Prof. V. Skrupskelytė: „Nesame sala – mūsų misija nesibaigia šiapus slenksčio“
VDU Vokiečių ir prancūzų filologijos katedros profesorė Viktorija Skrupskelytė neseniai praūžusiuose šventiniuose universiteto 90-mečio minėjimo renginiuose buvo apdovanota garbės profesoriaus regalijomis. Šio jubiliejaus proga ilgametė VDU dėstytoja pasidalino mintimis apie universiteto pirmuosius žingsnius neramiais laikais po atkūrimo, kai jai teko prisidėti statant modernaus liberaliųjų menų universiteto pamatus, bei pažvelgė į šiandieninę pažangą ir tai, ko VDU labiausiai reikėtų ateityje.
Profesorė džiaugėsi, kad skambią sukaktį minime galėdami atsekti tam tikrą VDU istorijos tęstinumą, užmegzti dialogą tarp skirtingų absolventų kartų, giliau pažvelgti į universiteto intelektualines tradicijas. „Sukaktį sutinku ir kaip savotišką repeticiją prieš šimtmečio jubiliejų: ką 2022 m. norėtume ir turėtume žinoti apie senąjį universitetą, jo atvirumą pasauliui ir kartu rūpestį naujai atgimusia valstybe, apie džiaugsmą ir entuziazmą mokslui, kurį patyrė pirmieji Lietuvos universiteto studentai? Tai karta, prie kurios norėčiau iš arčiau prisiliesti. Ateities tik iš dabarties neišvesi, todėl tradicijos ir žvilgsnis atgal, man regis, labai svarbūs“, – sakė prancūzų ir išeivijos lietuvių poezijos tyrinėtoja, siūlydama semtis patirties iš garbingos VDU istorijos puslapių.
VDU – gyvybingas, sparčiai tobulėja
Buvusi VDU Senato narė šiltai atsiliepė ir apie dabartinį universitetą. Ji pritarė 90-mečio iškilmėse regalijomis taip pat apdovanotam VDU garbės daktarui prof. Reinui Raudui, jog universitetai yra bene svarbiausia intelektualinio ir dvasinio tobulėjimo vieta, pagrindinis naujovių variklis, o VDU šiuo metu žengia tinkama linkme. „Man artimiausi tie universitetai, kuriuose sėkmingai derinamos senosios ir naujausios tradicijos, plataus profilio išsilavinimas ir specialybiniai dalykai, menas ir mąstymas, studijos ir atvirumas pasauliui. Neabejoju, kad VDU gerai pasiruošęs vykdyti būtent šią misiją, tai itin gyvybingas universitetas, sugebantis tobulėti sparčiau nei kiti“, – komplimentų negailėjo profesorė.
Žvelgdama į universiteto veiklą laikinosios sostinės kontekste, prof. V. Skrupskelytė džiaugėsi, kad VDU vis dažniau savo erdves atveria visiems kauniečiams, ugdo pilietiškumą ir visuomeniškumą, yra gerai matomas universitetas Kaune ir visoje Lietuvoje: „Nesame sau sala – suprantame, kad mūsų misija nesibaigia šiapus slenksčio, auklėjame piliečius ir būsimus visuomenininkus“, – paaiškino akademikė. Pasak jos, nors VDU jau nuveikė nemažai, šioje srityje darbų niekada nebus per daug, kaip ir iniciatyvų, kuriomis parodome, kad esame įvairioms bendruomenėms įsipareigoję piliečiai.
Daugiau nei specialybė
Bendruomeniškumas, gimstantis VDU, sunkiai įsivaizduojamas be šiandien bene labiausiai universitetą garsinančio bruožo – liberaliųjų menų studijų pakraipos. Profesorės, kuri buvo VDU Senato narė iki 2010 m. nuo pat 1989-ųjų, pasiteiravome apie tais metais pradėtas šio bruožo užuomazgas. Kaip priminė prof. V. Skrupskelytė, plataus profilio studijų sistema buvo įdiegta netrukus po atkūrimo, bendromis išeivijos mokslininkų, prof. Egidijaus Aleksandravičiaus, prof. Algirdo Avižienio ir kitų pastangomis. Nuo pat pradžių siekta universitete diegti liberalias, įvairiapusiškas, gerai subalansuotas ir plataus profilio studijas, kurios rėmėsi Harvardo universiteto liberalių studijų modeliu.
