Paskelbti jaunimo kūrybos konkurso laureatai

3226

Vasario 1 d. buvo paskelbti kasmetinio VDU Lietuvių literatūros katedros Akademinio jaunimo kūrybos konkurso laureatai. Vertinimo komisija mielai pasidalino patarimais ir pastebėjimais su konkurso dalyviais – aukštųjų mokyklų studentais, moksleiviais, gimnazistais.

Šiemet konkurse dalyvavo 27 jaunuoliai, dauguma jų – universitetų studentai, tačiau dalyvavo ir septyni moksleiviai. Darbai buvo siunčiami ne tik iš Kauno, bet ir iš Marijampolės, Trakų rajono, Vilniaus, Klaipėdos ir kitų miestų.

Vertinimo komisiją sudarė VDU doc. dr. Indrė Žakevičienė, dr. Vijolė Višomirskytė ir dokt. Ramūnas Čičelis. Komisijos teigimu, renkant geriausius darbus, narių nuomonės sutapo. Iš viso buvo išrinkta vienuolika autorių, kurių darbus ketinama išleisti bendroje knygoje. Komisija geriausiai įvertino Reginos Sabonytės (VDU), Aistės Bartuškaitės (Marijampolės kolegija), Boženos Černis (VDU), Lauros Kromalcaitės (Marijampolės Sūduvos gimnazija), Juditos Jurkėnaitės (VDU), Kristinos Tamulevičiūtės (Sarajevo/Bolonijos universitetas), Roko Povilio (VDU), Gabijos Kalaušytės (LSMU), Paulos Urbonaitės (Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija) ir Žydrūnės Norkutės (Kauno Rokų vidurinė mokykla) darbus, o konkurso laureate tapo VDU trečiakursė Kamilė Asadauskaitė, pasirašiusi KarštaKošės slapyvardžiu.

Dauguma geriausių darbų – poezija, arba tiesiog eiliuoti tekstai. V. Višomirskytės teigimu, tai atspindi bendras visos lietuvių literatūros tendencijas. Kalbėdama apie atsiųstus prozos tekstus, VDU dėstytoja sakė, jog beveik visuose juntamas artumo, buvimo kartu, meilės poreikis. Anot literatūrologės, darbuose galima buvo pastebėti ir ironijos, tačiau ne tos, kuri žeidžia kitus, o labiau saviironijos. Ji atsiranda iš distancijos tarp to, kas kalba, ir to, apie ką kalba – tokia ironija yra svarbi lietuvių literatūrai.

R. Čičelis skaitytuose jaunimo kūriniuose pastebėjo ankstesnių rašytojų įtaką, tačiau pripažino, jog tekstai vis tiek buvo stiprūs. Jis taip pat teigė, kad tokiame amžiuje natūralu turėti literatūrinius idealus, jais vadovautis ir iš jų mokytis. Kalbėdamas apie prozos tekstus, R. Čičelis iškėlė gebėjimo pasakoti svarbą, nes išlaikyti klausytojo ar skaitytojo dėmesį yra sunku.

I. Žakevičienė atkreipė dėmesį, kad svarbu atsižvelgti į santykį tarp konkretaus skaitytojo ir teksto – nesvarbu, ar tas skaitytojas yra dėstytojas, poetas ar su literatūra visai nesusijęs žmogus, visų jų reakcija į tekstą turi būti panaši, nes geras tekstas skaitytojus veikia beveik vienodai. Aptardama konkurso dalyvių kūrybą, I. Žakevičienė taip pat įvardijo kraštutinumus, kurių geras rašytojas turėtų vengti: skaitytoją mažiau traukia tiesmukas, dienoraštinio tipo minčių ir jausmų išsakymas, tačiau taip pat nevertėtų kūrinio prasmės užkoduoti pernelyg sudėtingomis metaforomis ir simboliais. Svarbu, kad kūrinį kiekvienas skaitytojas galėtų atkoduoti savaip. Jei tokia pasirinkimo, interpretavimo laisvė palikta didelė, kūrinį galima laikyti sėkmingu, pavykusiu. I. Žakevičienė įvardijo ir dar vieną svarbų jaunųjų rašytojų trūkumą – vientisumo tekste stoką, nes kai kuriuose skaitytuose kūriniuose buvo juntama emocijų, stiliaus, nuotaikų kaita, kuri nebuvo pakankamai pagrįsta.

I. Žakevičienė taip pat prašė nenusiminti tų, kurių tekstai nebus įtraukti į knygą, nes tarp visų dalyvių siųstų tekstų nebuvo nė vieno, kuriame nebūtų juntama meniškumo ir kurio nesinorėtų skaityti. Dėstytoja skatino visus rašyti ir toliau. V. Višomirskytė priminė, jog daugelis žinomų menininkų pripažinimo sulaukė tik savo darbu. Taigi ir norint tapti geru rašytoju svarbiausia nepasiduoti, sunkiai dirbti, taip tobulinant savo gebėjimus.

Rudenį VDU literatūros katedra ketina skelbti naują akademinio jaunimo kūrybos konkursą, tad organizatoriai skatina ir toliau kurti, rašyti ir dalyvauti.

Akademinio jaunimo kūrybos konkursą VDU Lietuvių literatūros katedra rengia nuo 1993 m., beveik kasmet. Daugelį metų konkursą rėmė poeto Prano Lemberto šeima. Šio konkurso laureatais yra tapę A. Ptakauskaitė, E. Striogaitė, G. Kazlauskaitė, J. Butkytė, A. Fomina, R. Kmita, A. Kablys ir kiti šiandien žinomi jaunieji Lietuvos rašytojai ir literatai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.