VDU – universitetas į namus

Užkrėstųjų skaičius Lietuvoje gali pasiekti daugiau nei 3 tūkstančius, o viruso plitimas bus suvaldytas tik tuo atveju, jei karantino sąlygos dar bent du mėnesius nebus ženkliai švelninamos. Tai rodo naujas interaktyvus matematinis modelis – pagalbinė priemonė, padėsianti analizuoti ir priimti sprendimus, susijusius su COVID-19. Modelį parengė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai: Matematikos ir statistikos katedros profesorius, universiteto rektorius Juozas Augutis ir Taikomosios informatikos katedros doktorantas Justinas Dainauskas.

Kviečiame klausytis prof. Egidijaus Aleksandravičiaus Pasaulio lietuvių istorijos kurso paskaitų. Kursas atveria svarbiausias istorines lietuvių diasporinės tautos susiformavimo aplinkybes nuo seniausių laikų iki šiandien.

Įvadinėje Pasaulio lietuvių istorijos dalyko paskaitoje profesorius kalba apie lietuvių pasklidimo pasaulyje priežastis, sąsajas su pasaulio istorijos įvykiais ir apie šiandieninę lietuvių migracijos situaciją. Negali suvokti praeities, jeigu negali bandyti mąstyti – o ką visa tai reiškia? O reikšti gali tik tiems, kurie bando suvokti, arba mums. Tai kodėl šitas siužetinis motyvas yra įvedamas? Tai kodėl apie tai verta žinoti? Jeigu šitaip neklausinėji, tai mažai naudos iš tų istorijų. Aišku, gali jausti, kad pats nuotykis… kažkas nutiko, kažkokia egzotika. Kažkas nutiko anglių kasykloje prieš pusantro šimto metų, kažkas nutiko Australijoje, kažkas nutiko Pietų Amerikoje. Taip, egzotika, įdomu, nuotykis, bet jei norime rimtesnio analitinio krūvio, reikia galvoti apie tai, ką tai reiškia.

Prof. Egidijus Aleksandravičius kalba apie lietuvių migravimą LDK ekspansijos ir nuopuolio epochoje, XVII–XVIII a. politinių ir religinių konfliktų kontekste, bei apie šiuo laikmečiu po pasaulį pasklidusius lietuvių veikėjus.

Rekomenduojama literatūra:

• Romas Treinys, „Dziedas“;
• Kazys Almenas, „Upė į rytus, upė į šiaurę“.

Paskutinėje kurso paskaitoje profesorius kalba apie pilietybės išsaugojimo referendumo rezultatus, lietuvių tautinės sąmonės, migracijos priežasčių pokyčius bei apie diasporinės tautos formavimosi iššūkius.

Dėstyti medicinos sociologiją ir antropologiją COVID-19 pandemijos kontekste yra tikras akademinis malonumas, nes beveik kiekvienam teoriniam argumentui galima iškart pritaikyti empirinį pavyzdį čia ir dabar. Taigi, keletas įžvalgų apie tai, ką pastarosiomis savaitėmis diskutuojame su studentais: tiek būsimais medicinos darbuotojais, tiek sociologais ir antropologais.

Plačiau

COVID-19 grąžino sienų vertę. Kartu su Berlyno siena buvo prakeiktos ir likusios ribos, manant, kad idealas yra atvirumas: madoms, susitikimams, kelionėms, turistams. Visas pasaulis virto atvirumo reklama. Globalizacija susiliejo su turimo šėlu, besaikiu, prarandančiu savitvardą. Sienos tirpo kaip ledas globalinio atšilimo laikotarpiu. Kažkada, po 1968 metų, tokia pat euforija buvo dėl seksualinės revoliucijos: visur, visada, su bet kuo. Iki AIDS. Tada atėjo greitas prabudimas ir ribų vertės suvokimas. Savitvarda, racionalus apribojimas išstūmė Dioniso šėlą.

Plačiau

Dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino verslo įmonėms kilo daug įvairių sunkumų sprendžiant veiklos organizavimo klausimus. Todėl siekiant išgyventi krizinį laikotarpį ir planuoti ateitį dabar ypač svarbu pasirinkti efektyvias rinkodaros ir komunikacijos priemones bei išvengti klaidų bendraujant su klientais.

Plačiau

Pasaulį apėmus COVID-19 pandemijai, kaip niekad anksčiau tapo aišku, kaip svarbu nepritrūkti lietuviškų, vietinių maisto produktų. To garantas šiandien būtų šalies regionuose sukurtos ir aktyviai veikiančios vietos maisto sistemos. Vis dėlto, šalies prekybos centruose, viešojo maitinimo įstaigose, turgavietėse bei gyventojų namuose šiuo metu dominuoja įvežtiniai maisto produktai – netgi tokie tradiciniai kaip svogūnai ar česnakai.

Plačiau

Kviečiame susipažinti su visame pasaulyje išgarsėjusio Silicio slėnio verslininko, Stenfordo universiteto absolvento Tomas Pueyo straipsniu, kuriame nagrinėjamos kovos su koronaviruso pandemija strategijos. Straipsnis originalo kalba pirmą kartą paskelbtas „Medium“ platformoje kovo 19 d.

Plačiau

Šią savaitę prasidėjęs nuotolinis ugdymas mokyklose įnešė nemažai sumaišties – mokyklai teko ne tik pergalvoti ugdymo turinį, susitarti su mokytojais, kaip jie turi dirbti, tačiau atrasti ir tinkamiausius technologinius sprendimus. VDU Inovatyvių studijų instituto vadovė prof. Airina Volungevičienė pastebi, kad daugelio šių iššūkių galima išvengti, jei būtų susistemintas valstybinis skaitmeninio ugdymo turinio paketas ir mokyklos būtų galėję pasirengti ir gal net turėtų licenciją organizuoti ugdymą nuotoliniu būdu.

Plačiau

Šiuo metu visi išgyvename tokią situaciją, kurios nepasirinkome. Aplinkybės pakeitė mūsų kasdienybę ir savijautą. Galbūt kai kurie atpažino, kad reaguoja panašiai, kaip ir į kitus blogus, atsitiktinius, neteisingus dalykus – neigimu, pykčiu, liūdesiu. Dauguma žmonių jaučia padidėjusį nerimo lygį, taiko anksčiau pasiteisinusius būdus jam įveikti ar ieško patarimų, kurių šiuo metu internete apstu.

Plačiau

Pasaulis neseniai įžengė į sudėtingą laikotarpį, kurį ženklina nelauktas iššūkis – COVID-19 koronaviruso sukelta krizė, apimanti sveikatos apsaugos, ekonomikos ir politikos sritis. Šiomis aplinkybėmis Prancūzijai iškyla keletas svarbių klausimų: Kaip įgyvendinti būtinus sprendimus ir skleisti informaciją visuomenei? Koks vaidmuo dabar tenka politiniams lyderiams?

Plačiau

Įvedus karantiną šalyje didelė dalis įmonių ir organizacijų turėjo operatyviai peržiūrėti darbo organizavimą. Ši situacija palietė tiek tuos, kurie vis dar reguliariai eina į darbą, tiek ir pradėjusius dirbti nuotoliniu būdu. Ypač sudėtinga situacija paslaugų ir tuose sektoriuose, kur darbas karantino sąlygomis buvo sustabdytas. Apie tai, kaip tokiomis sąlygomis galima užtikrinti darbo organizavimą, kaip išlaikyti gerą organizacijos psichologinį klimatą ir kokių veiksmų turėtų imtis įmonių vadovai, kalbamės su psichologe, VDU Socialinių mokslų fakulteto profesore Aukse Endriulaitiene.

