Retorika ir Europos kultūros formos

1158

2016 m. gegužės 6–7 dienomis VDU Mažojoje salėje buvo diskutuojama apie retoriką įvairiuose kultūriniuose Europos tekstuose – nuo Bizantijos istoriografijos iki viešojo šiuolaikinio universiteto diskurso. Konferencija, kurią kartu su Laisvojo Briuselio universiteto Retorikos grupe organizavo VDU Lietuvių literatūros ir Viešosios komunikacijos katedros, sulaukė didžiulio Lietuvos ir Europos mokslininkų dėmesio. Viena to priežasčių galėtų būti ta, kad pastaruoju metu humanitariniuose ir socialiniuose moksluose stokojama dėmesio retorikai. Konferencijoje mėginta užpildyti šią spragą. Organizacinio komiteto pirmininkė, VDU profesorė Irena Buckley pasakojo apie problemas, su kuriomis retorika susiduria šiandien: „retorika dažnai suprantama kaip žodžio „komunikacija“ sinonimas. Konferencijoje siekėme kvestionuoti tokią įsigalėjusią sampratą. Pavyzdžiui, klausėme, ar šiuolaikiniame universitete dėstoma retorika nepraranda ryšių su savo šaltiniais, ar ji padeda formuoti pilietį humanistą? Svarbiausia – aiškinomės, kaip jam būtų galima perduoti retorikos instrumentus“.

DSC_1588

Remdamiesi Aristotelio mintimi, kad retorika priklauso visų žmonių gebėjimų sričiai, pranešėjai aktualizavo poreikį sąmoningai remtis diskurso technika. Retorika yra kultūros įrankis, suteikiantis galimybių sutikti ar priešintis, dalyvauti ar nedalyvauti, turėti balsą, pasipriešinantį prievartai, su kuria šiandieninis pasaulis, deja, susiduria labai dažnai. Panašiomis mintimis dalijosi ir sveikinimo žodį tarusi Humanitarinių mokslų dekanė doc. dr. Rūta Eidukevičienė. Dekanė džiaugėsi, kad konferencija vyksta būtent VDU – universitete, kuriame puoselėjamos laisvųjų menų idėjos.

DSC_1547

Rengėjai prisipažįsta – iš siūlomų pranešimų gausos buvo nelengva atrinkti tuos, kurie užpildytų turėtą konferencijos viziją. Buvo atsižvelgta į pranešėjų siūlomų temų bendrumus ir prieštaravimus. Siekta nušviesti kuo platesnį požiūrių į retoriką lauką – nuo tradicinių iki modernių; aptarti įvairiausias šio kultūros įrankio galimybes. Konferencijoje savo mintimis dalinosi retorikos tyrėjai ir praktikai iš įvairių Europos universitetų.

DSC_1554

Plenarinį posėdį atvėręs Briuselio universiteto profesorius Loïc Nicolia kvietė diskutuoti apie sunkumus, su kuriais susiduriama praktikuojant retoriką šiandieniniame pasaulyje. Šio pranešimo sąšaukų buvo galima įžvelgti įdomiame Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto docentės Skirmantės Biržietienės pranešime, kuriame aptartas klasikinis teorinis retorikos idealas ir aktuali praktika. Diskutuota apie kultūros formas Česlovo Milošo vaizduotėje ir kūriniuose (Egidijus Aleksandravičius, VDU ir Christine Mengès-Le Pape, Tulūzos 1 universitetas). Aptartas retorikos vaidmuo šiuolaikinėse medijose ir komunikaciniuose moksluose (Žygintas Pečiulis, VU, Ghislaine Rolland-Lozachmeur ir Mohamed Saki, Pietų Bretanės universitetas). Pažvelgta ir į retorikos padėtį šiuolaikiniame viešajame universiteto diskurse (Irena Buckley, VDU ir Оlena Shcherbakova, Valstybinis pedagogikos institutas Ukrainoje). Pristatyta Studia humanitatis idėja ir jos likimas (Leonidas Donskis, VDU). Išsiskyrė kognityvinę retoriką tyrinėjančio Ukrainos Nižyno Gogolio valstybinio universiteto profesoriaus Serhiy‘aus Potapenko pranešimas apie poreikių retoriką. Savo įžvalgomis apie Vilniaus intelektualų tautinę savivoką dalinosi Vilniaus universiteto profesorė Regina Koženiauskienė. Panašias temas nušvietė Varšuvos universiteto lektorius Tomaszas Jędrzejewski, į filomatų improvizacijas pažvelgęs iš retorikos požiūrio taško. Atsigręžta ir į senuosius šaltinius: laisvę žyminčias retorines priemones „antikos Voltero“ Lucieno de Samosate‘o darbuose aptarė Puatjė universiteto profesorius Michelis Briand. Retorika pasitelkta analizuojant Bizantijos istoriografiją (Kristina Svarevičiūtė, VU), karybos ir iškalbos motyvus XV a. pabaigos – XVI a. pradžios italų literatūroje (Dainius Būrė, VU). Diskutuota apie retoriką ir politiką  Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (Darius Kuolys, VU).

DSC_1536

Konferencijos dalyviai negailėjo gerų žodžių konferencijos rengėjams ir dalyviams, dėkojo už parodytą išskirtinį svetingumą ir kvietė tolimesniam bendradarbiavimui. „Labai vertinga konferencija intelektine ir idėjų sklaidos prasme. Organizaciniu požiūriu pavyzdinga, džiugino akademinio bendravimo lygis. Vertinu laiką, kurį praleidau su visa Kauno konferencijos komanda – tai puiki mokslinė patirtis“ – įspūdžiais dalinosi profesorius Loïc Nicolia. Buvo stebimasi ne tik aukštu akademiniu renginio lygiu, bet ir kalbų gausa: „turbūt pirmą kartą gyvenime vienoje vietoje girdėjau tiek daug skirtingų pasaulio kalbų“ – savo įspūdžiais pokalbyje ukrainiečių kalba VDU lektoriui Loïc Boizou išsakė profesorius Serhiy Potapenko.

DSC_1580

Konferencijos pranešimų pagrindu parašyti straipsniai bus spausdinami specialiame, 66-ajame mokslinio žurnalo Darbai ir dienos numeryje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.