Tyrėjai aptars valdžios institucijų suvokimo ir politinių veiksmų analizės rezultatus
Vasario 23 d., trečiadienį, 11 val. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44–303) vyks seminaras-diskusija, kurios metu bus aptariami Lietuvos mokslo tarybos remto projekto „Valdžios institucijų suvokimas ir politiniai veiksmai: parama demokratijai ar masinis protestas?“ rezultatai.
Indrė Sekevičienė, i.sekeviciene@vkt.vdu.lt
Seminare-diskusijoje bus analizuojama, kaip yra suvokiamos valdžios institucijos, ar visuomenė yra informuojama, o gal yra formuojama jos nuomonė apie valdžios institucijų veiklą, kaip yra vertinamos Lietuvos politinės institucijos. Seminaro dalyviai diskutuos apie politinę kultūrą, demokratijos kokybę ir jos specifiškumą posovietinėje Lietuvoje.
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekano Šarūno Liekio moderuojamame seminare-diskusijoje savo tyrimų rezultatus pristatys Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno technologijos universiteto atstovai – pranešėjai Jūratė Imbrasaitė („Valdžios institucijų suvokimas ir politiniai veiksmai: parama demokratijai ar masinis protestas“), Kristina Juraitė ir Brigita Jasnauskaitė („Visuomenės informavimas ar nuomonės formavimas apie valdžios institucijų veiklą?“), Vaidas Morkevičius („Kaip vertinamos Lietuvos politinės institucijos?“), Apolonijus Žilys ir Miglė Bartuškaitė („Politinė kultūra, demokratijos kokybė ir jos specifiškumas posovietinėje Lietuvoje“).
Seminare-diskusijoje Jūratė Imbrasaitė kels klausimus, kokie veiksniai daro įtaką Lietuvos gyventojų grupių nusivylimui valdžios institucijomis, polinkį balsuoti už populistines partijas ir dalyvauti radikaliose protesto akcijose, kalbės apie nepakankamo ir perdėto pasitikėjimo valdžios institucijomis pasekmes demokratijai. „Naujose demokratijose nepakankamas pasitikėjimas valdžios institucijomis pranašauja pilietinės visuomenės deintegraciją, jeigu reiškiamas nekonvencinėmis dalyvavimo formomis – radikaliais protesto veiksmais arba visišku nusišalinimu nuo politinio gyvenimo. Kita vertus, perdėtas pasitikėjimas kenkia demokratijai, nes skatina politinę apatiją, budrumo ir valdžios institucijų kontrolės sumažėjimą. Naujai demokratijai reikia ne tik pasitikėjimo, bet ir aktyvių, sveikai skeptiškų valdžios institucijų atžvilgiu piliečių, kurie, esant poreikiui, gali liautis pasitikėti valdžios institucijomis ir imtis valdžios institucijų kontrolės“, – teigia J. Imbrasaitė.
K. Juraitė ir B. Jasnauskaitė pranešimu „Visuomenės informavimas ar nuomonės formavimas apie valdžios institucijų veiklą?“ auditorijos dėmesį atkreips į žiniasklaidą, kuri turėtų būti laikoma demokratijos garantu, užtikrinančiu visuomenės informavimą apie jai svarbius įvykius, atstovaujančiu piliečių interesus ir formuojančiu nuomonę bei kontroliuojančiu valdžios institucijų veiksmus. Pranešėjų teigimu, neigiamos informacijos dominavimas politinės komunikacijos kanaluose skatina visuomenės nusivylimą ne tik valdžios institucijomis ir nusišalinimą nuo politinio gyvenimo, bet taip pat nepasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis ir jose pateikiama informacija.
Seminare-diskusijoje Vaidas Morkevičius susirinkusiesiems pristatys tyrimą, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip emociniu, racionalumo, moralumo aspektais vertinamos penkios svarbiausios Lietuvos politinės institucijos: Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, savivaldybės ir politinės partijos. Pranešėjas svarstys, kodėl taip vertinama, kokios charakteristikos ir kompetencijos tai lemia.
M. Bartuškaitė ir A. Žilys seminare analizuos politinę kultūrą šiandieninėje Lietuvoje, politinės kultūros, demokratijos kokybės ir jos specifiškumo posovietinėje Lietuvoje tyrimu pagrįs sovietinio konteksto reikšmę Lietuvos piliečių tarpe, vertinant vadžios ir valstybinio sektoriaus veiklą. Anot pranešėjų, šių dienų realijos rodo, kad silpnos bendruomeniškumo tradicijos ir sovietmečiu perimti tam tikri elgesio modeliai lemia dabartinį neefektyvų santykį ir nepasitikėjimą valdžios institucijomis.