Plačiau

Jis jau prasidėjo, tačiau kol kas mes jį sunkiai skiriame nuo pasaulį ištikusios krizės, mirčių, ligos, šeimų dramų ir egzistencinių atradimų. Kiekviena ministerija, vyriausybė nori pasirodyti nekaltos, o didžiosios šalys, tokios kaip Rusija, Kinija ir JAV, puikiai supranta, kad prasidėjo informacinis koronaviruso karas, kuris šiandien vykdomas humanitarinės inžinerijos ir atitinkamai humanitarinės pagalbos forma.

Plačiau

Šalyje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, opios socialinės problemos niekur nedingo. Nepaisant aktyvaus savanorių ir pilietinės visuomenės įsitraukimo stabdant koronavirusą, dalis visuomenės susidurs su dar didesniais iššūkiais nei įprastai. Norisi apžvelgti į didžiausią socialinę riziką karantino metu patekusių šeimų padėtį ir kokių strateginių sprendimų reikėtų imtis.

Plačiau

VDU kvietimu Lietuvoje lankęsis Mičigano-Dirborno universiteto (JAV) mokslininkas prof. Paulas Drausas ne tik skaitė paskaitas apie procesus po didžiulės krizės atsinaujinančiame Detroito mieste, bet ir dalyvavo sociologijai skirtoje konferencijoje. Sociologo teigimu, miesto planavimas turi įtaką ne tik ekonominei ar socialinei skirčiai, bet ir gali lemti atsparumą pandemijų atveju.

Plačiau

Nuo šiol viešumoje rekomenduojama dėvėti kaukę ir pirštines. Tai naujausia Lietuvos valdžios priemonė, įvesta siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją – šalyje, kurioje yra vis dar sąlyginai mažai atvejų. Neskaitant klausimo, iš kur gauti kaukių ir pirštinių, kai viskas išpirkta, taip pat ar kaukių dėvėjimas yra labai saugus, šis veiksmas neatrodo būtinas. Kam imtis kraštutinumo, jei dabartinės priemonės veikia ir itališkas scenarijus nėra prognozuojamas? Aš palaikau socialinį atsiribojimą, tačiau, mano manymu, čia jau persistengta.

Plačiau

Pirmą kartą surengtuose „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimuose buvo įvardyti penki favoritai, o nugalėtoja pripažinta vaistinė ramunė. Apie vaistinių augalų naudą stiprinant organizmą šių dienų aktualijų kontekste ir galimus šalutinius poveikius kalbamės su VDU Botanikos sodui atstovavusia „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimų komisijos nare, Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vyresn. mokslo darbuotoja prof. habil. dr. Ona Ragažinskiene.

Plačiau

Šiais metais Pasaulinę Žemės dieną minėjome kitaip – be šiai progai skirtų renginių, inkilų kėlimo akcijų ir žmonių apsikabinimų. Viešojoje erdvėje pasigirsta teiginių, kad COVID-19 gamta tikslingai sukūrė tam, kad vartotojišką visuomenę krestelėtų ir paragintų pradėti gyventi kitaip – tvariau, taupiau, atsakingiau bei įdėmiai įsiklausant į tai, ką rekomenduoja žemės ūkio, miškų ir vandens išteklių mokslas.

Plačiau

Dėl plintančio koronaviruso pasaulio maisto pramonė jau pajuto jo neigiamą ekonominį poveikį – dėl mirtinos ligos trūkinėja pasaulio šalių prekybiniai ryšiai, stringa krovinių gabenimas, šalys izoliuojasi. Visas epidemijos mastas dar nežinomas.

Plačiau

Sfinkso klausimas Edipui: „kas yra tas, kuris vaikui juokingas, tėvams pavojingas, o seneliams – mirtis?“. Filosofas T. Adorno rašė, jei žinote atsakymą į Sfinkso klausimą, jūs jau pakeliui į apšvietą, į socialinę inžineriją. Tačiau kol kas karūnuotas virusas laisvai keliauja per planetą ir kiekvienai tautai kuria moralinę dilemą.

Plačiau

VDU Sporto centro dėstytoja-trenerė, biomedicinos mokslų daktarė, docentė Asta Mockienė

Raumenys yra ne tik kūno judamojo aparato dalis – jų veikla daug platesnė ir svarbesnė. Be judėjimo funkcijos, raumenys padeda išlaikyti kūną vertikalioje padėtyje, kvėpavimo raumenų dėka mes kvėpuojame, dirbdami raumenys gamina šilumą. Raumenys dalyvauja ir kraujo apykaitoje – susitraukdami stumia kraują venomis aukštyn link širdies.

Griaučių raumenys sudaro apie 40 proc. suaugusio žmogaus kūno masės. Su amžiumi žmonių kūno sudėtis keičiasi: liesoji kūno masė – pirmiausiai skersaruožių raumenų masė, vėliau ir kaulų mineralų masė mažėja, o riebalų masė didėja. Mokslininkai nustatė, kad 24-50 metų amžiaus žmonių skeleto raumenų masė sumažėja apie 10 proc.; 50-80 m. amžiaus – dar papildomai apie 30 proc. Vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių raumenų masė sumažėja po 1,9 kg per 10 metų vyrams ir 1,1 kg – moterims. Ypač sumažėja kojų raumenų masė. Sumažėjus raumenų masei, lėtėja ir medžiagų apykaita, todėl „sudeginama“ mažiau kalorijų, didėja nutukimo rizika. Sumažėjus raumeninei masei sumažėja ir raumenų jėga, galingumas ir ištvermė. Šių ypatybių sumažėjimas sąlygoja spartesnį nuovargio tempą, kai kurių chroniškų ligų atsiradimą (nutukimą, artritą, ospeoporozę). Tyrimų rezultatai rodo mažos raumenų masės ir priešlaikinio mirtingumo ryšį.

Veiksniai, darantys poveikį kūno sudėties pakitimams, yra endokrininiai (maža augimo hormono koncentracija, sutrikęs organizmo sistemų atsakas į skydliaukės hormonų veiklą, lytinių hormonų pakitimai, atsparumas leptinui), medžiagų apykaitos sutrikimai (riebalų, baltymų, mineralų, skaidulų ir vitaminų absorbcijos sutrikimai) ir gyvenimo būdo veiksniai (mityba, fizinis aktyvumas).

Kad nemažėtų raumenų masė, jėga ir ištvermė, jie turi reguliariai dirbti. Mažas fizinis aktyvumas yra svarbus mažos raumenų masės ir mažos raumenų jėgos rizikos veiksnys bet kokio amžiaus žmonėms. Nustatyta, kad imobilizuoto (nejudančio) raumens masė per 3-4 savaites gali sumažėti apie 20-50 proc.

Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, kad jėgos pratimai yra efektyviausias būdas didinti įvairaus amžiaus žmonių raumenų masę, jėgą ir kaulų tankį. Nustatyta, kad 10 savaičių trukmės jėgos pratimai, skirti kojų raumenims, 74 procentais padidino raumenų jėgą net aštuoniasdešimtmečiams pacientams, o šių pacientų ėjimo greitis padidėjo 53 procentais!

Pagrindinėms raumenų grupėms stiprinti Amerikos sporto medicinos kolegijos mokslininkai rekomenduoja jėgos pratimus atlikti reguliariai, 2-3 kartus per savaitę. Patariama atlikti tris pratimų serijas po 8-12 kartojimų iš 8-10 skirtingų pratimų.

Greta fizinių pratimų būtina ir tinkama mityba. Baltymai yra pagrindinė organizmo ląstelių statybinė medžiaga. Esant baltymų trūkumui negali vystytis raumenys. Pagrindiniai baltymų šaltiniai yra mėsa, pieno produktai, žuvis, kiaušiniai, soja, riešutai. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamos baltymų normos – 50-70 g/parą. Fiziškai aktyviems suaugusiems rekomenduojama suvartoti 1-1,5 g/kg per parą baltymų. Pavyzdžiui, vištienoje (100 g) yra 18,7 g baltymų, liesoje varškėje (100 g) – 19,8 g baltymų, kalakuto krūtinėlėje be odos (100 g) – 21,5 g baltymų.

