Lenkijos ir Lietuvos vokiečių kalbos mokymosi skirtumai

654

S. Barniškienė

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) Germanistikos ir romanistikos katedros profesorė Sigita Barniškienė lankėsi tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Pradžia. 20 metų germanistikai Olštyne“ Olštyne (vok. Allenstein), Vokietijoje.

Varmės ir Mozūrijos universitete konferencijos pranešimai buvo susiję su sąvoka „Anfang“ (vok. pradžia), prof. S. Barniškienė pasirinko pristatyti Johanneso Bobrowskio eilėraščių pradžios ir pabaigos koreliacijas. J. Bobrowskis, kuriam 2017 metais būtų sukakę šimtas metų, artimas lietuvių skaitytojui, nes jo kūryboje daug lietuviškų gamtos, istorijos, kultūros detalių ir motyvų, kurie kitiems gali būti tolimi ir nesuprantami.

Dalyvių pranešimų temos buvo labai įvairios, skirtingais aspektais nušviečiančios literatūrinių, lingvistinių, didaktinių reiškinių pradžią. Vienas iš garbingiausių prelegentų prof. dr. phil. dr. h.c. Hans-Gert Roloff iš Laisvojo Berlyno universiteto (vok. Freie Universität Berlin) Vokietijoje, kuris kalbėjo apie neseniai atrastą pirmąjį Siegfriedo Lenzo romaną „Der Überläufer“, prof. dr. Karol Sauerland (Varšuvos universitetas/ Slupsko Pomeranijos Akademija) apie filosofinius materijos ir sąmonės beribiškumo klausimus, prof. dr. Christofer Herrmann (Gdansko universitetas/ Berlyno Technikos universitetas) apie Marienburgo pilies atstatymą ir Romantizmo pradžią Prūsijoje, dr. Alina Kuzborska (Varmės ir Mozūrijos universitetas) apie prūsų kultūros liudijimus literatūroje. Konferencijoje dalyvavo 70 germanistų iš Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Švedijos, Graikijos, Kinijos ir Lietuvos.

Dr

Dvi kinės, rengiančios disertacijas Berlyno Laisvajame universitete, skaitė pranešimus apie Erwino Piscator dokumentinį teatrą ir apie estetinį erdvės vaizdavimo potencialą R. M. Rilkės romane „Maltės Lauridso Brigės užrašai“. Konferencijos metu buvo juntama, kad visus konferencijos dalyvius vienija mokslinio pažinimo siekis ir aistra, nes, kaip savo kalboje pabrėžė Vokietijos generalinė konsulė Cornelia Pieper, cituodama J. G. Herderio žodžius: be susižavėjimo ir aistros užmiega geriausios žmogaus protinės galios.

Požiūris į vokiečių kalbos mokymąsi ir studijas Lenkijoje ženkliai skiriasi nuo Lietuvoje pastebimo dėmesio sumažėjimo šiai svarbiai Europos Sąjungos kalbai. Šiuo metu Lenkijoje yra daugiausia vokiečių kalbos besimokančių žmonių, palyginus su kitomis Europos šalimis: 2,3 mln., iš jų 2,1 mln. mokyklose, daugiau nei 96 tūkst. vokiečių kalbos mokosi 408 aukštosiose mokyklose. Lietuvoje šie skaičiai yra daug mažesni: vokiečių kalbos iš viso mokosi daugiau nei 34 tūkst. Iš jų beveik 29 tūkst. bendrojo lavinimo mokyklose, o beveik 5 tūkst. Šios užsienio užsienio kalbos mokosi 38 aukštosiose mokyklose (statistikos šaltinis).

Lenkijoje vokiečių kalba populiari dėl įvairių priežasčių: istoriniai ir kultūriniai santykiai, geopolitikos bendradarbiavimas ekonomikos srityje. Taip pat didelę įtaką vokiečių kalbos mokymusi daro darbo rinka Vokietijoje, suteikianti absolventams su vokiečių kalbos žiniomis patrauklias darbo vietas, prestižiniai universitetai ir aukštosios mokyklos, siūlantys perspektyvias studijų programas bei aukštas stipendijas.

Olštynas – nedidelis miestas, turintis 176.000 gyventojų. Įkurtas XIV a., iki 1466 m. priklausė Vokiečių ordinui. 300 metų jis buvo Lenkijos miestas, tačiau po pirmojo Lenkijos padalijimo 1772 m. miestas atiteko Prūsijai. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Varmės sostinė vėl priklauso Lenkijai. Žymiausias šio miesto gyventojas buvo astronomas Nikolajus Kopernikas, kuris čia gyveno 1516 – 1521 m. Olštyno pilyje yra astronominė lenta, kuri padėjo Kopernikui tiksliai apskaičiuoti pavasario ekvinokciją.

Das Denkmal für Nikolaus Kopernikus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.