Paminėjo VDU Atkuriamojo Senato 25-metį
Gruodžio 19-ąją VDU istorijos menėje vyko Atkuriamojo Senato 25-erių metų sukakties minėjimas – susirinkusieji pasidalino idėjomis, prisiminimais ir jungtimis tarp VDU praeities bei dabarties.
Renginyje sveikinimus ir kalbas sakė VDU Senato pirmininkas prof. Zigmuntas Kiaupa, rektorius prof. Zigmas Lydeka, Atkuriamojo Senato pirmininkas akad. Jurgis Vilemas ir kiti Atkuriamojo Senato nariai.
Prof. Z. Kiaupa pristatė prieš 25-erius metus suburto Atkuriamojo Senato sudėtį – ją sudarė 48 mokslininkai iš Lietuvos ir dar 48 pasaulio lietuviai. „Daugiausia jų buvo iš JAV, tačiau taip pat ir iš Kanados, Australijos, Vatikano ir kitur. Tai buvo tikrai didžiulis pasaulio lietuvių susivienijimas. Kiti 48 buvo Lietuvos mokslininkai, daugelis subrendę sovietmečio sąlygomis, tačiau jo nesugadinti patriotai, nes tuo metu imtis tokio žygio buvo gan sudėtinga“, – prisiminė VDU Senato pirmininkas.
VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka, sveikindamas susirinkusiuosius ir dėkodamas jiems už atliktus darbus, pažvelgė tiek į universiteto praeitį, tiek į ateitį. „Universitetas yra sėkmingas tiek, kiek mes turime žmonių, kurie jo atkūrimo idėja patikėjo, aktyviai dirbo – tai prasmingiausia, dėkoju Jums už tai, kas padaryta. Dabartiniam universitetui belieka ieškoti savasties toliau, ją pristatyti ir dėl jos gyventi“, – pažymėjo rektorius.
Prof. Z. Lydeka taip pat atkreipė dėmesį, jog viena gražiausių jungčių tarp VDU dabarties ir praeities yra Jo Ekscelencija LR Prezidentas ir VDU Tarybos pirmininkas Valdas Adamkus, ne tik dalyvavęs universiteto atkūrime, tačiau ir iki šiol vadovaujantis jo Tarybai.
VDU atkūrimo idėją panaudojo ir Rusijoje
Netrukus susirinkusieji leidosi į prisiminimus apie universiteto atkūrimo laikotarpį. „Registruojant VDU statutą, ministerija paprašė išversti jį į rusų kalbą. Apėmė baimė – jei iš ten ateina signalas, gero nelauk. Tačiau pasirodė, jog prašyta buvo visai kitais tikslais. Maskva pamatė, kad toks dalykas vyko pirmą kartą Sovietų Sąjungoje, ir nukopijavo mūsų idėją – labai panašiomis sąlygomis buvo įkurtas bendras JAV ir Rusijos ekonomikos ir teisės universitetas“, – teigė akad. Jurgis Vilemas.
Atkuriamojo Senato pirmininkas pasidalino ir kitais įdomesniais praeities epizodais – antai JAV lietuvis, biologas Martynas Yčas pasiūlė universitetą pavadinti Kaune gimusio vokiečių mokslininko Hermano Minkovskio vardu. „M. Yčas, kuris pats buvo žemaitis, rašė, jog Vytautas Didysis nelabai nusipelnė būti pavadinime – juk net tris kartus žemaičius baudė“, – nuotaikingą istoriją pasakojo akad. J. Vilemas.
„Sovietų valdžia nelabai norėjo, kad iškiltų toks universitetas su visiškai kitokiomis idėjomis. Bet kai pamatė Senato sudėtį, kurioje buvo 48 pasaulyje žinomi profesoriai, jiems tai buvo labai svarbus argumentas, kodėl universitetas galėtų toliau funkcionuoti“, – išeivijos mokslininkų vaidmenį pabrėžė doc. dr. Mindaugas Venslauskas.
