VDU atidaroma akademinė Frankofonijos šalių atstovybė
Atsižvelgęs į dabartinį Lietuvos statusą Tarptautinėje frankofonijos organizacijoje, didėjantį šios organizacijos ir frankofonijos šalių vaidmenį pasaulyje, puoselėdamas frankofoniškas Lietuvos, ypač prieškarinio Kauno tradicijas, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kartu su Prancūzijos ambasada, 2016 metų spalio 27 dieną, 11 val. iškilmingai atidaro Frankofonijos šalių universitetinį centrą.
VDU rektorius prof. Juozas Augutis ir Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje J. E. Philippe Jeantaud atidarymo metu VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) pasirašys sutartį dėl Frankofonijos šalių universitetinio centro steigimo.
Renginyje dalyvaus Kanados ambasados laikinoji reikalų patikėtinė Beth Richardson ir buvęs Kanados švietimo ministrų tarybos generalinis direktorius bei buvęs Kvebeko universiteto Gatino mieste rektorius prof. Francis Whyte. Atidarymo metu bus pristatyta paroda „Map of Beauty / les corps éphémères“, kurią sukūrė du jauni prancūzų fotografai Ariane Bluteau ir Stanley Cleuët.
Plačiajai visuomenei duris atveriantis ir prancūziškai kalbančiam pasauliui atviras Frankofonijos šalių universitetinis centras visus renginio dalyvius pakvies į pirmąsias paskaitas-diskusijas. Pranešimus skaitys ir su klausytojais diskutuos Prancūzijos ambasados Lietuvoje ambasadorius J. E. Philippe Jeantaud ir Kanados profesorius Francis Whyte.
„Frankofonijos šalių mokslo ekspertų, diplomatų akademinėmis paskaitomis pradedamas įgyvendinti vienas iš svarbiausių centro tikslų – puoselėti ir skleisti Lietuvoje prancūzų kalbą, frankofoniškųjų šalių kultūros vertybes, ir remti Frankofonijos šalių kultūrinį, politinį, ekonominį atstovavimą Lietuvoje“, – pristatė naujojo Frankofonijos šalių universitetinio centro vadovė, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros vedėja prof. Aurelija Leonavičienė.
Regionistika ir globalumas
Atviras ir artes liberales principais veiksiantis Frankofonijos centras sieks stiprinti ryšius ir su Jungtinėmis Tautomis bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Norintys dirbti Europos Sąjungos, Europos Tarybos ar kitose institucijose negali apsieiti be prancūzų kalbos, kuri vis dar išlieka viena iš oficialių kalbų daugelyje tarptautinių organizacijų bei politinių struktūrų. Centro veikloje akcentuojama kalbos ir kultūros sklaida, regionų pažinimas ne tik per humanitarinius ar socialinius, bet ir per politinius mokslus.
„Bendradarbiaudami su Prancūzijos universitetais, rengsime bendrus mokslinius projektus, jungtines studijų programas, kviesimės prancūzakalbius profesorius, ekspertus, praktikus, ilgai dirbusius UNESCO ir kitose tarptautinėse organizacijose. Atnaujiname ir jau vykdomas VDU studijas, kad programose būtų dėstoma ne tik apie senosios demokratijos šalis – Prancūziją, Belgiją ar Liuksemburgą, bet ir apie Lietuvai mažiau žinomas frankofoniškas valstybes, pavyzdžiui, Šiaurės Afrikos regioną, kur daugybė žmonių kalba prancūziškai. Jų problemos yra globalios, jos vis svarbesnės visai Europai, o afrikanistikos ekspertų Lietuvoje labai trūksta“, – paaiškino viena iš centro steigėjų, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rūta Eidukevičienė.
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis teigia, kad šiandien mokantis kalbų svarbu perprasti ir konkrečių regionų kontekstus, įskaitant ir politiką – prancūziškai kalbama itin įvairiuose kraštuose, pradedant Europa, Kvebeko sritimi Kanadoje ir baigiant Afrikos valstybėmis. „Mes orientuojamės į regionistiką, konkrečių regionų pažinimą, priešingai nei kitos aukštosios mokyklos Lietuvoje, kurios moko abstrakcijų, nesuteikdamos realių instrumentų. Prancūzų kalba yra viena iš pasaulinių kalbų, ja kalba milijonai žmonių, todėl atsiveria galimybės dirbti globaliai“, – tikino dekanas.