Taigi, jėgos pratimai ir tinkama mityba didina raumeninę masę, raumenų jėgą, raumenų ištvermę, atitolina nuovargio slenkstį, o visai tai gerina gyvenimo kokybę.

Straipsnį parengė VDU Sporto centro dėstytoja-trenerė, biomedicinos mokslų daktarė, docentė Asta Mockienė

VDU Sporto centro dėstytoja-trenerė, biomedicinos mokslų daktarė, docentė Asta Mockienė

Vienas iš Merfio dėsnių teigia, jog viskas, kas gyvenime malonu, yra nelegalu, amoralu arba didina svorį. O maistas, turbūt visi sutiks, yra vienas iš gyvenimo malonumų. Tačiau kartais už tą malonumą turime mokėti pačia brangiausia pasaulyje valiuta – sveikata.

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), jei žmonės nepiktnaudžiautų alkoholiu, nerūkytų, būtų fiziškai aktyvūs ir laikytųsi sveikos mitybos principų – būtų galima išvengti: 80 proc. širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 90 proc. II tipo cukrinio diabeto ir 30 proc. onkologinių susirgimų.

Taigi, mityba – svarbiausių sveikatos veiksnių dalis. Nuo jos priklauso fizinis ir protinis žmogaus vystymasis, darbingumas, gyvenimo kokybė ir trukmė. Tačiau sunku rasti vienareikšmį atsakymą į klausimą, kas sudaro sveiką mitybą. Kas gali pasakyti, koks maistas tinkamiausias žmogaus organizmui? Pagal kompetenciją, ko gero dietologai, tačiau nėra kitos tokios mokslo šakos, kaip dietologija (mokslas apie racionalią mitybą), kurioje būtų tiek daug prieštaravimų. Vieni mokslininkai nustato tam tikro maisto naudą mūsų organizmui, kiti bando paneigti to paties produkto teigiamą poveikį mūsų sveikatai. Tokie nuomonių skirtumai verčia abejoti dietologijos autoritetu, todėl žmonės lieka prie savo mitybos tradicijų, kurias suformuoja šeima ir kurios ne visuomet būna tinkamos.

Mokslininkai iš Jeilio (JAV) universiteto, apibendrinę daugybę mokslinių studijų, susijusių su įvairių dietų poveikiu, pateikė pasaulyje dominuojančias mitybos strategijas:mažai angliavandenių turinti dieta (low-carbohydrate), kurioje dominuoja gyvulinės ir augalinės kilmės baltymai; mažai riebalų turinti dieta (low-fat diet), įskaitant vegetarišką mitybą; žemo glikemijos indekso dieta (low-glycemic diet); Viduržemio jūros regiono dieta (Mediterranean diet); mišri subalansuota dieta (mixed, balanced diet); paleolito dieta (paleolithic diet); veganiška dieta (vegan diet).

Mažai angliavandenių turinti dieta. Šios dietos esmė yra ta, kad paros kalorijų suvartojimas iš angliavandenių turi sudaryti mažiau nei 45 proc. Amerikos medicinos instituto rekomendacijos – 45-65 proc. kalorijų per parą. Daugelyje mokslinių studijų nurodoma, kad mažai angliavandenių turinti dieta padeda kontroliuoti svorį, mažina vėžinių susirgimų, II tipo cukrinio diabeto ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų riziką.

Mažai riebalų turinti dieta. Ši dieta pasižymi riebalų kiekio apribojimu iki 20 proc. suvartojamų kalorijų per parą. Neriebus maistas sumažina širdies ligų atsiradimo riziką, kontroliuoja svorį, sumažina tam tikrų lokalizacijų vėžinių susirgimų riziką ir kt., teigia mokslininkai.

Žemo glikemijos indekso dieta. Glikemijos indeksas parodo, kaip greitai angliavandeniai suvirškinami, pasisavinami ir suskaidomi iki gliukozės, kuri patenka į kraują. Glikemijos indeksas ≤ 55 – mažas, nuo 55 iki 69 – didelis, o ≥ 70 – didelis. Dažnai vartojant maistą, turintį didelį glikemijos indeksą, didėja rizika susirgti cukriniu diabetu, nutukti. Nustatyta, kad tiriamųjų, kurie maitinosi produktais, turinčiais žemą glikemijos indeksą, kūno masės indeksas (KMI) sumažėjo. Trisdešimt du tyrimai nustatė, kad mažo glikemijos indekso patiekalai sukelia ilgesnį sotumo jausmą, nei didelio glikemijos indekso maisto produktai.

Viduržemio jūros regiono dieta. Į Viduržemio jūros dietą įeina alyvuogių aliejus, daržovės, vaisiai, riešutai, sėklos, pupos, grūdai, daug žuvies ir kitų jūros gėrybių bei gana ribotas kiekis mėsos. Mokslininkai nustatė, kad Viduržemio jūros dieta ženkliai sumažina ligonių, kuriems diagnozuota koronarinė širdies liga, mirštamumą. Ši dieta teigiamai veikia sveikatą dėl joje esančio gausaus antioksidantų ir polifenolių kiekio, taip pat – didelio skaidulinių medžiagų kiekio. Viduržemio jūros dieta mažina neurodegeneracinių ligų atsiradimo riziką, pagerina ląstelių jautrumą insulinui.

Mišri subalansuota dieta. Mišrią subalansuotą mitybą sudaro augalinės ir gyvulinės kilmės maistas. Tai tinkamas maisto medžiagų – angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų – kiekis bei tarpusavio santykis. Rekomenduojamas maisto medžiagų santykis: ~40 proc. angliavandenių, ~30 proc. baltymų ir ne daugiau nei 30 proc. riebalų. Šią dietą kaip sveikatai palankią rekomenduoja PSO ir Nacionalinis sveikatos institutas.

Paleolito dieta. Šios mitybos pagrindas – švieži ekologiški mėsos produktai, kiaušiniai, jūros gėrybės, daržovės, vaisiai, sėklos ir riešutai. Valgyti tik tai, kas buvo prieinama mūsų protėviams paleolito epochoje, jokių skanumynų, alkoholio, duonos, grūdų ir pieno produktų. Mokslininkai nustatė, kad paleo-mityba padeda kontroliuoti daugelį ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, reumatoidinis artritas, skydliaukės sutrikimai, alergijos, II tipo cukrinis diabetas, trumparegystė. Daugelio mokslinių tyrimų išvadose akcentuojamas teigiamas paleo-dietos poveikis plazmos lipidams, kūno svoriui, liemens apimčiai, sistoliniam kraujo spaudimui.

Veganiška dieta. Veganai nevartoja jokių gyvulinės kilmės produktų: mėsos, žuvies, kiaušinių, želatinos, pieno ir t. t. Amerikos ir Kanados dietologų asociacijos teigia, kad subalansuota veganiška mityba yra sveika ir tinkama žmonėms visuose gyvenimo etapuose. Tačiau nurodoma, kad blogai subalansuota veganiška mityba gali neužtikrinti geros sveikatos, dėl vitamino B12, geležies, jodo, cinko, kalcio ir nepakeičiamų riebiųjų rūgščių trūkumo.

Apibendrinę šias mitybos strategijas, mokslininkai rekomenduoja, jog jūsų sveikos mitybos lėkštėje būtų neperdirbti, ekologiški maisto produktai. Mitybos racione turi dominuoti daržovės, vaisiai, riešutai, sėklos, žuvis, paukštiena ir jūros produktai. Patariama riboti cukraus, krakmolo, „sočiųjų“  riebalų vartojimą. Taip pat labai svarbu, kad jūsų sveikos mitybos lėkštėje būtų saikingas maisto kiekis. Turi būti balansas tarp energijos (maisto) suvartojimo ir išeikvojimo. Šį balansą parodo žmogaus kūno svoris. Kūno masės indeksas (KMI) naudojamas kaip rodiklis, leidžiantis įvertinti, ar žmogaus svoris nekelia rizikos sveikatai, nors ir nepadedantis nustatyti kūno riebalų procento. Normalus svoris – kai kūno KMI svyruoja tarp 18,5 ir 24,9. Jį apskaičiuoti galime svorį (kg) padalinę iš ūgio kvadratu (m²).

