Baltarusijos politikės Sviatlanos Tsikhanouskayos vieša paskaita „Regioninis stabilumas: Demokratinės Baltarusijos vaidmuo užtikrinant saugumą Rytų Europoje“

2024 m. gegužės 6 d., pirmadienį, 11:15 val. Vytauto Didžiojo Universitete (V. Putvinskio g. 23-311 aud., Kaunas) lankysis Baltarusijos politikė Sviatlana Tsikhanouskaya. Susitikimo su akademine bendruomene metu S. Tsikhanouskaya skaitys pranešimą tema: Regioninis stabilumas: Demokratinės Baltarusijos vaidmuo užtikrinant saugumą Rytų Europoje.  Paskaitos metu bus siekiama įvertinti Baltarusijos vaidmenį regioninio stabilumo ir saugumo kontekste Rytų Europoje, ypač atsižvelgiant į šalies politinę situaciją ir demokratizacijos galimybes. Paskaitoje bus analizuojama, kaip Baltarusijos vidaus politiniai ir ekonominiai veiksniai gali paveikti regioninį stabilumą, taip pat įvertinamas jos potencialus vaidmuo demokratinėje formoje Rytų Europoje.

Kaip teigia vizitą organizuojanti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė Aistė Žemaitytė, tai unikali galimybė paskaitos metu diskutuoti su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Tsikhanouskaya apie Baltarusijos vaidmenį regioniniame stabilume bei galimus ateities scenarijus. Tikimasi aktyvaus paskaitos dalyvių įsitraukimo ir požiūrių mainų, siekiant gilesnio supratimo apie šį svarbų regioninio saugumo klausimą.

Sviatlana Tsikhanouskaya yra Baltarusijos nacionalinė lyderė, Jungtinio pereinamojo laikotarpio vyriausybės vadovė ir išrinktoji Baltarusijos prezidentė, kuri, nepriklausomų stebėtojų nuomone, laimėjo 2020 m. rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimus prieš ilgametį diktatorių Aliaksandrą Lukašenką.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d, Tsikhanouskaya pertvarkė judėjimo vadovybę, sukurdama ir vadovaudama Jungtiniam pereinamajam kabinetui.  Tsikhanouskajos vadovaujami Baltarusijos antikariniai aktyvistai vykdė pogrindinį pasipriešinimą Baltarusijoje sabotuodami geležinkelio transportą Rusijos kariuomenės pajėgoms, taip pat savanoriškai stojo į Baltarusijos kariuomenės dalinius, kovojančius už Ukrainą.
Kaip Baltarusijos demokratinio judėjimo lyderė ji aplankė 28 šalis, rinkdama paramą ir pasisakydama už daugiau kaip 1500 politinių kalinių  išlaisvinimą, taikaus valdžios perdavimą per laisvus ir sąžiningus rinkimus. Susitikimuose su JAV prezidentu J. Biden, Vokietijos politike Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu E. Macronu, EU prezidente L. von der Leyen ir kitais pasaulio lyderiais, A. Tsikhanouskaya pabrėžė, kad būtinybę drąsiau reaguoti į Baltarusijos diktatūros veiksmus.

2020-2023 m. Sviatlana Tsikhanouskaya tapo taikios kovos už demokratiją ir stiprios moterų lyderystės simboliu. Be dešimčių apdovanojimų, ji yra Europos Parlamento skiriamos Sacharovo premijos, 2022 m. Tarptautinio keturių laisvių apdovanojimo ir Karolio Didžiojo premijos laureatė. 2021 m. ir 2022 m. Nobelio taikos premijai ją nominavo atitinkamai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Norvegijos parlamento nariai. A. Tsikhanouskaya buvo pripažinta „Bloomberg“ 50 įtakingiausių žmonių, „Financial Times“ 12 įtakingiausių moterų ir „Politico“ 28 įtakingiausių europiečių sąraše.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU Akademinio choro „Vivere Cantus“ koncertas ir „Aukso paukštės“ apdovanojimo įteikimas

Gegužės 2 d., ketvirtadienį, 19 val. kviečiame VDU bendruomenę į „Aukso paukštės“ apdovanojimo įteikimo geriausiam suaugusiųjų chorui „Vivere Cantus“ ir vadovui Rolandui Daugėlai koncertą, kuris vyks VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas).

„Džiaugiamės pelnę šį svarbų apdovanojimą, kuris įprasmina beveik dešimtmetį trukusį choro gyvavimą ir nenutrūkstamą darbą. Sustoti nežadame, tačiau raginame visus, mūsų choro gerbėjus, pasidžiaugti kartu su mumis ir pažymėti šio apdovanojimo gavimą kartu“, – sako VDU Akademinio choro „Vivere Cantus“ atstovai.

