Kas svarbiau – ES teismų efektyvumas ar narių interesai
Doc. dr. Saulė Milčiuvienė, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto prodekanė administracijai
Viena iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) teismų sistemos gijų, Bendrasis Teismas, bylas nagrinėja per ilgai, todėl ES Taryba ir Parlamentas priėmė sprendimą nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. jame padidinti teisėjų skaičių iki 56. Iš viso šiuo metu teisme dirba 44 teisėjai, tarp jų ir lietuviai Egidijus Bieliūnas bei Virgilijus Valančius, o išmokos iš ES biudžeto kiekvienam iš jų siekia 220 tūkst. eurų. Ar teisėjų skaičiaus didinimas – tikrai efektyviausias sprendimas?
Ilgai besitęsiantys teisminiai procesai yra vienas ES teisminės sistemos skaudulių. Apskritai, ilgas bylų nagrinėjimas yra daugelio valstybių teisminių sistemų problema ir kliūtis teisingumo įgyvendinimui, todėl Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Pagrindinių teisių chartijoje yra įtvirtinta asmens teisė į protingą bylos proceso trukmę.
Kaip konstatavo Teisingumo Teismas, minėta teisė į kiek įmanoma trumpesnį nagrinėjimą buvo pažeista konkurencijos teisės byloje, kurios procesas truko 70 mėnesių. Remiantis šiuo sprendimu, bendrovės pateikė ieškinį Bendrajam Teismui, prašydamos priteisti iš ES Teisingumo Teismo 3,5 mln. eurų žalos atlyginimą.
Pastarasis ieškinys tėra tik ledkalnio viršūnė. Dėl didelio bylų kiekio ilgas procesas Bendrajame Teisme yra norma. Nuo 2009-ųjų iki 2014 metų vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė išaugo nuo 20,9 iki 27,2 mėnesių. Tam tikrose bylų kategorijose nagrinėjimui buvo skiriama dar daugiau laiko: pavyzdžiui, valstybės pagalbos bylų procesai vidutiniškai truko apie 42,5 mėnesio, o konkurencijos bylų – net 56 mėnesius.
Taigi, akivaizdu, kad buvo reikalingas sprendimas, galintis pagreitinti bylų nagrinėjimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pasiūlė padidinti teisėjų skaičių papildomais 12 žmonių. Tačiau valstybės narės nuo 2011 m. iki 2014 m. nesugebėjo susitarti dėl teisėjų paskyrimo tvarkos, nes 28 ES šalims reikėjo dalintis papildomus 12 teisėjų. Vienintelis sprendimas, kuris buvo priimtinas daugumai valstybių – padidinti Bendrąjį Teismą priskiriant jam papildomus 28 teisėjus, t. y. po du iš kiekvienos narės. Svarstydamos šį pasiūlymą ES institucijos pripažino, kad toks ženklus teisėjų skaičiaus padidinimas yra reikalingas tik dėl to, kad valstybės narės nesugebėjo susitarti dėl mažesnio jų kiekio.
Negebėjimas Taryboje ilgą laiką priimti sprendimo privertė Bendrąjį Teismą ieškoti kitų būdų, kurie didintų teisminio proceso efektyvumą. Bylos pradėtos nagrinėti mažesnėse kolegijose, priimta daugiau teisėjų padėjėjų ir teismo sekretorių. Šios priemonės sustabdė neišnagrinėtų bylų augimą Bendrajame Teisme bei panaikino pagrindinę priežastį, dėl kurios buvo siūloma didinti teisėjų skaičių. Vis dėlto, Teisingumo Teismas laikėsi pozicijos, kad įvesti pakeitimai kenkia bylų nagrinėjimo kokybei.
Vieno papildomo teisėjo paskyrimas Bendrajame Teisme per metus kainuoja 220 000 eurų. Dėl teisėjų skaičiaus stipriai išaugęs šio teismo biudžetas dalinai kompensuojamas panaikinant Tarnautojų teismą ir jo jurisdikcijai priklausiusias bylas perduodant nagrinėti Bendrajam Teismui. Taip pat buvo siūloma mažinti Bendrąjį Teismą aptarnaujančių teisėjų padėjėjų ir sekretorių skaičių. Pastarasis pasiūlymas sukėlė labai daug diskusijų – buvo teigiama, kad brangiai apmokami teisėjai turės dirbti darbą, kurį galėtų atlikti žemesnės kvalifikacijos teismo darbuotojai.
Tačiau nepaisant išsakytų daugelio abejonių dėl Bendrojo Teismo reformos ir jos finansinės naštos, šį kartą Taryba galėjo priimti sprendimą, kuris atitiko daugumos valstybių narių interesus, t. y. didinti Bendrojo Teismo teisėjų skaičių papildomais 28 žmonėmis, tačiau yra abejotinas efektyvumo prasme.
Žvelgiant į Europos Sąjungos veiklos principus tampa akivaizdu, kad ES – tai visų pirma kompromisų sąjunga. Priimant sprendimus čia aiškiai susiduria du interesai – ES veiklos efektyvumas ir valstybių narių nacionaliniai interesai. Šių dviejų interesų sandūroje bendro vardiklio ieškojimas yra ilgas ir kartais savo galutinį tikslą prarandantis procesas.