Sveikos mitybos lėkštės pavyzdys:

Straipsnį parengė VDU Sporto centro dėstytoja-trenerė, biomedicinos mokslų daktarė, docentė Asta Mockienė

Akistata su COVID-19 ir karantinas Lietuvoje ne tik turi įtakos ekonominiam šalies gyvenimui, bet ir atnešė pokyčius į kiekvieno iš mūsų kasdienį gyvenimą, rutiną. Kviečiame skaityti pokalbį apie nerimą ir taktikas kaip jį įveikti su psichologu, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto profesoriumi Aidu Perminu.

– Didelis informacijos srautas apie koronavirusą ir aukštyn kojomis karantino sąlygomis apvirtęs gyvenimas daugeliui žmonių sukėlė stresą. Kaip jį įveikti?

– Taip, ši situacija sukelia stresą, nes yra visiems mums nauja ir įprastos iššūkių įveikimo taktikos, kurių kiekvienas mūsų turime ir taikome, dabar nelabai tinka.

Jei į esamą situaciją pažvelgtume kaip į stresą sukeliantį įvykį, reikėtų prisiminti, kad egzistuoja du streso įveikimo būdai: orientuotas į problemą ir orientuotas į emocijas.

Į problemą orientuotas streso įveikimo būdas yra panašus į įvairių problemų sprendimo taktikas. Norint problemą išspręsti, pirmiausia reikia ją suprasti ir ramiai pagalvoti, su kuo susidūrėme. Tada tikslinga įvertinti visus galimus būdus šiai problemai spręsti, pasverti jų efektyvumą (naudą bei sąnaudas), pasirinkti geriausią sprendimo būdą ir nuosekliai jį įgyvendinti.

Į emocijas orientuotas problemos įveikimo būdas yra nukreiptas į emocinės įtampos sumažinimą, kai nesiimama konkrečių veiksmų problemai spręsti. Problema išlieka, bet žmogus nusiramina. Tam gali padėti bet kokia raminanti veikla: filmų žiūrėjimas, knygų skaitymas, fizinis aktyvumas, įvairios relaksacijos technikos.

Kiekvienas žmogus naudoja abu streso įveikimo būdus ir jų naudingumas priklauso nuo aplinkybių. Jei įmanoma ką nors situacijoje pakeisti, verta dėti pastangas ir siekti, kad problema išsispręstų. Jei situacijos pakeisti nėra galimybių, lieka nusiraminti.

Tad ir karantino sąlygomis tai tinka: vertėtų ramiai įvertinti savo padėtį ir galimybes ją pagerinti. Visi žinome, kad virusas užkrečiamas, bet yra aiškios rekomendacijos, kaip užsikrėtimo galimybę sumažinti iki minimumo. Vadinasi, jei šių rekomendacijų laikysiuosi, tikimybė užsikrėsti labai sumažės. O visa kita nuo manęs nepriklauso, tad ir galvojimas apie tai ar blogi išgyvenimai situacijos nepakeis. Taip pat nusiteikti reikėtų ir dirbant namuose: ši darbo forma man neįprasta, mažiau efektyvi, bet esamoje situacijoje nieko negaliu pakeisti, tad priimsiu ją ir be reikalo nejausiu įtampos.

– TV, radijas, interneto žiniasklaidos platformos šiuo metu yra visų mūsų dėmesio centre. Kaip reikėtų skaityti ir vertinti gaunamą gausią informaciją?

– Žiniasklaidoje sklinda visokių žinių. Kai kurios yra labiau optimistiškos, kai kurios – visai pesimistiškos. Ir niekas nežino, kaip bus, nes įvykiai tikriausiais vystysis kažkokiu trečiuoju keliu. Tokioje nežinioje verta labiau įsiklausyti į racionalias ir optimistines žinias. Tai padės geriau jaustis situacijoje, kurioje mažai ką gali pakeisti.

– Daugeliui dabar dirbant nuotoliniu būdu kyla nemažai iššūkių. Kaip nusistatyti naują dienotvarkę?

– Gali būti, kad darbas namuose yra mažiau produktyvus, nes ši situacija yra nauja, neįprasta, nepatogi. Ilgainiui žmogus prisitaiko prie naujų aplinkybių ir produktyvumas sugrįžta. Dažnai stresą mums kelia pati mintis, kad reikės kažką daryti kitaip, nei esame įpratę. Savo mintyse mes kovojame su realybe, prieš ją burnojame, eikvodami tam energiją. Kitaip sakant, dalį streso „pasigaminame“ patys savo nelanksčiu mąstymu, noru, kad viskas būtų, taip, kaip esame pratę, pokyčių nepriėmimu.

Kita vertus, ne visus darbus įmanoma dirbti namie. Tuomet belieka juos atidėti ir susitaikyti, kad kai kas nebus padaryta.

O kalbant apie dirbti trukdančius vaikus, pagalvokime, jog iš tiesų labai smagu, kad vaikų yra, kad jie bėgioja. Susikaupti tai gal ir trukdo, bet ryšiams su atžalomis palaikyti esama situacija yra palanki. Apskritai mūsų gyvenimas šiuo laikotarpiu turėtų tapti lėtesnis, galėtų atsirasti daugiau bendravimo su šeima, daugiau įsigilinimo į save, daugiau gyvenimo pajautimo.

– Šiomis dienomis tenka išgirsti, kad laiką leisdami namuose žmonės jaučiasi apatiški, praradę energiją ir nesinori daryti to, apie ką seniai svajojo. Pavyzdžiui, susitvarkyti knygų spintą ar nuotraukų albumus.

– Tikslingiau šiuo metu būtų save pamaloninti, o ne pažvalinti. Gal nereikia dabar priverstinai tvarkytis, o verčiau maloniai praleisti laiką – grįžti prie užsiėmimų, kurie kadaise buvo malonūs, bet ilgainiui jiems neliko laiko. Viską užgožė darbas. Dabar, kai darbo mažiau, atsiranda tuštuma, kurią reikia užpildyti. Gali būti, kad malonūs užsiėmimai jau visiškai užmiršti ir žmogus dabar nebežino kuo užsiimti, o neturėdamas užsiėmimo jaučia nerimą. Manau, kad vis tiek kiekvienas mūsų turime sritį, kuri traukia, nors iš pirmo žvilgsnio tai ir atrodo neracionaliai. Reikia įsiklausyti į save.

Kitas atvejis, kai reikia dirbti namie, t.y. teritorijoje, kuri asocijuojasi su poilsiu. Šioje situacijoje pagelbėti gali darbo vietos susiorganizavimas. Darbui reikėtų skirti tam tikrą kambarį ar bent stalą ir dirbti tik ten. Dar labai svarbu susiplanuoti dieną. Svarbu yra pasakyti sau, kada dirbu, o kada ne ir nuosekliai šios dienotvarkės laikytis.

– Į esamą situaciją jautriai reaguoja ir vaikai. Kaip jiems geriausiai paaiškinti esamą situaciją?

– Vaikai yra tėvų reakcijų atspindys. Jaučiančius įtampą tėvus stebi vaikai ir persiima jų įtampa. Suaugusiesiems tai dar viena priežastis, dėl kurios verta nusiraminti, nes savo reakcijomis mes mokome vaikus, kaip jaustis ir elgtis sudėtingose situacijose.

Internete veikia virtualus Vytauto Didžiojo universiteto 360 laipsnių turas, kuriame galima susipažinti su universiteto erdvėmis.