Metų nominacija „Aukso paukštė“ – tai aukščiausias mėgėjų meno apdovanojimas Lietuvoje. „Aukso paukštės“ apdovanojimais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į mėgėjų meninę kūrybą, jos reikšmę krašto kultūrai, išryškinti ir viešai pristatyti bei pagerbti geriausius metų chorus, folkloro ir šokių ansamblius, teatrus, liaudiškos muzikos kapelas, liaudies muzikos ir pučiamųjų instrumentų orkestrus, jų vadovus, tautinei kultūrai nusipelniusias asmenybes.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Romualdo Požerskio parodos „Triukšmai ir šiukšlės“ atidarymas

Balandžio 30 d. 17:00 val. VDU menų galerijoje „101“ (Muitinės g. 7, Kaunas) atidaroma dar viena paroda – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio „Triukšmai ir šiukšlės“. Paroda kalba apie desocializuotą, dehumanizuotą meną ir savigarbą prarandančią politiką. Agresyvių medijų ir menininkų kūrinių „triukšmai“ bei „šiukšlės“ daro įtaką mūsų visuomenės vertybių suvokimui. Parodoje eksponuojamos fotografijos ir video kūrinys sukurtas naudojant 1967–1973 metais Požerskio filmuotą 8 mm kino medžiagą.

Verslo ir viešojo sektoriaus atstovų „Verslo pusryčiai’24“

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) jau tradiciškai nori pakviesti verslo ir viešojo sektoriaus atstovus į „Verslo pusryčius’24“. Renginio tema – „Aukštos kvalifikacijos darbuotojų profesinis augimas: kompetencijų vertinimas“.

Diskusijos metu kelsime tokius klausimus: kaip įmonės skatina aukštos kvalifikacijos darbuotojų profesinį tobulėjimą, kokias personalo vystymo strategijas taiko, ar yra vertinamos darbuotojų savarankiškai įgytos kompetencijos, kokią vertę tai suteikia organizacijai ir kiti šios tematikos klausimai.

„Verslo pusryčiai’24“ vyks gegužės 9 d. 14.00–15.30 val. VDU Botanikos sodo konferencijų salėje, Žilibero g. 4, Kaune. Po diskusijos visų norinčių lauks VDU Botanikos sodo drugelių paroda.

Diskusiją moderuos VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė. Renginys yra aktualus organizacijų vadovams, personalo valdymo specialistams ir visiems, besidomintiems kompetencijų pripažinimo procedūra ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo galimybėmis.

Kviečiame registruotis. Vietų skaičius ribotas.

EST metodologinis seminaras „Ar savipilda gali pakeisti tiesioginius interviu socialiniuose tyrimuose?“

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti VDU mokslininkų komanda gegužės 14 d. 13 val. kviečia į metodologinį seminarą „Ar savipilda gali pakeisti tiesioginius interviu socialiniuose tyrimuose?“.

Seminaro metu rinkos tyrimų bendrovės UAB „Eurotela“ atstovai Rasutė Kazakevičiūtė ir dr. Mindaugas Degutis pasidalins per paskutinius dvejus metus įgyvendintų trijų socialinių tyrimų – PIAAC, EST, LIST – patirtimi. Aptars imties ir „lauko“ darbo rodiklius, respondentų pasiekiamumo problemas, atrankos metodikas, „lauko“ darbo kontrolės mechanizmus, ypatingą dėmesį skirdami eksperimentams su savipildos metodu. Remdamiesi atliktų tyrimų patirtimi, pristatys šio duomenų rinkimo būdo ypatybes, iššūkius bei gerąsias praktikas.

Renginys vyks nuotoliu (MS Teams platformoje). Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Būtina išankstinė registracija (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus dienai iki mokymų).

Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est[eta]vdu.lt

14-oji tarptautinė Andrejaus Sacharovo konferencija „Hidden Wounds of War“

Laimos Penek nuotr.

VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras aktyviai ruošiasi 14-ajai tarptautinei konferencijai, kuri šiais metais bus skirta svarbiai temai – karo veteranų traumoms ir jų pasekmėms aptarti. Pasisemti vertingų žinių į Kauną bus atvežta daugiau nei 60 psichikos sveikatos specialistų iš Ukrainos. Po konferencijos jų laukia dar du specialūs uždari renginiai. Visuomenei atvira bus tik konferencija, kuri vyks gegužės 21 d. „Romuvos“ kino teatre, į ją registruotis galima jau dabar.

