Rektorius diskutavo su bendruomene

1689 1

Rugsėjo 9 d. VDU mažojoje salėje VDU rektorius prof. Juozas Augutis surengė diskusiją su universiteto bendruomene apie kuriamą jungtinį Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos, Šiaulių ir Klaipėdos universitetų klasterį. Planuojamas klasteris bus kuriamas siekiant aukštųjų mokyklų programų ir veiklų optimizavimo.

Lietuvoje pradės veikti jungtinis universitetų klasteris

Atsižvelgiant į studentų skaičiaus mažėjimą ir lig šiol nepakankamą studijų ir mokslo kokybę bei neefektyvų infrastruktūros išteklių panaudojimą Lietuvos universitetuose, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pritarė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus prof. Juozo Augučio pasiūlytam universitetų bendradarbiavimo modeliui – universitetų klasterių kūrimui, kuriame dalyvautų VDU, Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetai. Diskusija vykdoma ir su Klaipėdos universitetu. Klasteris yra atviras, todėl ateityje prisijungti gali ir kiti universitetai.

Švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė tikina, jog ministerija skatins ir palaikys universitetų tarpusavio bendradarbiavimą, aktyvesnį tokių klasterių kūrimą. „Aukštojo mokslo padėtis netenkina nei pačių universitetų, nei valstybės intereso. Šių metų priėmimas dar kartą aiškiai parodė problemas: žema priėmimo kartelė, daug smulkių ir nepaklausių studijų programų, tų pačių programų dubliavimas keliose aukštosiose mokyklose. Turime visi kartu – ministerija, rektoriai, akademinė bendruomenė – rasti racionalius sprendimus, kaip pakeisti tokią padėtį, užtikrinti aukštą studijų kokybę ir apsaugoti mažesnius universitetus nuo vegetavimo“, – tvirtino ministrė.

Mokslas gabiausiems

VDU rektoriaus teigimu, Lietuvoje universitetai lig šiol bereikalingai kovoja tarpusavyje, kai galėtų stiprinti jėgas populiarindami Lietuvos kaip mokslo šalies įvaizdį pasaulyje, kartu bendradarbiaudami ir stengdamiesi pritraukti studentus iš užsienio. Universitetų rektorių manymu, to pasiekti padėtų aukštųjų mokyklų jungtiniai klasteriai ir jų jungtinės studijų programos, kurioms būtų taikomi bendri, aukšti standartai. Visa tai sumažintų žmogiškųjų – finansinių ir infrastruktūrinių – išteklių išskaidymą tarp kelių universitetų (nes jie būtų koncentruojami pagal universitetų specializacijas), išlaikytų didžiausią studijų prieinamumą Lietuvos jaunimui ir suaugusiems, o svarbiausia – užtikrintų aukščiausią studijų kokybę. „Jungtiniuose klasteriuose studijuoti įstotų tik gabiausi, o studijų dalykus dėstytų geriausi savo sričių Lietuvos ir tarptautiniai profesionalai“, – tikina J. Augutis ir priduria, kad garsiausi pasaulio universitetai veikia tokiu principu: Harvardas, Cambridge‘as, Oxfordas.

Pirmiausiai klasteris būtų taikomas humanitariniams ir socialiniams mokslams, jo nariai universitetai siūlytų jungtines studijų programas, kurias įgyvendintų dalimis – pagal tai, kokioje srityje kuris universitetas turi aukštesnę studijų kompetenciją.

Juozas Augutis

Mažins studijų programų skaičių

Jungtiniuose aukštųjų mokyklų klasteriuose planuojantys dalyvauti universitetai, turintys panašių studijų programų, turės rasti būdų jas jungti ir studijas organizuoti bendrai, pirmiausiai, siekiant aukštos kokybės.

Jungtiniuose klasteriuose stojama iš pradžių būtų ne į konkrečią specialybę, bet į studijų krypčių grupę. Pavyzdžiui, stojama į socialinius mokslus ir tik po dvejų metų renkamasi konkreti socialinių mokslų specialybė. „Tokia praktika egzistuoja Vakarų universitetuose, kur aukštasis mokslas vykdomas būtent artes liberales principu. Tokių universitetų pagrindinis išskirtinumas – gebėjimas kitaip organizuoti studijas, mokslo tyrimus, bendruomenės gyvenimą. Pagrindinė laisvųjų menų idėja – galima ir reikia ne tik studijuoti pagrindinį studijų dalyką, tačiau taip pat reikia būti neatitrūkusiam nuo įvairių kitų sričių: kultūros, gamtos, menų, kalbų mokymosi, visa tai padeda geriau įsitvirtinti darbo rinkoje ir įgyti skirtingų kompetencijų, kurios suteikia pranašumą prieš kitus“, – tikina J. Augutis. VDU rektoriaus teigimu, bus siekiama oficialiai Lietuvoje įteisinti artes liberales studijų sistemą, pagal kurią veiks visi jungtiniuose klasteriuose dalyvaujantys universitetai.

