Parodoje ieškos laiko ir fotografijos sąlyčio taškų
Rugpjūčio 31 d., pirmadienį, 17 val., Kauno menininkų namų Parodų salėje (V. Putvinskio g. 56) bus atidaryta VDU filosofijos magistrės, fotomenininkės Mildos Kiaušaitės fotografijų paroda „Keistame laike“. Įėjimo kaina – vienas akmuo fotoinstaliacijai.
Naujoji paroda – laiko ir fotografijos sąlyčio taškų paieškos tąsa. Ši tema nagrinėta ir ankstesniame cikle „Iškreipta atmintis“. Paroda bus eksponuojama iki rugsėjo 18 d.
Autorė apie parodą
„Laiko tiesė – manoji netiesa. Nepatikimai, neįtikimai patogi konstrukcija. Nejaugi kurdami laiką taip pritrūkome vaizduotės?
Laiko nuoseklumas – tai jo seklumos. Reikia leistis pasroviui. Su tėkme, palei tėkmę. Gilyn. Kur sraunu.
Atsisakyti patogumo. Čiuopti, kol pirštai užkabins Gordijaus mazgą. Jo neatvyti ir neperkirsti.
Liesti. Žvilgsniu. Sekundžių čiuptuvėliais. Kur laikas kaip esatis ir esantysis.
Suklusti. Laiko nepaklusnume – akimirkai suklusti.
Tik-tiek.
Tik-tiek.
Tik-tiek.“
Apie autorės parodą
„Vienokį ar kitokį supratimą turi visi ir nieko blogo, jeigu jis atitinka klišę, susijusią su fotografijos neišvengiamu akimirksniškumu. Klausimas kyla tada, kai pabandome pažvelgti į laiko ir fotografijos santykį atidžiau – kaip į pačius reiškinius, o ne į tai, kuo aš ir taip esu tikras. Prieš mane fotografija – aš jau žinau, kad tai fotografija, jau žinau, kad ji yra momentiška, kristališka, statiška struktūra. Bet ar tikrai? Kokia tokio begalinio tikrumo priežastis? Štai tada ir sugaunu save kaip dresuotą nematytoją… Savotišku nematytoju galima tapti ir puikiai išmanant fotografijos technikas, kompoziciją, istoriją. Juk tai ne kas kita, o išmoktų (dresūros būdu įgytų) jau žinau rinkiniai, kurie trukdo matyti. Tad kurgi ta alternatyvi galimybė matyti užuot nemačius?
Juodai baltos, pilkai juodos Mildos fotografijos puikiai tinka lavinti šią galimybę, galimybę matyti užuot žinojus. Taip, tai vaizdai rėmuose, taip, ten peizažai, architektūra, žmonės, bet kitokie – tikri. Ekspertas tuojau pasakytų – taigi čia dokumentinė fotografija, nieko ypatingo… Ir vėl klaida, kuri, atrodytų, visiškai neišvengiama, kai fiksuojama „tikrovė“. Juokingiausia, kad tikrovė apskritai nefiksuotina… Iš fotoaparato išsprūdęs vaizdas tampa tos nefiksuotinos tikrovės dalimi. Panašia, kaip ir žmogus, tik už pastarąjį kartais ilgaamžiškesne.“
VDU Filosofijos katedros lekt. Rimantas Viedrynaitis
***
Milda Kiaušaitė (gimė 1992 m. birželio 17 d. Kaune) fotografuoja jau dešimtį metų, o prieš penkerius metus Kauno menininkų namuose eksponavo pirmąją autorinę parodą „Varno pasakos“. Iš viso M. Kiaušaitė yra surengusi 6 autorines parodas, dalyvavusi grupinėse parodose Lietuvoje ir už jos ribų. Kitos tebekuriamos arba užbaigtos serijos: „Varno pasakos“ (2009-2010), „Odė žmogiškumui“ (2007-2010), „Beveidžiai, arba Intensyvios mintys“ (2011 – dabar), „Iškreipta atmintis“ (2010-2013), „Dreams“ (2012), „Įsižiūrėjimai: menininkų portretai“ (2014 – dabar), „Laiškai iš…“ (2012 – dabar).
2005-2011 m. fotografė lankė Kauno moksleivių techninės kūrybos centro Moksleivių meninės fotografijos studiją „Kadras“. Vadovė – Tatjana Kuzmina.
2013 m. priimta į Lietuvos fotomenininkų sąjungą.
2015 m. M. Kiaušaitė su pagyrimu baigė VDU filosofijos studijų krypties filosofijos studijų programą ir įgijo filosofijos bakalauro laipsnį. Bakalauro baigiamasis darbas – „Laikas ir fotografija“. Vadovas – lekt. Rimantas Viedrynaitis.
Rengėjų informacija
