Dr. M. Norkevičius. Nepasitenkinimo politika banga pasiekė ir Boliviją
Dr. Mindaugas Norkevičius, politologas, Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedra
Pastarosiomis dienomis didėjanti opozicijos atsvara Bolivijos prezidento vykdomai politikai ir tarptautinių organizacijų audito rezultatai, kuriuose teigiama, kad praėjusį mėnesį vykusiuose rinkimuose yra aibė rimtų pažeidimų, lėmė, kad Bolivijos prezidentas Evo Morales vėlų sekmadienio vakarą Europos laiku paskelbė apie savo atsistatydinimą iš valstybės vadovo posto. E. Morales šalininkai įvykius vadina neteisėtu perversmu valstybėje, o priešininkai argumentuoja – tai tironijos pabaiga Bolivijoje.
Evo Morales: esu perversmo auka
Spaudos konferencijos metu Evo Morales nurodė, kad traukiasi iš prezidento posto dėl pačios Bolivijos. Tai paskatino nesiliaujantys protestai šalyje, kurie tęsiasi po spalio 20 dienos, kuomet valstybėje įvyko rinkimai. Protestuose žuvo trys žmonės, o šimtai buvo sužeisti. Protestuotojų teigimu, neramumai Bolivijoje prasidėjo, nes prezidento rinkimų rezultatai buvo klastojami ilgamečio šalies socialistų lyderio E. Morales naudai. Po rinkimų prezidentas paneigė šiuos kaltinimus ir paskelbė save nugalėtoju.
Pagal Bolivijos konstituciją aukštesniųjų parlamento rūmų Senato pirmininkė Adriana Salvatierra Arriaza dabar turėtų eiti laikinosios valstybės prezidentės pareigas, tačiau tai dar nėra aišku, nes tam turės pritarti E. Morales vadovaujama politinė partija, kuri yra daugumoje. E. Morales atsistatydino praėjus kelioms valandoms po to, kai jis pažadėjo, kad bus surengti nauji rinkimai, o šalies rinkimų komisija bus pakeista, kad nebebūtų rinkimų klastojimo šleifo.
Tarptautinės organizacijos pranešė apie pažeidimus, kurie paveikė balsų pasiskirstymą už kandidatus, įskaitant rinkimų medžiagos pakeitimą ir klastojimą, duomenų nukreipimą į neleistinus serverius ir manipuliavimą duomenimis. Tarptautines organizacijas ir stebėtojus susidomėti šiais rinkimais paskatino faktas, jog rinkimų komisija be jokio viešo paaiškinimo sustabdė skaičiavimą maždaug 24 valandoms. Atnaujinus skaičiavimą, E. Morales pranašumas pastebimai padidėjo nei buvo iki šio skaičiavimo sustabdymo.
Manipuliacija kompiuterine rinkimuose naudojama sistema yra tokio masto, kad Bolivijos valstybė turi ją nuodugniai ištirti – teigė tarptautiniai stebėtojai po paskelbtų rinkimų rezultatų. Organizacijos rekomendavo, kad nauji rinkimai būtų rengiami šį klausimą kuruojant jau naujai suformuotai rinkimų komisijai. Po atsistatydinimo Evo Morales paskelbė, kad yra pirmoji perversmo valstybėje auka ir ragino gyventojus laikytis ramybės.
Vienas po kito valstybės pareigūnai skelbia atsistatydinimus
Bolivijos ginkluotųjų pajėgų vadas Williams Kaliman viešai paskelbė informaciją, kad jo vadovaujami padaliniai nesipriešins protestuotojams. Po šio sekė ir dar vienas šio pareigūno pareiškimas, kurio metu jis paprašė E. Morales atsistatydinti, kad būtų atkurtas stabilumas ir taika. Tokie skatinimai, skirti prezidentui, lėmė domino efektą ir kitų valstybės pareigūnų atžvilgiu. Naujausiais duomenimis atsistatydino ir viceprezidentas Alvaro Garcia Linera bei Senato prezidentė Adriana Salvatierra, sekmadienį – keletas vyriausybės partijos pareigūnų, taip pat meras ir Deputatų rūmų pirmininkas Víctor Borda. JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo pagyrė tarptautinių organizacijų suorganizuotą rinkimų auditą ir teigė, kad JAV remia naujus rinkimus ir naujos rinkimų komisijos sukūrimą.
Opozicijos lyderis Carlos Mesa, kuris praėjusiuose rinkimuose užėmė antrą vietą ir nusileido E. Morales, padėkojo protestuotojams už „taikų pasipriešinimo didvyriškumą“. Savo „Twitter“ paskyroje jis skelbė „tironijos pabaigą“ ir „istorinę pamoką“, pridurdamas: „Tegyvuoja Bolivija!“.
Lotynų Amerikos lyderiai solidarizuojasi su Evo Morales
Kubos ir Venesuelos valstybių vadovai, visuomet reiškę palaikymą E. Morales, pasmerkė su perversmu šalyje susijusius įvykius. Kubos vadovas įvykius apibūdino kaip žiaurų ir bailų išpuolį prieš demokratiją, o Venesuelos lyderis Nicolas Maduro „Twitter“ paskyroje paskelbė: „Mes kategoriškai smerkiame perversmą, įvykdytą prieš mūsų brolį prezidentą“. Tuo tarpu Meksika viešai deklaruoja galėsianti suteikti politinį prieglobstį buvusiam Bolivijos prezidentui. Evo Morales – pirmasis Bolivijos prezidentas ir vienas ilgiausiai valdžiusių valstybės vadovų Lotynų Amerikoje. Daugelis jį laikė nedemokratiniu lyderiu, tačiau pirmuosius prezidento rinkimus jis laimėjo orientuodamas rinkimų kampaniją į šalyje išsikerojusią socialinę nelygybę ir atskirtį bei mažas pajamas gaunančių asmenų poreikius.
