Liūdime dėl Giedros-Marijos Linkaitytės netekties

Universiteto bendruomenė liūdi netekusi Giedros-Marijos Linkaitytės, Socialinių mokslų fakulteto  Edukologijos katedros docentės, ilgametės Švietimo studijų centro vadovės. Atsisveikinimas su velione vyks rugsėjo 3 d., antradienį, nuo 14 val. laidojimo namuose „Sielų upė“ (Milikonių g. 7B, Kaunas). Prašoma velionę pagerbti vienu baltos rožės žiedu.

Netekome mūsų Giedros, charizmatiškos, kūrybiškos, jautrios asmenybės, mokslininkės, dėstytojos ir kolegės. Jos kelionės spalvos buvo labai ryškios, skaidrios ir skambančios.

Ir einam su Tavim,
Kur niekam dar nežinoma;
Ir sekam paskui tuos, kurių seniai nėra.
Mes kartais praeitį atgal susigrąžinam,
Atsiremiam į ją –
Tenai, kur ji gyva

Ir tampam jaukesni,
Ir tampam šiltesni,
Pavargę nuo klaidų ir klaidomis protingi.
Kaip aidas kalnuose
Atsiliepia Tavy
Kiekvienas išgyventas
Kelio vingis.

Nors nieko nėr tiesaus
Ir nieko nėr be skausmo,
Bet mintį kaip sparnus
Tu mėgini ištiest.
Atsikeliam anksti, Į žodį įsiklausom,
Nuspalviname dieną – Tavos minties erdvėj…

Giedra turėjo išskirtinių mokslininkės gebėjimų, rodos, prigimtinių, – jos šeimos istorijoje yra ne vienos kartos mokslininkų. Ji buvo charizmatiška, intelektualiai įžvalgi, gebanti prognozuoti ir numatyti keletą ėjimų į priekį, sutelkianti aplink save bendraminčius ir palaikymo komandą, be to, labai progresyvi savo idėjomis ir vertybine laikysena. Visa tai sudėjus ji ilgus metus vadovavo Švietimo studijų centrui, buvo  Lietuvos universitetų tęstinių studijų institucijų asociacijos prezidentė, Nacionalinės distancinio mokymo asociacijos bei Kauno Švietimo novatorių sąjungos valdybos narė.

Ji dalyvavo Mūsų universiteto atkūrimo, vizijos ir misijos formavimo darbuose, nešdama aiškią nuostatą, kad UNIVERSITETAS turi formuoti žmogaus mąstymą; sistemišką, kūrybišką, sąmoningą. Giedra buvo Mokytoja, kuriai svarbiausia buvo žmogaus mokymasis. Todėl visose situacijose, tiek darbe, tiek visuomeniniame gyvenime, ji skatino žmones mąstyti apie save, savo veiklą, supantį pasaulį, kad mes, mūsų veikla, aplinka keistųsi, taptų geresne.

Ji giliai tikėjo MOKSLU ir aukštais akademiniais standartais, tačiau visuose darbuose ji pirmiausia ieškojo asmeninės prasmės, darbo autoriaus veiklos intencijų ir nuoširdaus tikėjimo tuo, ką daro. Santykiuose su studentais ir kolegomis ji pasikliaudavo nepriekaištingai veikusiu „nuoširdumo“ jutikliu.

Nors jos, kaip mokslininkės, kelias prasidėjo gamtos mokslų srityje (1973 m. Vilniaus universitete jai suteiktas Gamtos mokslų (chemija) daktaro laipsnis), tačiau tolimesnė jos mokslinė karjera susijusi su andragogika. Visa širdimi ji buvo nepailstanti andragogė – ir darbais, ir mintimis. Giedra atvedė mus į suaugusiųjų švietimą, išmokė bendrauti su suaugusiųjų auditorija ir tai darė būtent savo pavyzdžiu. Ji pasitikėjo jaunu žmogumi ir žiūrėjo į jį kaip į lygiavertį partnerį. Vienu momentu ji sau ir aplinkiniams iškelia aukščiausią akademinį standartą, o kitu momentu atsisuka į silpniausią ir jam ištiesia ranką. Giedra buvo labai stipri, valinga ir reikli asmenybė. Nebijojo iššūkių, sudėtingų situacijų. Sugebėdavo suburti labai skirtingus žmones bendrai veiklai ir rasti su jais kalbą. Visas jos bendravimas ir profesinė veikla buvo persmelkti nuoširdumu  –  minties, jausmų ir veiksmų vienove.

Išskirtinis jos bruožas – stiprus sisteminis ir struktūruotas mąstymas. Bet tuo pačiu Giedra buvo ir labai nuoširdus, dosnus ir rūpestingas žmogus, kuris galėdavo ne tik išklausyti, patarti, bet ir padėti. Ji rūpinosi draugais.

Mūsų Giedra – elegancijos ir energijos derinys – buvo neįtikėtinai kūrybiška, mėgo šokti, buvo jautri grožiui, kiekvieną gyvenimo akimirką paversdavo įvykiu, kupinu spalvų, netikėtumo ir džiaugsmo. Ji kūrė aplinką ir merkdavo gėles prieš centro posėdžius, susitikimus, studentų baigiamųjų darbų gynimus, nes tikėjo, kad visa tai gali keisti pasaulį, padaryti žmogiškesnį, jautresnį. Ji dirbo su „sunkiais studentais“ ir vadovavo jų darbams, jai buvo svetimas pasakymas „tai neįmanoma“. Giedra mums buvo ir išliks neblėstančios energijos, nepasotinamo proto ir didelės širdies žmogumi.

Mes suprantame, kokie esame laimingi, kad buvome Tavo, Giedra, bendražygiai, studentai, kolegos. Kad mes galėjome patirti, kartu išgyventi, prisiliesti prie Tavo kelionės spalvų. Tu būsi su mumis: mūsų pokalbiuose, susitikimuose, mintyse ir darbuose.