Virtualus turas kviečia pasižvalgyti po VDU erdves 360 laipsnių nuotraukose – daugiafunkcio mokslo ir studijų centro (V. Putvinskio g. 23) ir kitų pastatų auditorijas, skaityklą, garso studiją ir kt. Tuo pačiu čia pristatomi ir svarbiausi VDU bruožai, išskiriantys jį iš kitų aukštųjų mokyklų – artes liberales studijų sistema, „Academia cum laude“, nuotolinės studijos, užsienio kalbų kursai, studentiškos organizacijos ir kt.

Nors virtualios parodos nėra naujas reiškinys, jų aktualumas pastarosiomis savaitėmis išaugo. Galerijos visame pasaulyje atnaujina ir kelia parodas į skaitmeninę erdvę. Kultūrinis gyvenimas visuomet buvo neatsiejama VDU dalis, todėl pasiilgusius meno lauko kviečiame po jį pasidairyti. VDU dėmesio centre – nuo meno kolekcijų Prancūzijoje iki moterų istorijos muziejaus JAV ir vieno pirmųjų skaitmeninių muziejų Japonijoje.

• Niujorko Modernaus meno muziejus (MoMA), praėjusiais metais atšventęs savo 90-ies metų įkūrimo jubiliejų, kviečia ne tik pasižvalgyti po XIX-XX a. kolekcijas, bet ir klausytis menininkų, kuratorių ir kitų pokalbių.
• Reaguodami į pastarųjų savaičių įvykius, susivieniję 14 Paryžiaus muziejų į skaitmeninę erdvę sukėlė daugiau nei 300 tūkst. menininkų darbų. Po juos pasidairyti norintys meno gerbėjai visus kūrinius gali rasti „Paris Musées“ tinklalapyje.
• MO muziejus, modernaus ir šiuolaikinio meno Lietuvoje namai, siūlo naujieną #menasnaMO, kurioje – parodų videoįrašai, dokumentacijos, įdomiausi interviu ir įdomiausius MO kolekcijos kūrėjus pristatanti „paMOka“.
• NASA siūlo nemokamas virtualias ekskursijas po tyrimų centrus. Centras „Space Center Houston“ taip pat siūlo parsisiųsti programėlę, kurioje – virtualūs turai, papildytos realybės patirtis, vaizdo ir garso įrašai apie kosmoso tyrinėjimus.
• Nacionalinio moterų istorijos muziejaus (National Women’s History Museum) Virdžinijoje (JAV) tikslas – edukuoti, įkvėpti, įgalinti ir formuoti ateitį „integruojant savitą moterų istoriją ir kultūrą JAV“. Muziejus plačiajai visuomenei pristato ne tik virtualias parodas, bet ir garso įrašus.
• Bene žymiausio siurrealizmo atstovo Salvadoro Dali muziejus (The Dalí Theatre-Museum) suteikia galimybę ne tik pamatyti menininko darbų, bet ir pasižvalgyti po muziejaus erdves. 1974 m. muziejus iškilo ant buvusio Figueres savivaldybės teatro liekanų ir laikomas paskutiniu dideliu S. Dali kūriniu. Viskas jame buvo sumanyta ir suprojektuota menininko.
• Tarpdisciplininis meno kolektyvas iš Japonijos „teamLab“ jungia pačių įvairiausių sričių profesionalus. Kartu jie kuria interaktyvias skaitmeninio meno instaliacijas, kuriomis siekia griauti žmones, gamtą ir meną skiriančias sienas bei tyrinėti naujus užgimstančius ryšius tarp žmonių, gamtos ir pasaulio. Po vieną įspūdingiausių skaitmeninio meno muziejų Japonijoje galite pasidairyti jo internetiniame tinklalapyje.
• Britų muziejus (British Museum) turi vieną didžiausių pasaulyje interneto kolekcijų, skirtų žmonijos istorijai ir Londono kultūrai. Šiuo metu savo svetainėje muziejus pateikia net 2 235 338 įrašų, kuriuose yra daugiau nei 4 000 000 objektų.
• Retas turbūt esame išvaikščioję Luvro muziejaus Paryžiuje erdves. Muziejus suteikia progą tai padaryti neskubant, internete.

Kviečiame pasižvalgyti po VDU Šiuolaikinių menų katedros profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų parodą „Degantis žmogus“. Paroda veikia internete – su ja galite susipažinti „YouTube“ tinkle.

R. Požerskio paroda „Degantis žmogus“ buvo atidaryta prieš pat paskelbiant karantiną, meno galerijoje „Fojė“ Trakuose. Šiai parodai autorius specialiai atspausdino naujausias fotografijas iš paskutiniųjų 2018 ir 2019 metų festivalių. Deja, dar nespėjus pakviesti žiūrovus į atidarymą, buvo paskelbtas karantinas.

Galerijos darbuotojai perkėlė parodą į virtualų pasaulį ir linki malonių akimirkų stebint įspūdingas fotografijas.

Daugiau informacijos

VDU ir DELFI laidoje „Esminiai dalykai“ VDU dėstytojas dr. Viktoras Bachmetjevas ir žurnalistas Paulius Gritėnas kas dvi savaites susitinka pasikalbėti aktualiausiomis Lietuvos ir pasaulio temomis, pabandydami atverti tai, kas lieka nepaliesta kasdienėse diskusijose.

Nuo filosofinių apmąstymų iki diskusijų apie nepatogias ir ne visada noriai politikų, verslininkų ar nuomonės formuotojų aptariamas temas. Tai, kam kartais pritrūksta laiko rašant tekstus ar trumpus komentarus socialiniuose tinkluose.

Politika, kultūra, švietimas, visuomenė ir kasdienio gyvenimo klausimai. „Esminiuose dalykuose“ nėra lakstymo temų paviršiumi ar patogių nutylėjimų – tik nuoširdus noras įžvelgti prasmes.

Šeštojoje laidoje su istorike Irena Vaišvilaite buvo aptartos šios temos:

• paveldo esmė;
• Vilniaus senamiestį ir Kuršių Neriją keičia verslo interesai;
• Ar paveldosauga trukdo modernizacijai?

Laidos „Facebook“ puslapis

Pristatome naują Vytauto Didžiojo universiteto istorikų ir alumnų projektą – tinklalaidę (angl. podcast) „Praeities rėžiai“.

Autorių tikslas – supažindinti plačiąją visuomenę su aktualiais istoriniais tyrimais ir įtraukiančiais pasakojimais. Kelis kartus per mėnesį tinklalaidės autoriai pristatys Lietuvos istorijos mokslo naujienas, kalbėsis su istorikų bendruomenės nariais ir ieškos būdų, kaip akademinę istoriją pateikti platesniam žmonių ratui.

Nors projektas prasideda neįprastų įvykių metu, tačiau, kaip nusako pavadinimas, šis laikas taps dar vienu rėžiu žmonijos istorijoje.

„Apie skirtingus rėžius kalbėsime ne tik istorijos mėgėjui, bet kiekvienam. Vienas svarbiausių mūsų uždavinių – atverti duris jaunam žmogui ir paskatinti jį tyrinėti ar bent jau skaityti istorinius pasakojimus“, – teigia tinklalaidės kūrėjai.

Pirmajame epizode istorikai Simonas Jazavita ir Matas Toliušis kalbasi apie tamsiuosius XX a. istorijos puslapius – koncentracijos stovyklas. Antrajame epizode Istorijos katedros doktorantai Simonas Jazavita ir Gediminas Kasparavičius bei universiteto alumnas Matas Toliušis aptaria, kokia buvo nusikaltimo ir bausmės samprata tarpukario Lietuvoje.

Tinklalaidė muzikos platformoje „Spotify“

Tinklalaidės kūrėjai:

• Simonas Jazavita – VDU HMF Istorijos katedros doktorantas, muziejininkas
• Gediminas Kasparavičius – VDU HMF Istorijos katedros doktorantas, edukatorius
• Matas Toliušis – VDU HMF Istorijos katedros alumnas, profesionalus gidas

Tinklalaidės „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ ir VDU SMF Sociologijos katedros profesorės Mildos Ališauskienės pokalbis kviečia atidžiau pažiūrėti į religiją bei įvardinti savo autoritetus.

