„Šiaurės Kasablankos akademija“ tęsia paskaitų ciklą
Kovo 29 d. 17 valandą Sugiharos namuose (Vaižganto g. 30) VDU Politologijos katedros vedėjas doc. Andžėj Pukšto skaitys paskaitą „Lenkijos piliečiai be valstybės 1939 – 1943 metais: tarp Vilniaus ir Kauno, tarp Varšuvos ir Londono“.
Tai trečioji Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę 2017“ metais vyksiančių paskaitų ciklo, pavadinto „Šiaurės Kasablankos akademija“, skirto 1939 – 1940 m periodo analizei Lietuvos ir tarptautiniame kontekste paskaita. Šiaurės Kasablankos akademijoje paskaitas skaitys žinomi istorikai ir diplomatai: Alfonsas Eidintas, Saulius Sužiedėlis, Rimantas Miknys, Andžej Pukšto, Robert van Voren ir kiti.
Paskaitų ciklu koncentruojamasi į 1939 – 1940 m. Lietuvos istorijos laikotarpį, kuomet vasario 16-osios Lietuva išgyveno paskutines savo laisvės akimirkas. Tačiau dramatiška jos baigtis ypatingai gerai išryškino kokiomis vertybėmis ši valstybė vadovavosi ir jas gynė: pagarba žmogaus laisvei ir orumui, parama esančiam bėdoje, žmogaus teisių užtikrinimas ir pagalbos teikimas.
Visuotinai yra žinoma, jog Japonijos konsulas Čiunė Sugihara sykiu su Nyderlandų konsulu Janu Zwartendijku Kaune 1940 m. vasarą išduodami kelionei reikalingus dokumentus išgelbėjo kelis tūkstančius žmonių gyvybių, tačiau iki šiol nėra nuodugniau išanalizuota Lietuvos kaip valstybės situacija ir pozicija, o juk karo pabėgėliams šalis teikė būsto, maitinimo, aprangos ir pan. paramą, stengėsi užtikrinti įmanomai geresnes gyvenimo sąlygas. Lietuvos politikai ir diplomatai buvo aktyvūs šiuose procesuose stengdamiesi juos teigiamai įtakoti, pvz. Lietuvos konsulatų veikla Vilniuje ir Klaipėdoje, ambasadų veiksmai pirmiausiai Berlyne, Londone ir Maskvoje. Toks dar neatskleistas kontekstas paskaitų ciklo metu atskleis iš tiesų buvusį ir kiek kitaip vasario 16-osios Respublikos pabaigą interpretuoti leidžiantį pasakojimą.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
