Vokietijoje aptarė didįjį lietuvių egzodą 1944 m.
Rugsėjo 26–28 d. Hiutenfelde, Vokietijoje vyko VDU Lietuvių išeivijos instituto ir Lietuvių kultūros instituto organizuotas tradicinis metinis 34-tasis suvažiavimas. Jo tema – „Didysis lietuvių tautos egzodas 1944 m.: priežastys ir pasekmės“.
Šiais metais sukanka 70 metų, kai Antrojo pasaulinio karo verpetuose, antrosios sovietinės okupacijos išvakarėse Lietuvą paliko daugiau nei 60 tūkst. žmonių. Šie žmonės perėję Vokietijos pabėgėlių stovyklas pasklido po visą pasaulį. Suvažiavimo metu konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Vokietijos lietuviai, lietuvių bendruomenių Europoje atstovai, Lietuvių išeivijos instituto bendradarbiai.
VDU Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. Egidijus Aleksandravičius savo pranešime aktualizavo diasporos istoriją ir šiuolaikinius migracijos procesus. Instituto docentė Dalia Kuizinienė pasakojo, kaip lietuvių išeivių memuaruose ir grožinėje literatūroje vaizduojama pasitraukimo iš Lietuvos tema.
Viešosios komunikacijos katedros lektorius dr. Mykolas Drunga savo pranešime susitelkė ties ateities vizijomis išeivijos politiniuose tekstuose, o dr. Asta Petraitytė–Briedienė atskleidė svarbiausius diplomatų veiklos aspektus Antrojo pasaulinio karo metais.
Menų fakulteto profesorė Rasa Žukienė analizavo, kaip Vokietijoje leistos lietuvių spaudos karikatūros atspindėjo to meto gyvenimo realijas. Apie „Šviesos“ organizacijų tinklą ir jo veiklą Vakarų Europoje papasakojo dr. Daiva Dapkutė. Lietuvių kultūros instituto direktorius dr. Vincas Bartusevičius pristatė stovyklų likvidavimosi laikotarpį šeštajame dešimtmetyje ir Vasario 16-osios gimnazijos kūrimosi istoriją.
Konferenciją apibendrino diskusija apie Vokietijos lietuvių bendruomenės dabartį ir ateitį, kurioje dalyvavo Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Antanas Šiugždinis, Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Simonas Černiauskas, Lietuvos ambasados Vokietijoje kultūros atašė Gabrielė Žaidytė. VDU Lietuvių išeivijos instituto darbuotojai aplankė Lietuvių kultūros institutą, apžiūrėjo gausius čia saugomus archyvus, aptarė tolimesnes bendradarbiavimo perspektyvas.