Šiandien būtent šios iniciatyvos dėka VDU studentai gali džiaugtis užsienio kalbų ir kitų kursų pasirinkimo gausa ir laisve, galimybe mokytis nespecialybinių dalykų, gretutinėmis studijomis ir t. t. Šią filosofiją populiarina ir naujasis projektas „VDU: Daugiau nei specialybė“.
2010 m. atkurta Collegium Artes liberales draugija, anot prof. V. Skrupskelytės, siekia suburti žmones, kurie domisi liberalių studijų pakraipa, kviesti dėstytojus ir studentus į paskaitas, bendras diskusijas ir taip brandinti šią laisvųjų menų principais grįstų studijų idėją. „Norėčiau, kad ateityje pavyktų sukurti kokią nors artes liberales vienijančią struktūrą universiteto viduje, prisijungti prie Europos artes liberales universitetų tinklo. Ne mažiau svarbu yra ir suvokti, jog artes liberales kalba ne tik apie studijų sudedamąsias dalis bei šių dalių santykį, bet ir apie būtinybę pasidomėti pačiu mokymo ir mokymosi procesu“, – draugijos propaguojamų principų reikšmę įvardijo VDU dėstytoja.
Norėtų daugiau pasitikėjimo universitetais
Pasak pašnekovės, šias laisvųjų menų idėjas universitetas rizikuotų prarasti, jei pastaruoju metu Lietuvoje itin eskaluojama universitetų reforma būtų priimta, paliekant mieste tik vieną didelę aukštąją mokyklą. „Abejoju, kad taip išsispręstų tariama ar reali kokybės problema. Didelės aukštosios mokyklos, ypač valstybinės, nėra palanki terpė reformoms bei eksperimentams: per didelė rizika, kad, sujungus universitetus, bus prarasta labai daug – tarkim, VDU iniciatyvos bei patirtis puoselėjant liberalių studijų idėją. Nestatau lygybės ženklo tarp kokybės ir dydžio, tarp kokybės ir centralizuoto valdymo“, – neseniai vykusioje Kauno rektorių spaudos konferencijoje išreikštoms mintims iš esmės pritarė prof. V. Skrupskelytė.
„Reformos tegali ateiti iš vidaus, iš pačių universitetų, ne valdžios institucijų. Norėtųsi daugiau pasitikėjimo universitetais, mažiau abstrakčių schemų, neparemtų solidžia, konkrečia patirtimi, daugiau galimybių patiems universitetams laisvai kurti, pertvarkyti, įvertinti ir tobulinti studijų programas, tad ir daugiau pamatuotų iniciatyvų iš apačios. Čia visų pirma turiu omenyje pirmosios pakopos bakalauro studijas“, – sakė Vokiečių ir prancūzų filologijos katedros profesorė.
Paklausta apie pokyčius, kuriuos universitete pati siūlytų, linkėtų įdiegti, prof. Viktorija Skrupskelytė įžvelgė pakankamai erdvės tobulėjimui. „Universitetui linkiu kasmet laimėti milijardines loterijas!“, – VDU garbės profesorė pakreipė kalbą finansų pusėn ir pabrėžė, kad didesnės lėšos leistų statyti dar didesnes bibliotekas, kuriose studentai rastų daugiau šaltinių, siūlyti studentams dar daugiau stipendijų bei sumažinti krūvius dėstytojams, kad šie galėtų skirti daugiau dėmesio ne informacijai, o studento sugebėjimui ja pasinaudoti, ją valdyti.
„Man labiausiai rūpi tai, kas vyksta auditorijose. Manau, kad nežiūrint gausių ir gilių reformų, sistemoje likę per daug konspektavimo, santraukinio dėstymo, pakartojimo arba savotiškų sutartinių daiktų, žinių perdavimo kitam kaip estafetėje. Norėtųsi kitokio santykio tarp „pasiskolinau“ ir „pats sumaniau“, „dirbu savarankiškai“. Šia prasme ir linkiu universitetui tobulėti“, – universiteto ateities žingsnių kryptį siūlė dėstytoja prof. V. Skrupskelytė.
Prof. Viktorija Skrupskelytė vasario 14 d. universiteto 90-mečio šventės metu iškilmingame Senato posėdyje buvo apdovanota garbės profesoriaus regalijomis. Daugiau apie šį renginį galite skaityti čia.