Pokyčius universitetai vertina teigiamai

Šiaulių universiteto (ŠU) rektoriaus prof. dr. Donato Jurgaičio teigimu, tikimasi, kad jungtinis klasteris bus naudingas ir padės efektyviau spręsti dabartines problemas Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje. „Jungtinės studijų programos ir dvišalės sutartys ŠU nėra naujas dalykas, jų turime ir dabar, doktorantūra Šiaulių universitete vykdoma bendrai su kitais universitetais. Reaguodami į mažėjantį studentų skaičių ir siekdami kelti kokybę, tokį modelį sąmoningai perkeliame ir į bakalauro bei magistrantūros studijas“, – apie pokyčius pasakoja ŠU rektorius, kuris tikisi, kad klasteryje efektyviau bus tvarkomi ne tik žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, bet ir visų svarbiausia sukuriamos palankesnės sąlygos motyvuotiems studentams įgyti žinių ir palaikyti mokslo ir studijų plėtrą Lietuvos regionuose.

Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) laikinai pavaduojantis rektorių prof. dr. Aivas Ragauskas, kurio teigimu LEU prioritetinė sritis – švietimas, todėl tikimasi, jog kartu dirbdami klasterio nariai svariai prisidės prie proveržio Lietuvos socialinių ir humanitarinių mokslų srityje įgyvendinimo, studijų ir tyrimų kokybės bei konkurencingumo didinimo. „Derindami savo misijas ir strateginius tikslus, bendrų vertybių vedini, šio universitetinio tinklo nariai turėtų padėti lygiateisiais pagrindais efektyviau išnaudoti kol kas Lietuvoje pakankamai fragmentuotą studijų ir mokslo potencialą, mažinti iracionalią konkurenciją, kuri sąlygoja studijų ir mokslo programų dubliavimą, bendrai naudoti infrastruktūrinius išteklius, didinti horizontalų dėstytojų, mokslininkų ir studentų mobilumą“, – teigia A. Ragauskas.

Priėmimas jau nuo 2016 metų

Universitetų klasteris veiks sudarant jungtinę veiklos sutartį tarp jame dalyvaujančių aukštųjų mokyklų, kurios visos bus lygiateisės. Klasteriui vadovaus jo taryba, prioritetiniais pagrindais sudaryta iš klasterio narių atstovų. VDU rektorius pabrėžia, kad jungimasis į klasterį nekeičia universiteto juridinio statuso, o universitetai klasteryje gali dalyvauti tiek pagal atskiras programas, tiek ir jų grupes. Artimiausiu metu bus sudaryta bendra Švietimo ir mokslo ministerijos ir naujame universitetų klasteryje pageidaujančių dalyvauti atstovų darbo grupė, kuri aiškiai apibrėš tokio klasterio sudarymo ir veikimo principus.

Jungtinis klasteris turėtų padėti spręsti mažų, bet valstybei ir visuomenei reikalingų studijų programų įgyvendinimo klausimus, kurti jungtines studijų programas, bendrai vykdyti mokslo tyrimų programas ir projektus, plėtoti jungtines doktorantūras, kartu leisti mokslo žurnalus.

Planuojama, kad jau nuo 2016 m. bus pradėtas studentų priėmimas į klasterio universiteto programas, o nuo 2017 m. vykdomos ir bendrauniversitetinės dvejų metų studijos pagal artes liberales sistemą. Nuo 2018 m. po dvejų metų bendrųjų studijų studentai galės vykti programų specializacijoms į studijų kompetencijos centrus.

Komentarai

Saulius Norvaišas

Manau, kad klasterio kaip skėtinės organizacijos kūrimas nereikalingas, nes iškart atsiranda institucijų, nepatekusių į klasterį. Realų sprendimą siūlau jau senokai, jis yra paprastas ir lankstus - tai studijų dalykų (kursų) įtinklinimas. Apjungiami tiek dėstytojų pajėgumai, tiek ir studijuojantys įvairiose AMI. Kokybės prieaugis susideda iš dėstytojų bendradarbiavimo (be jokių atleidimų baimių), ir iš besimokančiųjų padidėjusios patirtinės ir kognityvinės įvairovės. Be to, į įtinklintą studijų programą galima priimti visus norinčius, t.y. ir laisvuosius klausytojus. Svarbu tai, jog dėstytojams darbo nepadaugėja, bet sumažėja, o atlyginimai gali dar ir gerokai išaugti laisvųjų klausyytojų dėka. Tad vienas paprastas sprendimas sukelia tiek daug gerų pasekmių. Kodėl neišnaudojus tokios galimybės nelaukiant 2016 metų - pvz., nuo kitos savaitės?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.