Interviu su Suomijos ekonomistu Jorma Pohtola

Suomijos ekonomistas Jorma Pohtola vedė verslo seminarus VDU ir keturių kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams. Svečio teigimu, geriausias priešnuodis emigracijai – skatinti jaunimą kurti verslą Lietuvoje.

Lietuvos akademinis jaunimas – žingeidus, gabus ir kūrybiškas, galintis sukurti puikią savo šalies ateitį. Vienintelė problema – daug išsilavinusių jaunų žmonių emigruoja, geresnės ir greitesnės karjeros galimybių ieškodami užsienyje. Suomijos Aalto universiteto Smulkaus verslo centro (SVC) dėstytojas dr. Jorma Pohtola įsitikinęs, kad vienas veiksmingiausių būdų gabius jaunuolius išlaikyti šalyje – aktyviai skatinti juos kurti verslą Lietuvoje.

Būtina ugdyti studentų verslumą, aiškinant kaip žengti pirmuosius žingsnius versle, kaip sukurti ir įvesti į rinką naujus produktus ir paslaugas, kaip apsidrausti nuo galimų didelių finansinių nuostolių. Apie visa tai penkių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams vestuose seminaruose „Ryšių su klientais ir finansų vadyba“ kalbėjo žinomas Suomijos ekonomistas J. Pohtola. Kviečiame skaityti interviu su juo apie kliento svarbą, studentų baimę kalbėti angliškai, patirties įtaką sėkmingam verslui ir jaunų žmonių emigraciją.

Svarbiausia – ryšys su klientu

Kokią svarbiausią žinią norėjote perduoti Lietuvos studentams?

Vedžiau vienos dienos seminarus apie tai, kaip įvesti produktą į rinką, rinkodarą. O taip pat apie ryšį su klientais – kaip, suradus klientą, jį išlaikyti.

Labai gerai, kad studentai iš penkių skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų (VDU, KTU, KU, VK, ASU, – red. past.) dabar yra verslo plano kūrimo procese. Viena verslo plano sudedamųjų dalių ir yra rinkodara. Taigi, jie turi apibūdinti, paaiškinti, koks tai yra produktas ar paslauga, kokio dydžio yra rinka, į kurią nori įžengti, kas yra jų konkurentai, kaip jie veikia. Tai – viena mano vedamų seminarų dalis.

Kitoje dalyje aiškinu kaip įžengti į rinką, naudojant skirtingus rinkodaros įrankius: reklamą, prekės ar paslaugos pristatymą, tiesioginę rinkodarą, kainodarą ir pan. Taip pat studentams aiškinau, kaip jie gali greičiau patekti į rinką.

Seminarą užbaigiame įsivaizduodami, kad jau turime savo klientą. Jų pasitenkinimas produktu ar paslauga turi būti aukštas, kad jie sugrįžtų pas tave. Jei bus laimingi – sugrįš, todėl būtina puoselėti santykius su klientais. Jei žinai klientų vardus ir adresus, lengviau komunikuoti su jais. Tai mano pagrindinė žinia studentams.

Studentai bijo kalbėti angliškai

Kokį įspūdį susidarėte apie Lietuvos studentus? Ar galite juos palyginti su kitų šalių akademiniu jaunimu?

Iš lietuvių studentų akių matau, kad jie klauso labai atidžiai, yra susidomėję ir nori gauti kuo daugiau informacijos. Iš tokios reakcijos sprendžiu, kad jie savo universitetuose neturi tokio pobūdžio mokymų.

Angliškai studentai supranta labai gerai, tačiau ne taip laisvai kalba, jiems pritrūksta žodžių. Jie užduoda labai gerus klausimus, todėl matau, kad domisi, tačiau laisvai bendrauti anglų kalba jiems yra sudėtinga, jie galbūt bijo kalbėti. Todėl geriausia būtų dirbti mažose grupėse, su 5-7 žmonėms, tačiau jų čia susirinkę gerokai daugiau.

Palyginimui, suomiai angliškai kalba visiškai laisvai. Tačiau man teko dėstyti daugelyje pasaulio šalių. Pavyzdžiui, vedžiau mokymus Pietų Azijos šalyse – Pietų Korėjoje, Vietname, Malaizijoje. Pastebėjau, kad žmonės visur iš esmės yra vienodi. Skiriasi tik kalbos mokėjimo lygis. Lietuvos studentai yra tipiški Europos studentai.

