Karo frontas: studentas vs. stresas

1713

Apie stresą visi girdime daug. Neretai jį patiriame ir patys. Kodėl darome tokias išvadas? Nes atlikome tyrimą!

Artėjančios Pasaulinės psichikos sveikatos dienos – spalio 10-osios – proga, grupė VDU IV kurso psichologijos studentų surengė universitete besimokančiųjų apklausą, kuria siekė nustatyti, kaip studentai susiduria ir kovoja su stresu.

100 apklausos dalyvių užpildė subjektyviai suvokto streso skalę (Perceived Stress Scale), kurią 2008 m. iš anglų kalbos išvertė Karolina Karpavičiūtė. Šiame klausimyne reikėjo perskaityti 14 teiginių ir kiekvieną iš jų įvertinti, kiek jis asmeniškai tinka nuo „niekada“ iki „beveik visada“, atsižvelgiant į paskutinį mėnesį. Gauti duomenys privertė susimąstyti – nebuvo nei vieno iš apklaustųjų, kuris visiškai nepatirtų streso per paskutinį mėnesį.

Tad kaip kovoti su šia visus apėmusia psichologine įtampa?

Svarbiausia yra atitraukti savo mintis nuo jį keliančio objekto (užgriuvusių namų darbų, atsiskaitymų, namų ilgesio, konfliktų ar jausmo, jog nieko nebegali kontroliuoti). Tai galima padaryti išeinant pasivaikščioti, išsimaudant vonioje, paskaitant knygą, pažiūrint filmą, klausantis muzikos, susiplanuojant savo laiką, mankštinantis, medituojant ir t. t.Turbūt daugelį iš šių būdų naudojate, jei ne – rekomenduojame išbandyti.

Tačiau šiandien siūlome ne taip dažnai girdimą būdą. Tai Kevino Danielso sukurtas streso valdymo metodas, kurį sudaro 4 stadijos:

  • Pirmoji stadija – kažkas atsitinka. Stresas kils tuo atveju, jei įvykis įsiterps į nepalankius išorinius veiksnius (pavyzdžiui, per didelis mokymosi krūvis) ir prisidės individualios charakteristikos veiksniai (tarkim, dėstytojas blogai išdėstė medžiagą ir pareikalavo dirbti individualiose grupelėse iš anksto į jas paskirstęs. Tose grupėse dirbančių studentų darbo stiliai gali būti nesuderinami. O kilę ginčai – labai tinkama erdvė stresui formuotis). 
  • Antroji stadija – situacijos įvertinimas. Jos metu studentas įvertina, ar įvykis gali sukelti stresą. Jeigu ši situacija kelia grėsmę pačiam studentui (kuo pasekmės gali būti nemalonesnės, tuo ji grėsmingesnė), tikimybė, kad stresas „užpuls“ pasirinktą auką, išauga. 
     
  • Trečioji stadija – kova. Jeigu studentas nusprendžia, kad stresui taip lengvai pasiduos, yra dvi išeitys: 

o       sutelkti visą dėmesį į problemos įveikimą ir bandyti kautis intelektiniais ginklais, t. y. kovoti už galimybę pačiam keisti įvykių tėkmę;

o       sutelkti visą dėmesį į savo emocijas (tai labiau tinka studentams, kurie nemėgsta apsikrauti per dideliu darbo krūviu), t.y. bandyti atrasti ir teigiamą medalio pusę.

Dažniausiai naudojami abu kovos būdai, nes jei ieškoma tik teigiamų pusių, pasiekiamas trumpalaikis efektas, o tie, kurie išdrįs susiremti su stresu pasitelkę intelektinius gebėjimus, sieks rasti problemos esmę.

Kokį kovos būdą pasirinks studentas, priklauso nuo turimų išteklių bei asmeninių savybių. Ištekliai – tai parama iš socialinės, organizacinės aplinkos. Jeigu studentas pakankamai savarankiškas, jis gali pakeisti tuos darbo aspektus, kurie sukelia stresą. Taip pat labai svarbi kolegų, draugų parama. Kuo jų daugiau,  tuo mažiau šansų stresui laimėti. Kolegos, draugai gali padėti įvertinti situaciją, pasiūlyti problemos sprendimą arba tiesiog leisti išsiverkti.

Taip pat labai svarbios asmeninės savybės: studentai, kurie tiki, kad gali keisti situaciją, paprastai moka geriau pasinaudoti turimu savarankiškumu ir parama.

  • Ketvirtoji stadija – rezultatų įvertinimas. Stresą įveikus naudinga dar kartą pamąstyti, kokie kovos būdai buvo naudoti. Neretai yra tikimybė, jog situacija ir vėl bus palanki stresui.

Ar tai paprasta? Turbūt efektyviam rezultatui reikalinga nuolatinė praktika. Remiantis mūsų atliktu tyrimu, universitetas yra vieta, kur susirenka pakankamai stresą patiriančių žmonių. Bandykime jį įveikti kartu!

Dar kartą dėkojame klausimynus pildžiusiems studentams ir tikimės, jog šis supažindinimas su streso įveikimu yra naudingas. Taip mes paminime Pasaulinę psichikos sveikatos dieną spalio 10-ąją ir kviečiame dalyvauti šiai dienai skirtuose renginiuose!

Nuoširdžiai prašome išsakyti savo nuomonę apie straipsnį čia.

Autoriai: Rūta Daugirdaitė, Kristina Ignatavičiūtė, Karolis Jasinauskas, Agnė Juškauskaitė, Donata Miknevičiūtė, Justina Mockaitytė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.