„Žmonėms reikėjo autoriteto, bet sociologai pastebi, kad šiuolaikinėse visuomenėse santykis su juo yra pakitęs – dažniausiai autoritetas žmogui yra jis pats“, – pokalbyje pastebi religijos sociologė.

Pokalbio įrašas platformoje „Spotify“

Krymo aneksija sukėlė rimtą susirūpinimą Vidurio ir Rytų Europoje. Rusijos pozicija tarptautinės teisės ir jos kaimynų teritorinio vientisumo atžvilgiu tapo neatidėliotina politine, teisine ir mokslinių tyrimų problema. Krymą dabar užima Rusija – kokie yra teisiniai būdai pakeisti šią situaciją? Ko galima ir neverta tikėtis iš tarptautinės teisės? Ar tarptautinė tvarka yra įmanoma be tarptautinės teisės?

Diskusijoje dalyvauja Lenkijos ir Rusijos santykių dialogo ir supratimo centro direktorius dr. Ernest Wyciszkiewicz, centro direktoriaus pavaduotojas dr. Łukasz Adamski, taip pat prof. Dagmar Richter (Saro krašto universitetas, Heidelbergo universitetas), prof. Władysław Czapliński (Varšuvos universitetas), dr. Šarūnas Liekis (Vytauto Didžiojo universitetas).

Diskusiją moderuoja doc. dr. Andžej Pukšto (Vytauto Didžiojo universitetas).

Renginys vyko Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Karantino metu neturėtume leisti sau sėdėti ant sofos ir nieko neveikti. Jeigu ilgi pasivaikščiojimai lauke nebetenkina – kviečiame aplankyti VDU Sporto centro paskyrą ir sportuoti namuose.

VDU Sporto centras kviečia kiekvieną dieną išbandyti vis naują fizinio aktyvumo paketą, kuriam įvykdyti reikės tik motyvacijos!

Šiandien VDU Sporto centras siūlo atlikti šiuos pratimus, kurie atliekami su savo kūno svoriu ir individualiu fiziniu pasirengimu. Kvieskite prisijungti šeimos narius!

Iškilus klausimams, VDU Sporto centras yra pasiruošęs į juos atsakyti el. paštu sportocentras@vdu.lt.

Atnaujintus fizinio aktyvumo paketus kiekvieną dieną rasite VDU Sporto centro socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Jeigu pritūpimai nežavi – turime alternatyvą. VDU Menų centro Solo latino merginų grupė kviečia nuotoliniu būdu išmokti trumpą šokį. Gal šokiai taip patiks, jog pasibaigus karantinui norėsis prisijungti prie kolektyvo?

Mankšta ir pratimai namų sąlygomis

VDU Sporto centro trenerė demonstruoja mankštą ir pratimus namų sąlygomis. Pratimai skirti visiems – tai profilaktika, kuri padeda kai ilgą laiką stokojama fizinio aktyvumo. Mankštas rekomenduojama atlikti kiekvieną dieną – tai viso kūno mankšta, pagerinanti nuotaiką esant namuose. Tempimo pratimą galima atlikti pagal savo lankstumą ir fizinį pasirengimą, vienai raumenų grupei skiriant iki 20 sekundžių. Daugiau pratimų talpinama VDU Sporto centro „Facebook“ paskyroje.

Visos savaitės fizinio aktyvumo treniruotės

Pristatome visos savaitės fizinio aktyvumo treniruotes, skirtas kiekvienam atlikti namuose. Pratimus atlieka VDU Sporto centro treneris Domantas Žalga.

Treniruočių pradžia – pirmadienis. Kiekviena treniruočių diena yra skirta vis kitų raumenų grupėms. Taip treniruojamas visas kūnas ir palaikomas tinkamas fizinis aktyvumas.

Fizinio aktyvumo būtinumą (COVID-19 situacijoje ir esant namuose) pabrėžia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir rekomenduoja būti fiziškai aktyviam 30 minučių per dieną (suaugusiems) darant raumenų stiprinimo ir balanso pratimus.

Bėgimo treniruotės

VDU Sporto centras parengė bėgimo treniruotes namų sąlygomis. Treniruotės skirtos visiems bėgimo mėgėjams ir norintiems namuose išmėginti bėgimo sportą arba netgi surengti maratoną namų sąlygomis.

Treniruotės yra kompleksiškai sudarytos iš apšilimo, raumenų tempimo, bėgimo technikos gerinimo, kojų raumenų greičio, kojų raumenų jėgos lavinimo pratimų. Šios treniruotės leidžia namų sąlygomis pasiruošti bėgimui sezonui arba tęsti jau pradėtą pasiruošimą.

Treniruotes pristato Alfonsas Kazlauskas, VDU Sporto centro lengvosios atletikos treneris, bėgikas, maratonininkas. „Tavo namai – tavo SPORTO STUDIJA, išnaudok savo laiką EFEKTYVIAI“, – kviečia Sporto centras.

High-Intensity Interval Training

VDU Sporto centras dalinasi dar vienu penkių treniruočių komplektu. High-Intensity Interval Training (HIIT) – tai aukšto intensyvumo intervalinė treniruotė visam kūnui. Šią treniruotę gali atlikti tiek pradedantieji, tiek pažengusieji. Treniruotė yra ganėtinai trumpa, tačiau labai smagi, nes trunka tik apie 30 min., o po jos žmogus jaučiasi rimtai padirbėjęs. Treniruotes pristato VDU Sporto centro treneris Domantas Žalga.

Treniruočių videoįrašai arba aprašymai

Pirma treniruotė

Antra treniruotė. Krosas (arba bėgimas vietoje) 30-45 min., pulsas 140-160 tv/min. (sustoti kas 5-7 min. patikrinti pulsą, per 6 s turi būti 14-16 kartų).

Trečia treniruotė

Ketvirta treniruotė: Pakaitinis bėgimas. Apšilimas: 10 min. bėgimas ristele (apšilimą dažniausiai bėgame apie 30 % nuo savo maksimalaus greičio) + dinaminė mankšta (judesyje) 3 min. Pagrindinė dalis: 45 s bėgimas „greitai“ ir 45 s „lėtai“ (10-15 kartų be sustojimo). „Greitai“ – apie 50% Jūsų maksimalaus greičio, „lėtai“ – apie 20% Jūsų maksimalaus greičio. Baigiamoji dalis: 7 min. bėgimo ristele.

Penkta treniruotė

Funkcinės treniruotės

VDU Sporto centras dalinasi trijų funkcinių treniruočių kompleksu. Prieš treniruotę reikėtų atlikti 5-8 min apšilimą. Pratimus reikia kartoti 15-20 kartų. Funkcinės treniruotės yra pagrįstos realiame gyvenime atliekamais judesiais: pavyzdžiui, ėjimu, bėgimu, stūmimu, traukimu, nešimu, atsilošimu, tūpimu ir sukimusi. Treniruotė yra didelio intensyvumo, o pratimai reikalauja ištvermės, didesnės nei vidutinės raumenų jėgos, geros pusiausvyros ir koordinacijos. Jėgos ir ištvermės lavinimas gerina žmogaus ne tik fizinį, bet ir funkcinį pajėgumą, todėl palengvės jūsų kasdienis gyvenimas. Funkciniai pratimai stiprina raumenis, lavina pusiausvyrą, lankstumą ir ištvermę. Funkciniam treniravimui būdingas kompleksinis ir visapusiškas požiūris į kūną, todėl treniruotėje visuomet derinami jėgos, ištvermės, stabilumo ir mobilumo komponentai. Funkcinė treniruotė pasižymi daugiasąnariniais įvairių krypčių, besikeičiančio tempo ir intensyvumo pratimais, reikalaujančiais judesių kontrolės, kūno šerdies stabilumo ir jėgos. Treniruotėje naudojamas įvairus inventorius, pavyzdžiui, svareliai, kamuoliai, gumos, nestabilios plokštumos.