Nežinau ar Lietuvoje veikia studentų mainų programos, tačiau būtų labai gerai visiems studentams bent vieną semestrą pastudijuoti užsienyje. Be to, visos aukštosios mokyklos privalėtų kviestis vizituojančius užsienio profesorius. Tai taip pat labai padėtų.

Sėkmingo verslo garantas – patirtis

Jūsų patarimai jauniems žmonėms, norintiems teisingai pradėti verslą.

Studentams jau sakiau – pabaigę universitetą, jie turėtų bent keletą metų padirbėti pramonės įmonėse, kad susidarytų bendrą vaizdą, įgytų patirties, tai jiems labai padėtų. Statistika rodo, kad 50 proc. naujai įkurtų kompanijų „miršta“ po 5 metų. Tai – didelis procentas. Išgyvenimo tikimybę galite padidinti įgydami patirties pramonės įmonėse prieš pradėdami savo verslą. Suomijoje verslą pradedantys žmonės dažniausiai turi 5–8 metus patirties gamyboje, pramonėje.

Tačiau po dvejų, penkerių ar aštuonerių metų baigęs universitetą absolventas jau nebus toks jaunas ar  drąsus, turės šeimą, kuriai labai svarbus finansinis stabilumas, kuri nenori rizikuoti…

Savo verslą pradėti norintiems jauniems žmonėms sakau, kad jie į bendrovės valdybą turi įtraukti bent keletą patyrusių žmonių. Pavyzdžiui, jei verslą pradeda trys žmonės, jie gali pasidalinti po 20 proc. akcijų. Į valdybą įtraukti patyrę vadovai, verslininkai – po 10 proc. akcijų. Techniniai darbuotojai – po 5 proc. Tai padidintų įmonės išgyvenimo tikimybę.

Turbūt dar vienas būdas įgyti neįkainojamos patirties – studijų metais pradėti daug investicijų nereikalaujantį mažą verslą?

Taip, studijų metais užsiimti mažu verslu yra puiki idėja, jei į verslą neinvestuojamos didelės lėšos.

Verslo inkubatoriai – taip taip pat gera erdvė jauniems žmonėms pradėti verslą, per 2–3 metus įgyti patirties. Mano universitete veikiančiame verslo inkubatoriuje šiuo metu veikia apie 90 įmonių.

Inkubatorius veikia jau apie 15 metų, todėl mes turime ilgalaikius įkurtų įmonių veiklos rezultatus.  Atlikome tyrimą, kaip tris metus inkubatoriuje veikusioms įmonėms sekasi jį palikus. 95 proc. jų veikė ir po penkių metų, palikus inkubatorių. Palyginkite su anksčiau minėta statistika, kuri rodo, kad 50 proc. naujai įkurtų kompanijų „miršta“ po 5 metų.

Svarbiausia problema – emigracija

Ar lengva Lietuvoje pradėti verslą?

Estijoje aš lankiausi šimtus kartų, Latvijoje – gal 20 kartų, tačiau niekad nebuvau Lietuvoje. Tik šį pavasarį atvykau pirmą kartą į jūsų šalį. Aš maniau, kad Lietuva labai labai atsilieka nuo kitų dviejų Baltijos valstybių. Tačiau matau, kad iš esmės viskas yra panašu. Tai mane maloniai nustebino.

Lietuviai yra tipiški baltai, daug ir sunkiai dirbantys žmonės, todėl aš matau šviesią ateitį. Vienintelė problema yra ta, kad jūs turite išlaikyti jaunus žmones, sulaikyti juos nuo išvažiavimo svetur. Štai kodėl reikia kurti verslą čia.

Prizas – verslo idėjos realizavimas

Suomijos ekonomikos specialistą J. Pohtolą į Lietuvą pakvietė studentų verslumo ugdymo projekto START rengėjai. 2011 metų pabaigoje startavęs ir du metus truksiantis projektas START jungia penkias šalies aukštąsias mokyklas bei mokslo ir technologijų parkus. Jo dalyviai ne tik gauna daug naudingų finansinių, rinkodaros, ekonominių žinių, bet ir varžosi dėl itin viliojančio prizo – savo verslo idėjos realizavimo.

START dalyvauja KTU regioninis mokslo parkas, Kauno technologijos universitetas, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos Mokslo ir technologijų parkas, Klaipėdos universitetas, Visorių informacinių technologijų parkas, Vilniaus kolegija, Aleksandro Stulginskio universiteto Mokslo ir technologijų parkas ir Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacija.