Universitete atidengta stela E. Galvanauskui
Kovo 13 dieną VDU Ekonomikos ir vadybos fakultete (S. Daukanto g. 28, IV a.) buvo atidengta stela LR Ministrui Pirmininkui Ernestui Galvanauskui (1882–1967).
Šios stelos E. Galvanauskui atidengimas – tai tradicijos, jau ne pirmus metus gyvuojančios VDU Ekonomikos ir vadybos fakultete, tąsa. Čia jau seniau buvo atidengtos stelos kitiems dviem iškiliems visuomenės veikėjams – Jonui Pranui Aleksai ir Jonui Smilgevičiui.
„Siekiame pagerbti tuos žmones, kurie paliko ryškų pėdsaką ne tik universiteto istorijoje, bet ir valstybės gyvenime. E. Galvanauską galime simboliškai pavadinti VDU krikštatėviu, nes jo pastangos atidaryti Lietuvos universitetą ženkliai prisidėjo prie šio projekto sėkmės“, – sakė VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka.
VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas prof. Pranas Žukauskas pritarė, kad E. Galvanauskas niekada pernelyg nenutolo nuo akademinio gyvenimo. „Šis žmogus – ne tik vienas Lietuvos universiteto steigimo iniciatorių, bet ir Klaipėdos prekybos instituto įkūrėjas, 1934–1939 metais ėjęs rektoriaus pareigas. Kai buvo priverstas pasitraukti iš Lietuvos, jis net Madagaskare įkūrė prekybos kursus ir juose dėstė“, – pasakojo P. Žukauskas. Istorikė, VDU S. ir S. Lozoraičių muziejaus vedėja dr. Asta Petraitytė-Briedienė priminė, kad amžininkų atsiminimuose E. Galvanauskas minimas kaip studentų mylimas dėstytojas, vaizdžiai ir įdomiai vesdavęs paskaitas.
„E. Galvanauskas buvo labai iškili asmenybė – ne tik garsus politikas bei ekonomistas, bet ir žmogus, „sirgęs“ už savo tėvynę. Artėjant okupacijai, jis dėjo visas pastangas, kad liktų bent mažytė galimybė išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę“, – pridūrė A. Petraitytė-Briedienė.
Apie Ernestą Galvanauską
E. Galvanauskas – Lietuvos inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas, Klaipėdos prekybos instituto steigėjas, daugelio prieškario Ministrų kabinetų narys, Ministras Pirmininkas (1919–1924), prisidėjęs prie Lietuvos valstybės pamatų kūrimo 1905 m. Būtent jo ryžto ir pastangų dėka, jo vadovaujamas Ministrų kabinetas nutarė 1922 m. vasario 16 d. Kaune atidaryti Lietuvos universitetą (dabar – VDU).
Ernestas Galvanauskas svariai prisidėjo prie perversmo Čypėnų valsčiuje 1905 m., kai Carinės Rusijos imperijoje prasidėjo neramumai – valsčiaus gyventojai nuvertė vietinę valdžią ir išsirinko savo viršaitį, įkūrė Čypėnų Respubliką. Didysis Vilniaus Seimas, kuriame dalyvavo ir E. Galvanauskas, Čypėnų valsčiaus nutarimų pagrindu priėmė visai Lietuvai svarbią rezoliuciją. Vėliau jis buvo suimtas kartu su kitais perversmo organizatoriais. Paleistas už užstatą jis išvyko į užsienį.
Lježo universitete (Belgija) E. Galvanauskas gavo kalnakasybos inžinieriaus (1912 m.) ir elektros inžinieriaus (1913 m.) diplomus. 1918 m. jis Paryžiuje įsteigė Lietuvių informacijos biurą, rūpinosi nepriklausomos Lietuvos pripažinimu Europoje. 1921 m. atstovavo Lietuvai Tautų Sąjungoje, kur jo politinio ir diplomatinio talento dėka šalis įsitvirtino tarp kitų Europos valstybių. 1919–1924 m. jis buvo LR Ministras Pirmininkas, vadovavo įvairioms ministerijoms (finansų, prekybos ir pramonės), rūpinosi nacionalinės valiutos – lito – įvedimu.
E. Galvanauskas buvo vienas iš 1923 m. Klaipėdos sukilimo svarbiausių organizatorių ir rėmėjų, jo vadovaujama Lietuvos Vyriausybė parengė to krašto prijungimo prie Lietuvos dirvą vietinėje ir tarptautinėje plotmėje. 1924–1927 m. buvo Lietuvos ambasadoriumi Londone.
Po valstybės perversmo pasitraukęs iš šių pareigų, atsidėjo visuomeninei bei šviečiamajai veiklai Klaipėdoje. Lemiamais 1939–1940 m. E. Galvanauskas vėl dirbo nepriklausomos Lietuvos Vyriausybėje (finansų ministru), kol ji gyvavo. Naujoji parsidavėliška Vyriausybė E. Galvanauską atleido iš pareigų. Tuomet jis pasitraukė į Klaipėdą ir 1941 m. nacių buvo ištremtas į Reicho gilumą. 1946 m. pabaigoje Vokietijoje ėmė vadovauti VLIK Vykdomajai tarybai. Pajutęs pavojų, 1947 m. pasitraukė į Madagaskarą, vėliau – Prancūziją. Mirė 1967 m. liepos 24 d. Eks le Bene (Prancūzija).
Kviečiame žiūrėti Kristijono Jakubsono (k.jakubsonas@vkt.vdu.lt) videoreportažą.