Treniruotės sportavimo paįvairinimui

VDU Sporto centras pristato treniruotes, skirtas norintiems paįvairinti savo daromus pratimus. Treniruotėse galima naudoti ir futbolo, krepšinio arba kito sporto kamuolį. Treniruotės trunka neilgai, todėl tai – puikus geros nuotaikos užtaisas visai dienai.

Treniruotes pristato VDU Sporto centro futbolo komandos treneris Mantas Gintalas.

Greitų kojų treniruotė

• Apšilimas 5 min.
• Vieną pratimą atlikite 10-20 sekundžių.
• Visų pratimų seriją atlikite 2-3 kartus.

Funkcinė treniruotė su kamuoliu

• Apšilimas 5 min.
• Vieną pratimą atlikite 10-20 sekundžių.
• Po serijos – 30 sekundžių pertrauka.
• Visų pratimų seriją atlikite 2-3 kartus.

Kamuolio varymosi treniruotė

• Apšilimas 5 min.
• Vieną pratimą atlikite 60 sekundžių.
• Po pratimų serijos – 30 sekundžių pertrauka.
• Visų pratimų seriją atlikite 1-3 kartus.

Kovo 21-ąją turėjo prasidėti devintasis tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Avanti“, tačiau pagrindiniai koncertai yra perkelti į rudenį. Šiandien mes kviečiame nepraleisti muzikos ir nelaukti rudens, o pasimėgauti 2019 m. vykusio festivalio uždarymo koncertu. Garsiai, per visą ekraną, savo namuose.

„Jei reikėtų, aš nusileisčiau į pragarą ir išlupčiau filmą velniui iš nagų“, – kažkada yra pasakęs aštrialiežuvis vokiečių režisierius Werneris Herzogas. O filmus tikrai verta lupti velniui iš nagų – ypač dabar! Pailsėti nuo darbų ir paskaitų kviečia visa galybė internete knibždančių platformų. Ką jau kalbėti apie Kino Pavasaris | Vilnius International Film Festival, kuris savo auksinį repertuarą transliuoja tiesiai į mūsų namus!

#VDU bendruomenės narys ir karštakraujis kino mėgėjas Martynas Gedvila dalinasi savo rekomendacijomis ką verta stebėti iš festivalio ir kitų virtualių platformų repertuarų.

• „Kristaus kūnas“ ir kiti „Kino pavasario“ filmai
  Lenkų drama „Kristaus kūnas“ siūlo žvilgsnį į bendruomeniškumą, neatrastus talentus ir dvasiškumą. Meilės istorijų mėgėjams – jautrus, poetiškas „Liepsnojančios moters portretas“. Absurdiškas keistenybes ir trapų vyriškumą narpliojanti „Zomša“ – tai puiki proga sugluminti namiškius! O kur dar kritikų išliaupsinta korėjiečių tragikomedija „Parazitas“, kupina ne tik socialinių, bet ir architektūrinių „kabliukų“.
• „Boružėlė“ („Lady Bird“, „Netflix“)
  Komedija apie abiturientę ir jos pasirinkimus – bet kartu ir apie dėmesį ir meilę. Savo tėvams, savo miestui ir sau pačiam. Nesenstančios temos, su nostalgišku šypsniu lūpų kamputyje.
• „Užkratas“ („Contagion“, „Telia Play“ arba „Netflix“)
  Persikvalifikuosim iš krepšinio trenerių į epidemiologus? Na, mes VDU esam pratę prie tarpdiscipliniškumo! S. Soderbergo „Užkratas“ – gyvas įrodymas, kad kartais ir Holivudo fantazijos būna pranašiškos.
• „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ („Kino fondas“)
  Dokumentika apie laikus, kai, profesoriaus Leonido Donskio žodžiais tariant, „Lietuva priminė įsimylėjusį žmogų“. Dainuojančios antys, dainuojantys architektai ir dainuojanti revoliucija, atnešusi mums laisvę.
• „Apie kūną ir sielą“ („On Body and Soul“, „Žmonės Cinema“)
  Jautri vengriška drama apie du keistuolius įsimylėjėlius, dirbančius skerdykloje. Tupėdami karantine, mes kaip niekad artimi jiems – vienišoms sieloms, kurios ieško žmogiško ryšio su kitais
• „Paaiškinta“ („Explained“, „Netflix“)
  Šiek tiek laužau taisykles – tai ne filmas, o dokumentinis serialas, kurio serijose per 20 minučių išsamiai, bet patraukliai pristatomi patys įvairiausi dalykai: programavimas, religiniai judėjimai, piratai ir netgi pandemijos.
• „Didysis Lebovskis“ („The Big Lebowski“, „Amazon“)
  Kai kurie filmai sensta lyg geras vynas, ir mėgautis jais norisi vėl ir vėl. Šelmiškieji broliai Koenai gamina būtent tokį kiną – ar tai būtų vesterno atmosferoje paskendęs trileris „Šioje šalyje nėra vietos senukams“, ar absurdiška R. Chandlerio detektyvų parodija „Didysis Lebovskis“.
• „Kvadratas“ („The Square“, „Telia Play“)
  Satyra, kurios taikinyje – susireikšminimas, įvaizdžiai, meno pasaulio tuštybė ir gyvas galas kitų mūsų visuomenės ydų. Šiandien yra puikus metas permąstyti, kas iš tiesų mums turėtų būti svarbu – ir, aišku, pasijuokti.
• „Monty Python“ („Amazon“ ir „Netflix“)
  Prieš pusšimtį metų, šeši intelektualūs vyrukai nusprendė pakvailioti – ir tapo legendomis, kurios iki šiol neturi sau lygių. Absurdiškas humoras apie viską nuo futbolo iki pasakojimų apie Karalių Artūrą. Bet svarbiausia – kursai, kaip apsiginti nuo šviežių vaisių.
• „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ („LRT mediateka“)
  Kažkada už „Pink Floyd“ plokštelę ar per ilgą plauką galėjai pakliūti į KGB nagus. Šis filmas nukels būtent į tuos laikus – kai gyveno ir paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamas Romas Kalanta. Primenu – tiek „LRT mediatekoje“, tiek „Kino fondo“ ir kitose platformose galėsite rasti ir daugiau klasikinių lietuviškų filmų.

2019 metais Vytauto Didžiojo universitetas minėjo atkūrimo 30-metį. Ta proga buvo sukurtas dokumentinis filmas „Laisvos minties universitetas“. Metas, kuomet Universitetas veikia karantino sąlygomis, yra puiki proga prisiminti VDU atkūrimo istoriją ir per tris dešimtmečius nueitą kelią. Šis filmas primena, jog Universitetas yra daugiau nei mums įprasta darbo aplinka, pastatai ar auditorijos. Visų pirma, tai tyrinėjančių ir studijuojančių žmonių bendruomenė bei jos tarpusavio ryšiai.

Nuo šiol filmas laisvai prieinamas Vytauto Didžiojo universiteto „YouTube“ paskyroje.

Dokumentinės juostos režisieriaus Ryčio Zemkausko filme nėra įprasto istorinio siužeto, jame siekiama atskleisti asmenybes, jų idėjas ir veiksmus, kurie skatino modernios Lietuvos Respublikos tapatybės formavimąsi. Tai pasakojimas apie Universitetą, geriausiai atspindintį atgimusios Lietuvos svajonę.

Sąjūdžio atmosferoje gimė siekis gaivinti ir modernizuoti tarpukario VDU idėjinę tradiciją, skatinančią kurti tokį Universitetą, kuris griautų sovietmečiu susiformavusią aukštojo mokslo institucinę kultūrą ir hierarchinį valdymą. Sovietinių ideologinių struktūrų nevaržomas Universitetas buvo kelias į spartesnį vakarietiškos akademinės kultūros kūrimąsi.