Nobelio taikos premijos laureato, garsaus fiziko ir humanisto Andrejaus Sacharovo vardo konferenciją VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras rengia kasmet per jo gimtadienį – gegužės 21 d. ir skiria tuo metu aktualiausiai žmogaus teisių aktualijai aptarti. Šiemet konferencija vadinasi „Hidden Wounds of War“, ji vyks anglų kalba su vertimu į ukrainiečių kalbą ir joje pranešimus skaitys specialistai iš Europos ir Šiaurės Amerikos.

„Šių metų konferencijoje daugiausia dėmesio bus skiriama bene ilgiausiai besitęsiančiam V. Putino naikinamojo karo Ukrainoje padariniams. Jau šimtai tūkstančių Ukrainos vyrų ir moterų yra buvę fronto linijose ir daugelis jų susidurs su rimtomis psichikos sveikatos pasekmėmis, ir tam reikės ilgalaikės pagalbos. Tačiau reikia galvoti ne tik apie karo veteranus – jie turi šeimas, yra bendruomenių dalis, tad aplinkiniai taip pat bus paveikti. Dar yra kovojusių palikuonys, psichinės traumos greičiausiai turės pasekmių kelioms kartoms. Pastatus rekonstruoti gana lengva, kur kas sudėtingiau sutvarkyti karo padarinius psichikos sveikatai. Pasirūpinome, kad į šių metų konferenciją ir mokymus galėtų atvykti 60 specialistų iš Ukrainos. Jiems šie mokymai ypatingai svarbūs, esame dėkingi visiems rėmėjams, kurie finansavo jų atvežimą ir apgyvendinimą“, – sako Andrejaus Sacharovo centro direktorius prof. Robert van Voren.

Konferencijos „Hidden Wounds of War“ tikslas – apžvelgti naujausias reabilitacijos programas ir iniciatyvas, išnagrinėti bendradarbiavimo ir koordinavimo galimybes ir užsitikrinti paramą itin svarbioms ilgalaikėms pastangoms padėti Ukrainai susidoroti su pražūtingomis karo pasekmėmis. Konferencija iš anksto užsiregistravusiems ukrainiečiams bus transliuojami internetu, kad vertinga informacija galėtų pasinaudoti į renginį negalėję atvykti specialistai.

Po konferencijos, gegužės 22 d. į Kauną suvažiavę ekspertai, kurių bus apie 40, kartu su konferencijos pranešėjais ir svečiais iš Ukrainos dalyvaus uždarose darbo grupėse, kur dar labiau gilinsis į paslaugų karo veteranams tobulinimą. O gegužės 23 d. Ukrainos psichikos sveikatos specialistai dalyvaus vienos dienos mokymuose apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemas tarp karių ir veteranų bei apie savipagalbą ir atsparumą, kuriuos ves tarptautinių pagalbos organizacijų atstovai. Mokymus organizuoja organizacija Žmogaus teisės psichikos sveikatos srityje-FGIP bendradarbiaujant su IOM Ukraina. Šiuose mokymuose ukrainiečiai įgaus praktinių žinių, bus dirbama su praktiniais ir pritaikomais instrumentais, kad jie patys įgautų įgūdžius kovoti su potrauminiais reiškiniais.

Organizacija Žmogaus teisės psichikos sveikatos srityje-FGIP, kuriai taip pat vadovauja Robert van Voren, Karališkasis koledžas Londone ir Taraso Ševčenkos nacionalinis universitetas sausio mėnesį pasirašė memorandumą įsipareigodami Kijeve atidaryti Veteranų psichikos sveikatos kompetencijų centrą. Šiame centre bus teikiamos specializuotos veteranų psichikos sveikatos paslaugos ir mokymai. Tikimasi, kad Kaune organizuojama 14-oji Andrejaus Sacharovo konferencija ir seminarai prisidės prie šio centro paslaugų kūrimo.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Prof. dr. Sauliaus Pivoro monografijos „Lietuva Švedijos Baltijos politikoje 1917-1991 m.: nuo pripažinimo iki jo atnaujinimo“ pristatymas

Maloniai kviečiame į Sauliaus Pivoro monografijos „Lietuva Švedijos Baltijos politikoje 1917-1991 m.: nuo pripažinimo iki jo atnaujinimo“ pristatymą. Renginys vyks balandžio 24 d. 11 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas). Dalyvaus monografijos autorius  prof. S. Pivoras, prof. dr. Jonas Vaičenonis, doc. dr. Giedrius Janauskas, doc. dr. Sima Rakutienė.

Lietuvos santykiai su Švedija per visą XX a. klostėsi labai netolygiai.

