatūrą
Vasario 23 dieną, ketvirtadienį, 9.30 val., Vytauto Didžiojo universitete (Putvinskio g. 23-311) Ispanijos rašytoja, Madrido Carlos III universiteto dėstytoja Ana Pellicer Vázquez skaitys viešą paskaitą apie šiuolaikinę Ispanijos moterų literatūrą. Renginio kalba – ispanų.
Ana Pellicer Vázquez į Lietuvą atvyksta Ispanijos Karalystės ambasados kvietimu sudalyvauti kasmetinėje Knygų mugėje Vilniuje. Vasario 23-osios rytą ji taip pat susitiks ir su VDU bendruomene. Knygų „Lo contrario de mirar“ (liet. „Priešingai negu žiūrėjimas“) ir „Cuando ellas cuentan“ (liet. „Kai pasakoja jos“) autorė pristatys šiuolaikinę Ispanijos moterų literatūrą ir pakvies kartu perskaityti bei analizuoti ispanų poetės Angelos Figuera eilėraštį „Bombardeo“ (liet. „Ataka“). Šia paskaita siekiama atkreipti dėmesį į vis labiau populiarėjančius moterų parašytus literatūros kūrinius, kurie tampa nauju šių laikų realijų atspindžiu.
Maloniai kviečiame dalyvauti visus, besidominčius literatūra, ispanų kalba ir ispanakalbių šalių kultūra. Renginį organizuoja VDU Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubas bei Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje.
Nacionalinio konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ pusfinalis
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultetas šiais mokslo metais drauge su partneriais jau 11-ąjį kartą rengia nacionalinį moksleivių konkursą „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“. Gruodį įvyko atrankinis šio konkurso etapas. Jo rezultatai lėmė, kurios komandos keliaus į pusfinalį, kurio metu bus varžomasi dėl kelialapių į finalinį etapą.
Konkurso pusfinaliai vyks VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų Iškilmių salėje vasario 22 ir 23 d. Pusfinaliuose dėl vietos finale 19-os šalies bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio rengimo centrų atstovai.
Nacionaliniu moksleivių konkursu „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ šalies moksleiviams siekiama atskleisti darnaus vystymosi vertybes, ugdyti etnokultūrinį, tautinį, pilietinį ir ekologinį sąmoningumą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, formuoti atsakingą požiūrį į aplinką, gimtosios šalies ateitį, stiprinti ugdymo įstaigų ir VDU ŽŪA bendruomenių partnerystės ryšius.
Organizatoriai atskleidžia, kad moksleiviai ir jų pedagogai dalyvavimą konkurse vertina ir su entuziazmu, ir su atsakomybe, o tai yra įrodymas, kad šis ilgiau nei dešimtmetį gyvuojantis vyresniųjų klasių moksleiviams skirtas edukacinis projektas yra aktualus, patrauklus bei reikalingas. Konkurso nugalėtojai bus paskelbti 2023 m. kovo mėnesį, minint Pasaulinę žemės dieną. Konkurso finalinis renginys vyks LR Seime.
Organizatorius:
VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas
Doc. dr. Anželika Dautartė
Telefonas: +370 610 13741
El. paštas: anzelika.dautarte@vdu.lt
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Nacionalinio konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ pusfinalis
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultetas šiais mokslo metais drauge su partneriais jau 11-ąjį kartą rengia nacionalinį moksleivių konkursą „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“. Gruodį įvyko atrankinis šio konkurso etapas. Jo rezultatai lėmė, kurios komandos keliaus į pusfinalį, kurio metu bus varžomasi dėl kelialapių į finalinį etapą.
Konkurso pusfinaliai vyks VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų Iškilmių salėje vasario 22 ir 23 d. Pusfinaliuose dėl vietos finale 19-os šalies bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio rengimo centrų atstovai.
Nacionaliniu moksleivių konkursu „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ šalies moksleiviams siekiama atskleisti darnaus vystymosi vertybes, ugdyti etnokultūrinį, tautinį, pilietinį ir ekologinį sąmoningumą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, formuoti atsakingą požiūrį į aplinką, gimtosios šalies ateitį, stiprinti ugdymo įstaigų ir VDU ŽŪA bendruomenių partnerystės ryšius.
Organizatoriai atskleidžia, kad moksleiviai ir jų pedagogai dalyvavimą konkurse vertina ir su entuziazmu, ir su atsakomybe, o tai yra įrodymas, kad šis ilgiau nei dešimtmetį gyvuojantis vyresniųjų klasių moksleiviams skirtas edukacinis projektas yra aktualus, patrauklus bei reikalingas. Konkurso nugalėtojai bus paskelbti 2023 m. kovo mėnesį, minint Pasaulinę žemės dieną. Konkurso finalinis renginys vyks LR Seime.
