Paskelbtas L. ir F. Mockūnų stipendijos laimėtojas

1365

Rugsėjo 30 d. minima lietuvių išeivijos žurnalisto, literatūros tyrinėtojo, kultūrologo Liūto Mockūno gimimo diena. Šiais metais „Santaros-Šviesos“ federacijos narys ir JAV lietuvių mėnraščio „Akiračių“ įkūrėjas bei redaktorius L. Mockūnas būtų šventęs savo 80-ąjį jubiliejų. Jau penktą kartą L. Mockūno gimimo dieną skelbiama, kas laimėjo Liūto ir jo žmonos Francoise Mockūnų vardinę stipendiją.

Jubiliejinė stipendija – istorijos doktorantei

Penktoji L. ir F. Mockūnų vardinė stipendija šiais metais skirta VDU Humanitarinių mokslų fakulteto doktorantei Inai Vaisiūnaitei. Studentė turi ambicijų nuvykusi į JAV Lituanistikos ir tyrimų studijų centrą bei Balzeko lietuvių kultūros muziejų atrasti naudingos informacijos ir šaltinių savo disertacijai „Amerikos lietuvių bendruomenės audio-vizualinės žiniasklaidos raida 1944-1990 metais“.

Kaip teigia VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešosios komunikacijos katedros lektorius dr. Mykolas Drunga, I. Vaisiūnaitės daktaro disertacijos tema yra kol kas labai mažai ištirta: „Tema praktiškai nenagrinėta, tačiau itin svarbi, kad, pagaliau suartėjant karo ir okupacijos viena nuo kitos atplėštoms lietuvių tautos dalims, būtų dar geriau pažinta diasporos kultūrinės ir politinės raiškos bei veiklos specifika“, – tikina dr. M. Drunga.

I. Vaisiūnaitės teigimu, daug vertingos medžiagos yra saugoma JAV lietuvių archyvuose, kurie nėra skaitmenizuoti, todėl iš Lietuvos nepasiekiami: „Į Lietuvoje esančius archyvus atkeliavo tik dalis mano temai reikalingos medžiagos. Informatyviausi lietuviški archyvai JAV yra įsikūrę Čikagoje. Išnagrinėjus šių archyvų fondus būtų galima rekonstruoti lietuvių išeivijos audiovizualinių komunikacijos priemonių vaizdinį“, – teigia doktorantė.

Stažuotės metu stipendijos laureatė taip pat planuoja susitikti su JAV bendruomenės nariais, kurie buvo susiję su lietuviško radijo ir televizijos laidų kūrimu, ir užfiksuoti išlikusius prisiminimus.

Tęsiamos mecenato tradicijos pritraukti pažangias idėjas į Lietuvą

L. Mockūnas mirė 2007 metais, tačiau jo pradėti darbai ir idėjos toliau įgyvendinamos, o atminimas pagerbiamas teikiant vardinę Liūto ir jo žmonos Francoise Mockūnų stipendiją studentams ar mokslininkams. Stipendijos nuo 2010 m. kasmet skiriamos studijoms ar praktikoms bei mokslininkų stažuotėms užsienyje.

Idėja steigti tokias stipendijas kilo L. Mockūno našlei Francoise Puzyna-Mockūnas. Pasak VDU mecenatės, taip įamžinamas ne tik jos vyro atminimas, tačiau suteikiama teisė jauniems ir gabiems VDU studentams ar mokslininkams parvežti „gerosios patirties“ į Lietuvą: „Jauniems žmonėms būtina keliauti, pagyventi užsienyje, įgyti gyvenimo daugiakultūrėje aplinkoje patirties, kad jie, grįžę į Lietuvą, galėtų ir mokėtų skleisti pažangias idėjas, keisti darbo kultūrą, kurti doros principais paremtą gyvenimą“, – teigė Francoise Mockūnas.

Pasak Liūto Mockūno žmonos, tokiu būdu ji taip pat siekia padėti Vytauto Didžiojo universitetui plėsti ir stiprinti tarptautinius ryšius, o Amerikos lietuvių bendruomenei – aktyvinti veiklą Lietuvoje. Ši iniciatyva – tai dalis VDU vykdomo projekto „Pasaulio lietuvių universitetas“, kurio vienas tikslų yra skatinti išeivijos ir Lietuvos mokslininkų bei studentų bendradarbiavimą.

Francoise Mockūnas taip pat po vyro mirties VDU perleido butą Vilniuje, esantį Žygimantų gatvėje, kuriame įsikūrė Vytauto Didžiojo universiteto atstovybė. „Esu tikra, kad jis bus naudingas laisvos ir nepriklausomos jaunos kartos žmonių lavinimui, o VDU atstovybė rengs susitikimus, paskaitas, kvies viso pasaulio lietuvius dirbti Lietuvos valstybei ir tautai, kaip tai darė mūsų karta išeivijoje“, – pasakoja VDU mecenatė.

Tiesos ieškotojas, kuriam rūpėjo lietuviškumo puoselėjimas tiek čia, tiek ir už Atlanto

Pasak L. Mockūną pažinojusių asmenų, Liūtas buvo tikrąją šio žodžio prasme liūtas – drąsus, doras, nebijantis pasakyti tiesą, o svarbiausia – nebijantis už tiesą ir pakovoti. Gyvendamas išeivijoje jis visada pasižymėjo kaip lietuvybės puoselėtojas, aktyviai dalyvavo lietuvių išeivių kultūrinėje veikloje, gabeno išeivijos knygas ir periodiką okupuotos Lietuvos šviesuomenei.

Nors L. Mockūnas buvo įgijęs elektros inžinieriaus profesiją, labai greit savo visą laiką ir kūrybinę energiją jis pradėjo skirti žurnalistikai ir rašytiniam žodžiui. Tiek tekstuose, tiek ir gyvai oponuodavo visoms valdžioms ir visuomeninėms struktūroms, o publicistikoje nevengė aštresnių pasisakymų ir dažnai laikydavosi visuomenėje nepopuliarių pozicijų. Talkino istorikams, abejojantiems 1941 m. Birželio sukilimo reikšme ir Lietuvių fronto nuopelnais laikinojoje vyriausybėje.

„Liūtas Mockūnas žavėjo ir stebino universalumu, nesenkančia energija, tolerancija, bet kartu ir aštria plunksna, nuolat inspiruodavo naujus projektus, į juos įtraukdavo ne tik bendraminčius, bet ir būrį jaunimo. Jo nonkonformistinė laikysena ir išmintis daugeliui kultūrinį liberalizmą kaip gyvenimo pagrindą suvokiančių žmonių buvo tikra gyvenimo mokykla“,  – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto darbuotojai.

Priešingai nei daugelis kitų išeivių, po daugiau kaip penkiasdešimt metų praleistų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), L. Mockūnas grįžo į gimtinę, tačiau ir čia nenustojo dirbti: aktyviai įsitraukė į kultūrinę veiklą, daug padėjo perkeliant „Akiračių“ leidybą į Lietuvą, su entuziazmu dalyvavo įvairiuose vykstančiuose renginiuose, rašė istorijos, kultūros, literatūros klausimais, visada operatyviai reaguodavo į svarbiausius įvykius Lietuvoje ir išeivijoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.