Globalus vystymas: skurdi Kambodžos kasdienybė

1065

2016 metais Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) pradėjo naują pasaulinę vystomojo bendradarbiavimo politikos darbotvarkę, kuria siekiama įgyvendinti 17 tikslų per ateinančius 15 metų. „Vieni iš svarbiausių šios darbotvarkės prioritetų – ekstremalaus skurdo ir bado sumažinimas bei sveikatos, higienos ir sanitarijos sąlygų pagerinimas skurdžiausiose pasaulio valstybėse“, – akcentuoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Regionistikos katedros vedėja dr. Sima Rakutienė.

Remiantis 2015 metų JTO ataskaita, pasaulyje apie 836 milijonai žmonių vis dar gyvena ties kraštutinio skurdo riba, už mažiau nei 1. 25 dolerio per dieną, tačiau lyginant su 1990 m. buvusia situacija labiausiai skurstančiųjų skaičių pavyko sumažinti daugiau nei perpus. Pasak UNICEF (liet. Jungtinių Tautų vaikų fondas) tyrėjų, tokių kaip Jan Vandemoortele, dalinė minėtos darbotvarkės sėkmė priklausė ir nuo to, kad pasauliniu lygiu pavyko susitarti dėl konkrečių siekiamų rodiklių ir kriterijų.

Kambodžos „sėkmės“ istorija

Lyginant skirtingus pasaulio regionus pastebima, jog Afrikoje skurdo mažinimo programa nebuvo itin sėkminga, tačiau Pietryčių Azijoje, lyginant su 1990 m. situacija, kraštutinį skurdą pavyko sumažinti daugiau nei 80%. „Azijos Vystymo banko duomenimis, Kambodža laikoma vienu sėkmingiausių atvejų kovojant su ekstremaliu skurdu šalyje“, – Kambodžą, kaip vieną geriausių vystymo bendradarbiavimo pavyzdžių pristato S. Rakutienė. Vis tik, nepaisant parodyto progreso šioje šalyje, kurioje apie 80% gyventojų tebegyvena ir dirba kaimo vietovėse, būtina toliau vystyti sveikatos, mokymo ir ypač sanitarijos sąlygas.

VDU „Tarptautinės politikos ir vystymo studijų“ bakalauro programos absolventė Greta Puodžiūnaitė, šiuo metu dirbanti Kambodžos „Trailblazer Cambodia Organization“, tiesiogiai prisideda sprendžiant vystomojo bendradarbiavimo problemas ir ypač įgyvendinant šeštąjį JTO vystymo programos tikslą bei vykdo sanitarijos projektus („Eco-Soap bank“ ir „WASH“), kuriais siekiama pagerinti higienos lygį ir sumažinti su tuo susijusias ligas Kambodžos kaimo vietovėse. „Vandens ir sanitarijos trūkumas laikomos vienomis svarbiausių priežasčių dėl šeimų, ir ypač vaikų, sveikatos problemų, o Kambodža turi vieną didžiausių vaikų mirtingumo rodiklį Pietryčių Azijoje, kurio priežastis dažnai nulemia numanomos ir išvengiamos ligos, susijusios su imunizacija, mityba ir sanitarija“, – problemas vardija G. Puodžiūnaitė.

Vis tik per pastarąjį dešimtmetį, remiantis UNICEF pateikiamomis ataskaitomis ir tyrimais, vaikų mirštamumą Kambodžai pavyko reikšmingai sumažinti – nuo 124 (2000 m.) iki 35 vaikų mirčių 1000 gyventojų (2014 m.), tačiau mirtingumo rodikliai yra kur kas didesni kaimo vietovėse.

Gyvenimo kokybei didinti – sanitarijos galimybių gerinimas

Kambodžos kaimuose sanitarinių sąlygų aprėpimas yra itin mažas, tai yra vienas blogiausių rodiklių regione bei visame pasaulyje, neskaitant Afrikos, nes kaimo vietovių gyventojai turi tris kartus mažesnes priėjimo prie vandens ir sanitarijos galimybes lyginant su Kambodžos miestų gyventojais. Anot G. Puodžiūnaitės, dėl itin prastos situacijos kaimo žmonės naudoja ryžių ir bananų medžių laukus savo atliekoms išmesti ir tokiu būdu teršia vandenį, kuris reikalingas jų kasdieniam gyvenimui. „Siekiant pagerinti situaciją ir spręsti šias problemas šalyje dirba daugybė nevyriausybinių institucijų, organizuojančių jaunų žmonių apmokymus dėl tinkamos higienos įpročių įgijimo“, – patirtimi dalijasi vystymo bendradarbiavimo specialistė.