Frankofonijos studijos
Siekdama skatinti prancūzų kalbos ir kultūros sklaidą šalyje, Prancūzijos ambasada Sutartyje dėl Frankofonijos šalių universitetinio centro steigimo įsipareigoja padėti VDU skleisti informaciją apie prancūzų kalbos svarbą, universitete vykdomas frankofoniškąsias studijų programas.
Doc. R. Eidukevičienė pasidžiaugė, jog šiandien Lietuvoje prancūzų kultūra darosi vis populiaresnė. „Ilgą laiką pas mus ji buvo mažai pažįstama, bet pastaraisiais metais pasidarė labai populiari – madingi Provanso stiliaus interjerai, kepyklėlės, gourmet vakarai. Tačiau iš tikrųjų pajusti prancūzišką dvasią ir kultūrą gali tik tada, kai moki kalbą. Visa kita – paviršinis blizgesys. Jei norite suprasti prancūzų šansonus, teatrą, kiną, maistą, madą, užmegzti glaudesnį ryšį su Prancūzija – reikia mokėti jos kalbą“, – paaiškino VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė.
„Šiais, 2016 metais mūsų universiteto ir Prancūzijos ambasados pasirašoma sutartis vainikuoja VDU Prancūzų filologijos bakalauro studijų programos, pradėjusios veikti 1996 metų rudenį, dvidešimtmetį.“ – pasakojo prof. Aurelija Leonavičienė. Frankofonijos šalių universitetinio centro vadovės teigimu, „Frankofonijos šalių kalbos ir kultūros“ bakalauro programa nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio atvertė naują prancūzų kultūros sklaidos, tarpkultūrinio dialogo ir prancūzų filologų rengimo puslapį Lietuvoje.
Frankofoniškasis tarpukaris ir VDU
„Turbūt ne vienam kyla klausimas, kodėl frankofoniškųjų šalių kultūros ir prancūzų kalbos sklaidos centru tapo Kaunas ir Vytauto Didžiojo universitetas – atsakymo greičiausiai galima ieškoti ir praeityje, ir dabartyje“,– svarstė steigiamo centro vadovė prof. A. Leonavičienė.
Anot VDU prof. A. Lenovičienės, prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaunas buvo labiausiai iš visų Lietuvos miestų atsigręžęs į Vakarus, o vienas iš didžiausių tuometinių kultūrinės traukos centrų buvo Paryžius –anuometinė Prancūzija reprezentavo modernią Vakarų Europos kultūrą. Stengdamiesi perimti modernią vakarietišką kultūrą įvairių mokslų atstovai studijavo Prancūzijoje ar Šveicarijoje, dailininkai sėmėsi įkvėpimo iš prancūzų meno, vertėjai gausiai vertė prancūzų literatūrą ir formavo skaitytojų skonį, rašytojai sekė prancūzų literatūros pavyzdžiu, daugelyje mokyklų buvo dėstoma prancūzų kalba. Taip Kaune daugėjo frankofonų ir pamažu formavosi frankofoniškoji tradicija.
„1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomą valstybę ir vieneriais metais anksčiau bendromis Lietuvos ir išeivijos lietuvių mokslininkų pastangomis atkūrus Vytauto Didžiojo universitetą, Kauno frankofoniškąją tradiciją ir apskritai humanitarinę mintį ėmė skleisti ir puoselėti VDU, kuriame jau du dešimtmečius rengiami prancūzų filologai, mokoma prancūzų kalbos politologijos, ekonomikos, menotyros ir kitų specialybių studentus“, – VDU ir Frankofonijos šalių ryšį pristatė Frankofonijos šalių universitetinio centro vadovė.
Universiteto modernumas, tarptautiškumas, artes liberales principais pagrįstos studijos, demokratinės vertybės yra labai artimos prancūziškai gyvenimo sampratai. Pasak profesorės A. Leonavičienės, įvertinus visą dabartinį ir istorinį frankofoniškąjį Kauno kontekstą ir Vytauto Didžiojo universiteto įdirbį skleidžiant prancūzų kultūrą, tampa visiškai aišku, kodėl Prancūzijos ambasada Lietuvoje pasirinko VDU ir jame nusprendė steigti Frankofonijos šalių universitetinį centrą. „Žinoma, šis centras yra labai svarbus ir pačiam universitetui, kuris ketina plėsti tarptautinius ryšius su frankofoniškuoju pasauliu, didinti bendradarbiavimą su Prancūzijos ir kitų prancūzakalbių šalių ambasadomis bei tarptautinėmis frankofoniškomis organizacijomis“, – centro steigimo svarbą VDU pabrėžė prof. A. Leonavičienė.
