Parodoje pagerbta Klaipėdos krašto sukilimo sukaktis
Vytauto Didžiojo karo muziejus ir VDU biblioteka pristato nuotraukų ir dokumentų kopijų parodą „Klaipėdos krašto sukilimui – 90“, kuri eksponuojama prie VDU V. Biržiškos skaityklos (K. Donelaičio g. 52, II a.).
Parodoje demonstruojamos nuotraukos ir dokumentai, skirti svarbiam Lietuvos istorijos įvykiui – Klaipėdos krašto sukilimui, kuris vyko 1923 m.
1919 m. birželio 28 d. Versalio sutartimi Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perduotas laikinai valdyti Antantės valstybėms. Prancūzija vienintelė iš Antantės valstybių į Klaipėdą atsiuntė savo karius. 1922 m. pabaigoje Lietuvos Vyriausybė gavo žinių, jog Klaipėdos kraštą ketinama paskelbti laisvuoju miestu-valstybe. Norėdama išvengti tokių įvykių eigos bei remiama Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, Lietuvos Vyriausybė nusprendė Klaipėdos kraštą užimti jėga – tai turėjo padaryti specialiai šiam tikslui suformuota Ypatingosios paskirties rinktinė, kurią sudarė Lietuvos kariuomenės kariai, šauliai ir savanoriai.
1923 m. sausio 9 d. Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas išleido Manifestą, skelbiantį sukilimo pradžią. Tuomet iš Lietuvos į Klaipėdos kraštą žygį pradėjo Ypatingosios paskirties rinktinės kariai. Užėmimo operacija vyko sausio 10–15 d. Sukilėlių pajėgas sudarė apie 1400 vyrų, todėl vos pora šimtų prancūzų karių negalėjo išlaikyti Klaipėdos savo rankose. Sukilimo metu žuvo 12 lietuvių, 2 prancūzai ir 1 klaipėdietis žandaras.
1923 m. vasario 16 d. Ambasadorių konferencija nutarė Klaipėdos kraštą pripažinti Lietuvai, o Prancūzijos karo laivams palikus Klaipėdą, vasario 20 d. į ją įžengė Lietuvos kariuomenės daliniai. 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje pasirašyta Klaipėdos krašto konvencija, kuria kraštas pripažintas Lietuvai de jure. Nors Klaipėdos užėmimas buvo kruopščiai suplanuota karinė operacija, ją įprasta vadinti sukilimu. Sukilimo reikšmė – Klaipėda šiandien yra neatsiejama Lietuvos dalis.
Paroda eksponuojama prie V. Biržiškos skaityklos iki 2013 m. spalio 31 d.