Mažai kas žino, kokią įtaką Švedija turėjo Baltijos šalių sąjungos projektų atžvilgiu bei Lietuvos ir Lenkijos santykiams, kokio požiūrio Švedija laikėsi į sovietinę okupaciją 1940 m. ir į išsivadavimą iš sovietinės valstybės 1990–1991 metais.

Pristatomoje knygoje atskleidžiamas Lietuvos, kaip vidaus bei tarptautinėje politikoje tarpukario laikotarpiu labiausiai pažeidžiamos iš Baltijos šalių, švediškas įvaizdis, Švedijos paramos Vilniaus ir Klaipėdos bylose motyvai, praktiškai iki šiol nežinoma Švedijos įtaka Lietuvos ir Lenkijos santykiams, neišnaudotos Švedijos tarpininkavimo galimybės juos normalizuoti 4 dešimtmetyje.

Knygą bus galima įsigyti nemokamai.

Renginys yra Skandinavijos dienų Kaune programos dalis.

Organizatoriai: Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, VDU Lietuvių išeivijos institutas

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

EST metodologiniai mokymai „Įvadas į JASP statistikos programą“

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti VDU mokslininkų komanda gegužės 9 d. 13 val. kviečia į metodologinius mokymus „Įvadas į JASP statistikos programą“, kuriuos ves profesorius dr. Pedro Antonio García Lopez (Granados universitetas, Ispanija).

Nemokamai vartotojams prieinamas JASP programinės įrangos paketas suteikia patogią statistinės analizės platformą, leidžiančią atlikti klasikinę ir Bajeso analizę. Paketas apima socialiniuose moksluose dažniausiai naudojamus statistinius metodus, taip pat pažangius modulius, tokius kaip struktūrinių lygčių modeliavimas. JASP palengvina išvesties funkcijų pritaikymą ir supaprastina APA stiliaus lentelių ir grafikų kūrimą. Be to, ši programinė įranga reguliariai atnaujinama įtraukiant naujas funkcijas ir naujausias statistines analizes. 

Renginys vyks nuotoliu (MS Teams platformoje). Renginio kalba – anglų. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Būtina išankstinė registracija (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus dienai iki mokymų).

Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est[eta]vdu.lt

EST metodologiniai mokymai „Gerovės darbo vietoje vertinimas: indikatoriai ir metodai“

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti VDU mokslininkų komanda gegužės 2 d. 13 val. kviečia į metodologinius mokymus „Gerovės darbo vietoje vertinimas: indikatoriai ir metodai”, kuriuos ves dr. Francesco Marcatto (Triesto universitetas, Italija).

Pranešėjo mokslinių tyrimų interesų sritys – darbo ir organizacijų psichologija (su darbu susijęs stresas, organizacijos gerovė, priklausomybė nuo darbo) bei taikomoji psichologija.

Mokymų metu pranešėjas pristatys gerovės darbo vietoje vertinimo strategijas bei gerovės indikatorių pasirinkimo galimybes.

Daugiau informacijos apie pranešėjo mokslinius tyrimus

Renginys vyks nuotoliu (MS Teams platformoje). Renginio kalba – anglų. Trukmė – 2 akad. val. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Būtina išankstinė registracija (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus dienai iki mokymų).

Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est[eta]vdu.lt

Prof. Žarko Lazarevičiaus vieša paskaita „Tautinių grupių integracijos iššūkiai Habsburgų valdomoje imperijoje: Slovėnijos atvejis“

Balandžio 24 d., 17.30 val. Vytauto Didžiojo universitete (V. Putvinskio g. 23 – 101 aud., Kaunas) vyks atvira Slovėnijos istoriko, prof. Žarko Lazarevičiaus vieša paskaita „Tautinių grupių  integracijos iššūkiai Habsburgų valdomoje imperijoje: Slovėnijos atvejis”.

Paskaitoje bus pasakojama apie Habsburgų valstybės tautinę politiką slovėnų atžvilgiu. Istorikas pristatys šios politikos priemonių įgyvendinimą ir jų poveikius. Paskaitoje bus aptariamas imperijos politikos administracinis organizavimas slovėnų gyvenamosiose teritorijose, slovėnų nacionalinis judėjimas ir suvienytos Slovėnijos koncepcijos atsiradimas. Ž. Lazarevičius diskutuos apie  Jugoslavijos idėjos atsiradimo aplinkybes ir svarbius įvykius nulėmusius etninės teritorijos susiskaldymą 1918 m. Ši paskaita žada suteikti vertingų įžvalgų apie slovėnų tautos formavimąsi ir susijusius imperijos tautinės politikos kontekstus.

Paskaitos pabaigoje numatoma diskusija, kurią moderuos VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto, Viešojo administravimo katedros docentras dr. Remigijus Civinskas.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.