Matant, kaip iš Kalifornijos universiteto atvykęs profesorius Algirdas Avižienis skaito VDU Atkūrimo aktą, o visa salė nuaidi plojimais, nejučia susimąstai apie stebuklingą atgimimo laiką. Lietuvos ir išeivijos mokslininkų galvose užgimusi Universiteto idėja bei jų atsidavimas kilo iš noro atkurti ne tik akademinę, bet, visų pirma, dvasinę realybę. Taip pat ir filmo epicentre tik tai, kas reikšminga – žmonės – visa marga Universiteto bendruomenė, kurios nereikia dangstyti gražių mūrų skliautais.

 „Laisvos minties universitetas“ –  tai susitikimas su žmonėmis, kūrusiais ir tebekuriančiais VDU. Tai – puiki proga apmąstyti, kokia bendruomenė buvome, esame  ir kur link Vytauto Didžiojo universitetas žengs ateityje.

Speciali festivalio „Kino pavasaris“ mokslo populiarinimo filmų programa „Eureka“ šiais metais kviečia pakilti kartu į kosmosą, įsižiūrėti į mažiausias daleles ir kartu spręsti, kaip iš kosminio laivo grįžti atgal į Žemę. Mokslinė fantastika ir dokumentika mokslinėmis temomis atskleis mokslinių idėjų raidą, modernių technologijų įtaką kasdieniam gyvenimui ir tikėtinas ateities eksperimentų ar išradimų galimybes.

Į „Kino pavasarį“ grįžta mokslo populiarinimo festivalis „Eureka“. Šiemet moksleiviai ir besidomintieji mokslu turės galimybę nemokamai pamatyti keturis mokslinės fantastikos ir dokumentinius filmus apie kosmines misijas, žvilgsnį į Žemę, mokslinių idėjų raidą, ateities eksperimentus ir Europos branduolinių tyrimų organizaciją (CERN). Filmus „Aniara“, „16 saulėtekių“ ir „CERN: eksperimentinis miestas“ bus galima pamatyti nemokamai kovo 23 – balandžio 2 dienomis naujos kartos televizijos „Telia TV“ filmų nuomoje. Filmas „Proksima“ bus rodomas balandžio 2 dieną taip pat naujos kartos televizijos TELIA TV filmų nuomoje.

Daugiau informacijos

„Telia TV“

Karjeros centras ir toliau teikia paslaugas VDU studentams ir absolventams bei kviečia konsultuotis įvairiais karjeros klausimais nuotoliniu būdu. Parašykite laišką el. paštu cv@vdu.lt, o karjeros konsultantas su Jumis susisieks ir susitars dėl tinkamiausio konsultacijos formato.

Karantino laikotarpiu studentus kviečiame naudotis „Virtualios CV klinikos“ paslaugomis. Jei turite paruošę savo gyvenimo aprašymą (CV) ir norite pasitarti ar išgirsti konsultanto nuomonę, tuomet siųskite jį cv@vdu.lt. Karjeros konsultantai peržiūrės ir pakomentuos, pateiks pastabas bei suteiks patarimų, kaip patobulinti, kad Jūsų CV būtų patrauklus ir atitiktų visus keliamus reikalavimus!

Daugiau informacijos apie Karjeros centro veiklas rasi jo tinklalapyje.

VDU Verslo praktikų centras kviečia moksleivius ne snausti prie kompiuterių ekranų, o savo įgūdžius ugdyti kūrybiškose, interaktyviose ir verslumo geną ugdančiose veiklose, kurios paremtos keturiomis pagrindinėmis verslumo kompetencijomis.

Kūrybinis mąstymas

Kai tenka tiek daug laiko leisti namuose ir atrodo, kad viskas jau švelniai sakant pa-bo-do, gyvenimą itin praskaidrina gerai įvaldyta kūrybingumo kompetencija, kuri leidžia kiekvieną dieną paversti įdomia!

Kūrybinį mąstymą kviečiame ugdyti interaktyvioje „Komforto zonos“ programoje.

Kas tavęs laukia? Aštuonios nuobodžiauti neleisiančios užduotys, kurios kvies išbandyti save įvairiose situacijose. Taip pat tave lydės mentorių komanda bei palaikanti 300 moksleivių bendruomenė iš visos Lietuvos.

Kaip prisijungti? Visos užduotys bus skelbiamos saugioje ir tau įprastoje interneto erdvėje – projekto „Facebook“ grupėje, kur VDU Verslo praktikų centro mentoriai kvies bendrauti ir bendradarbiauti. Registruotis gali čia: bit.ly/slepeciuzona2

Emocinis intelektas

Natūralu, kad šiuo laikotarpiu tau gali tekti susidurti su emocijomis, kurios iki šiol dar nelankė, arba susipažinti su tokiais tėvais, kokių nebuvai matęs. Ir čia mes kalbame apie emocinį intelektą. Labai svarbu gebėti atpažinti ir žinoti, ką su aplankančiomis emocijomis daryti, ar kaip užjausti artimą žmogų – kaip jį palaikyti, o  dar svarbiau, kaip neperimti jo emocijų sau.

Kuo skiriasi empatija ir paviršutinė užuojauta?

Emocinį intelektą ugdyti kviečiame atliekant individualias užduotis. Itin vertingą trejetuką atrinko mūsų mentorė, profesionali koučerė, psichologė Evelina Savickaitė-Kazlauskė. Jei nori didesnio efekto, užduotis atsispausdink ir pildyk ranka!

O jei nori dar geriau pažinti save, įsivertink savo didžiausias stiprybes, atlikdamas šį testą (Seligman & Peterson). Atlikęs testą, atsakyk sau:

• Ar sutinki, kad šios yra tavo didžiausios stiprybės?
• Jei taip, ar pastebėjai, kaip jos pasireiškia mokykloje, su draugais, šeimoje?
• Jei nustebai, ar gali prisiminti pavyzdžių, kur šios stiprybės vis dėlto pasireiškė?

Komandinis darbas

Atėjus karantinui gyvenimas nesustoja, tik persikelia į interaktyvią erdvę, kur tenka sutikti ir naujus komandinio darbo iššūkius. Kaip atlikti užduotis su klasiokais? O kaip išdrįsti ir subūrus komandą sudalyvauti internetiniame konkurse?

Paruošėme itin vertingos, bet tuo pačiu ir skaniai susiskaitančios informacijos, kaipgi veikia komandos ir kaip dirbti internete.

O jei užsimanei pamankštinti šios kompetencijos raumenis, štai tau keletas užduočių bei praktinių patarimų, kuriuos jau gali pritaikyti šiandien.

Tais atvejais, kai tenka dirbti internete gan ilgai ir pradeda pabosti, o mūsų dėmesys ima lakstyti ir ieškoti dinamiškesnės veiklos, labai padeda ENERGIZATORIAI. Komandinis darbas nuotoliniu būdu gali būti linksmesnis panaudojus bent 1 iš 10 mūsų išbandytų energizatorių: PARSISIUNTIMUI.

Idėjų įgyvendinimas

Anksčiau minėtas kompetencijas apjungianti, o tuo pačiu į rezultatą orientuota verslumo kompetencija – idėjų įgyvendinimas. Tai gebėjimas ne tik sukurti idėją, jai suburti komandą, bet ir ją įgyvendinti. Ši kompetencija kalba ir apie savidiscipliną, ir apie laiko planavimo įgūdžius, ir apie asmeninį atsakingumą. Šią kompetenciją ugdant reikia daryti, daryti, daryti, o svarbiausia – nebijoti klysti.

VDU Verslo praktikų centro komanda ir jos mentoriai dalinasi asmeniniais disciplinos patarimais savo „Instagram“ paskyroje.