Apie išeivių reikšmę kalbėjo ir akad. J. Vilemas. Pasak Atkuriamojo Senato pirmininko, pasaulio lietuvius veikti skatino nostalgija, prisiminimai apie tarpukario universitetą, tuo tarpu Lietuvoje žmonės jautė, kad TSRS silpnėja, ir norėjo tuo pasinaudodami įkurti laisvą, demokratišką universitetą.
Norėjo įkurti Judaistikos fakultetą
Buvo prisiminta ir kita mažiau žinoma VDU istorijos detalė – žydų Touro koledžo (Niujorkas) prezidentas Bernardas Landeris pasiūlė idėją universitete įkurti Judaistikos fakultetą, kuris būtų buvęs vienintelis toks visose Baltijos šalyse. Mintis visiems patiko, tačiau viską pakeitė Sovietų Sąjungos žlugimas – atsidarius valstybių sienoms, nebeliko didelio poreikio įkurti tokį fakultetą.
Susitikime ne kartą prisimintas ir vienas pagrindinių atkūrimo dalyvių, garsus išeivijos mokslininkas, pirmasis atkurtojo VDU rektorius prof. Algirdas Avižienis. „Rektorius prof. A. Avižienis pasiūlė kuo greičiau įkurti Lietuvos istorijos katedrą. Aš tuomet replikavau, kad tai neįmanoma, nes Kaune trūko istorikų – tačiau gerai, kad nepasipriešinau ir katedra buvo įkurta. Visos istorikų pajėgos buvo Vilniuje ir galiu labai žemai lenkti galvą prieš tuos, kurie neatsisakė ir atvyko dėstyti“, – prie bendruomenės prisijungusiems mokslininkams dėkojo prof. Rimantas Marčėnas.
„Jeigu ne mokslininkai iš Vilniaus ir buvusių Lietuvos mokslų akademijos institutų, galiu drąsiai pasakyti, kad 1992–1993 metais VDU nebūtų turėjęs doktorantūros“, – prof. R. Marčėno mintį papildė dvi kadencijas VDU rektoriaus pareigas ėjęs prof. Vytautas Kaminskas. Jo teigimu, didelę svarbą universiteto išlikimui turėjo ir Katalikų teologijos fakulteto įkūrimas.
Atkūrimo laužą uždegęs degtukas – prof. Alfredas Smailys
Renginyje kalbėję Atkuriamojo Senato nariai pasisakymuose nevengė ir aliuzijų į literatūrą – universiteto atkūrėjai buvo palyginti su Jeano Giono apsakymo „Žmogus, kuris sodino medžius“ personažu.
„Jis per metus pasodino 10 tūkstančių ąžuoliukų gilių ir pasakė: „Du tūkstančiai iš jų sudygo, tūkstantis tikriausiai užaugs“. O šiandien ta Prancūzijos dalis padengta gražiais ąžuolynais. Tačiau tas piemuo, kuris sodino, neėmė nei cento už savo darbą – jis tai darė iš idėjos. Manau, kad toks pat buvo ir Atkuriamasis Senatas“, – paaiškino prof. Stanislovas Masiokas.
Neliko nepaminėtas ir kardiologas, prof. Alfredas Smailys, kurio straipsnis „Atkurkime Vytauto Didžiojo universitetą“ 1988 m. „Kauno tiesoje“ įkvėpė atkūrimo darbus. Mokslininkas aktyviai dalyvavo VDU Atkuriamojo Senato ir Atkuriamosios Tarybos veikloje.
„Jis buvo tas pirmasis balsas, tas degtukas, kuris padegė laužą, iš kurio užsiliepsnojo VDU. Jis pirmasis man pasakė: „Mesk savo darbą, Tėvynė šaukia, einam. Pirmiausia Atgimimas, Lietuvos Sąjūdis, įkurkime Sąjūdžio liepsnoj VDU“, – prisiminė prof. Romualdas Baltrušis.
VDU Atkuriamasis Senatas buvo išrinktas 1989 m. lapkričio 22–26 d. Čikagoje ir gruodžio 27 d. Kaune. Jį sudarė 48 Lietuvos ir 48 išeivijos mokslininkai.