UNICEF duomenimis, bakterinės ligos gali būti sumažintos 40% vien dėl rankų plovimo muilu. „Pagerintos sanitarijos, vandens prieinamumo sąlygos, higienos praktikos prisidėtų ir prie ekonominio vystymo bei skurdo mažinimo, deja, tyrimai rodo, jog apie 75% Kambodžos kaimo šeimų negali įsigyti bazinių higienos produktų, įskaitant muilo“, – Kambodžos situaciją analizuoja G. Puodžiūnaitė. Pernelyg daug vaikų vis dar neturi priėjimo prie švaraus vandens, galimybės naudotis tualetu ar plautis rankas su muilu, todėl dažnai tai tampa odos ligų, kvėpavimo ligų, virškinimo, viduriavimo ir kitų ligų ar net mirčių (apie 10 000 kasmet) priežastimis.

Su Kambodžos kaimų šeimomis ir vietinėmis institucijomis aktyviai dirbanti VDU absolventė G. Puodžiūnaitė akcentuoja, jog siekiant ilgalaikio rezultato būtinas nuolatinis švietimas bei higienos, vandens ir sanitarijos programų palaikymas.

Aplinkosaugos problemoms spręsti – higienos vystymo projektai?

Programa  „Eco-Soap Bank“ (liet. „Perdirbto muilo bankas“), su kuria dirba vystomo specialistė G. Puodžiūnaitė yra pirmoji ir gana unikali visame Pietryčių Azijos regione. Ją įsteigė socialinis antrepreneris Samir Lakhani. „Perdirbto muilo bankas“ teikia produktus ne tik kaimo šeimoms, bet ir įvairioms institucijoms, mokykloms, ligoninėms, našlaičių prieglaudoms ir kitoms organizacijoms. Programą vykdantys darbuotojai ir savanoriai surenka išmesto, panaudoto muilo gabalėlius, dažniausiai iš Kambodžos viešbučių industrijos, ir juos perdirba bei išdalija bendruomenėms bei užtikrina, jog muilo dalinimas būtų susietas su higienos įpročių mokymo programomis. Pagrindinis finansavimo šaltinis yra „Sumar-Lakhani“ fondas, kuris remia ne pelno siekiančias organizacijas pasauliniu mastu, o programos įkūrėjas Samir Lakhani aktyviai rengia įvairias paraiškas Jungtinėse Valstijose.

„Eco-Soap Bank“ yra viena iš tokio pobūdžio vystomojo bendradarbiavimo programų, kurias vykdo „Trailblazer Cambodia Organization“, o šią organizaciją papildo ir savanoriai iš viso pasaulio. Dar studijuodama Vytauto Didžiojo universitete „Tarptautinės politikos ir vystymo studijų“ programą G. Puodžiūnaitė keletą mėnesių praktikavosi ir atliko savanorystę šioje institucijose, o baigusi studijas nusprendė sugrįžti į Siem Reap khmerų bendruomenę ir tapusi organizacijos programų vadove šiuo metu aktyviai prisideda vykdant pasaulinę vystomojo bendradarbiavimo politikos darbotvarkę.

„Viena iš svarbiausių iniciatyvų – mokyklų paramos programa buvo pradėta tik lapkričio 1d., tačiau sąraše jau yra daugiau negu 100 mokyklų (apie 25 tūkst. vaikų), kurios gauna mūsų produktus kartu su švietimu, o galutinis tokios programos tikslas – aprūpinti visas Kambodžos mokyklas, ne tik Siemreabo provincijoje, todėl šiuo metu stengiamės pasiekti vystymo bendradarbiavimo su „UNICEF Cambodia“, –  apie higienos vystymo Kambodžoje  siekius pasakoja G. Puodžiūnaitė.

„Eco-Soap Bank“ projektas yra orientuotas ne tik į higienos programų plėtojimą, bet ir aplinkosaugą. Kambodža yra besivystanti šalis, kurioje tarša itin didelė, o atliekų tvarkymo sistema labai prasta, taip pat ir atliekų tvarkymo stoka glaudžiai susijusi su egzistuojančiomis sanitarinėmis problemomis visoje šalyje“. Kaip gerą pavyzdį, sprendžiant vystomojo bendradarbiavimo problemas, VDU regionistikos specialistė S. Rakutienė aptaria „Eco-Soap Bank“ projektą, kuris perdirbo daugiau nei 11.499 kg atliekų, kurios kitu atveju keliautų į didžiulius Kambodžos šiukšlynus, o higienos produktais buvo aprūpinta daugiau nei pusė milijono žmonių. „Šis projektas yra gana konkretus pavyzdys kaip viena programa apjungia net keleto vystomojo bendradarbiavimo darbotvarkės tikslų (sanitarijos, sveikatos, skurdo mažinimo, aplinkosaugos) siekimą“, – teigia VDU dėstytoja S. Rakutienė.

Sima Rakutienė yra Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Regionistikos katedros vedėja, politikos mokslų daktarė.

Greta Puodžiūnaitė yra Kambodžos „Trailblazer Cambodia“ organizacijos programų vadovė, Vytauto Didžiojo universiteto bakalauro programos „Tarptautinės politikos ir vystymo studijos“ absolventė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.