Organizatorius:
VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas
Doc. dr. Anželika Dautartė
Telefonas: +370 610 13741
El. paštas: anzelika.dautarte@vdu.lt
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Seminaras „EST duomenys jauniesiems mokslininkams: jų nauda, prieinamumas ir ištekliai“
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų komanda studentus ir jaunuosius mokslininkus kviečia į nuotolinį šio tyrimo ir jo duomenų panaudojimo galimybių pristatymo seminarą, kuris vyks š. m. kovo 2 d., 14 val.
Europos socialinis tyrimas (angl. European Social Survey, ESS) yra mokslininkų inicijuota, kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. Šalia tyrimo įgyvendinimo daug dėmesio skiriama ir Europos socialinių mokslų tyrėjų lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymams, duomenų sklaidai bei jų integravimo į valdymo sprendimų priėmimą galimybėms.
Seminare pranešimus apie nuolatinius ir kintančius EST klausimyno modulius bei EST duomenų bazes ir išteklius bei jų naudojimo galimybes, taip pat – tyrimo duomenų ir informacijos apie juos sklaidą pristatys EST komandos VDU tyrėjos doc. dr. Gintarė Vaznonienė, doc. dr. Ligita Šarkutė ir dr. Rasa Indriliūnaitė.
Renginys vyks nuotoliniu būdu MS Teams platformoje.
Dalyvavimas nemokamas. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Būtina išankstinė registracija
Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt
Filmo „Laisvė ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“ peržiūra ir diskusija
JAV ambasada kviečia Vytauto Didžiojo universiteto studentus ir Kauno gyventojus bei svečius į nemokamą dokumentinio filmo „Laisvė ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“ seansą. Jis vyks vasario 28 d. 11.15 val. Vytauto Didžiojo universitete, V. Putvinskio g. 23, 106 auditorijoje. Filmų peržiūroje dalyvaus ir su žiūrovais bendraus filmo kūrėjas Jevgenijus Afinejevskis. Filmas – ukrainiečių ir rusų kalbomis su subtitrais lietuvių ir anglų kalbomis.
Dokumentinė juosta „Laisvė ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“ pasakoja apie nuo 2014-ųjų metų Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą ir ragina į invazijos sukeltą humanitarinę krizę pažvelgti ukrainiečių žurnalistų, karių, gydytojų, menininkų, savanorių, dvasininkų, vaikų ir motinų akimis. Sukrečiantys vaizdai, kuriuos visas pasaulis sekė žiniasklaidoje nuo pat praėjusių metų vasario 24-osios, ir išskirtiniai interviu su žmonėmis, paliestais besitęsiančio karo, „Laisvė ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“ atskleidžia Ukrainos vienybės dvasią net ir tamsiausiomis šalies valandomis bei meta iššūkį tarptautinei bendruomenei kartu pasipriešinti tironijai.
„Išleisdamas filmą dabar, tikiuosi suteikti aiškumo žiūrovams, sutrikusiems dėl tyčinės dezinformacijos kampanijos apie dabartinius įvykius Ukrainoje“, – dalinasi J. Afinejevskis. Režisieriaus teigimu, vienas pagrindinių jo tikslų buvo išsamiai nupasakoti kasdienius sunkumus, susijusius su informacijos perdavimu tiesiai iš priešakinių fronto linijų.
Filmas, kurio viena pagrindinių veikėjų žurnalistė Natalija Nagorna, „yra skirtas pasakotojams, kurie rizikuoja savo gyvybėmis, kad suteiktų balsus bebalsiams“. Siekdamas perteikti kuo išsamesnį paveikslą, Afinejevskis filmą suskirstė į asmeninius ukrainiečių, kurių gyvenimas kardinaliai pasikeitė nuo 2014 m., liudijimus. „Norėjau parodyti, kaip karas veikia žmones įvairiose šalies dalyse“. Tačiau didžiausias režisieriaus siekis, kad filmas pažadintų pasaulį ir kviestų jį veikti. Afinejevskis tikisi, kad Ukraina ir jos sąjungininkai ir toliau kovos kartu prieš galimas grėsmes žodžio laisvei ir saviraiškai, žmogaus teisėms, laisvei bei demokratijai.
Filmas „Laisvė ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“, kurio įžangą įgarsino „Oskaro“ laureatė Helen Mirren, jau pelnė apdovanojimus Hamptonų tarptautiniame, Savanos, Mill Valley ir Bragacine kino festivaliuose, sulaukė „Kineo“ apdovanojimo bei nominacijos Stokholmo kino festivalyje.
Rusų kilmės amerikiečių režisierius Jevgenijus Afinejevskis Lietuvoje anksčiau yra pristatęs „Oskarui“ nominuotą dokumentinę juostą „Žiema ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“. Afinejevskio filmai debiutavo Venecijos, Telurido, Tarptautiniuose Toronto ir Romos bei Sandanso kino festivaliuose, o jo kūryba nominuota „Oskaro“, „Emmy“ ir JAV Prodiuserių gildijos apdovanojimams.
Tai – išskirtinė galimybė pamatyti 2022-aisiais sukurtą filmą, pirmą kartą pristatytą Toronto tarptautiniame ir Venecijos kino festivalyje bei ten pelniusį „Kineo“ apdovanojimą.
