Visos naujienos
Vyks H. Radausko poezijos ir biografijos pristatymas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorijos studentų klubas ir Rusų kultūros centras gruodžio 7 d., trečiadienį, 15 val. kviečia į vertėjos Anos Gerasimovos-Umkos vertimų į rusų kalbą knygos „Ugnim ant debesų“ (rus. „Огнем по небесам“) pristatymą. Knygoje – Henriko Radausko poezija ir biografinė medžiaga. Vakaro metu vertėja skaitys poeto eiles ir savo vertimus, pasakos apie Henriko Radausko gyvenimą išeivijoje, savo santykį su jo kūryba.
Pasaulio šachmatų mėgėjų čempionate – VDU pergalė
Lapkričio 20-28 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko Pasaulio šachmatų mėgėjų komandinis čempionatas, kuriame pirmąją vietą užėmė VDU pirmoji komanda. Renginį vainikavo apdovanojimai geriausioms komandoms – jie buvo įteikti atskirose kategorijose pagal komandų Pasaulio šachmatų federacijos (FIDE) reitingą.
Užsienio kalbų institute – galimybė mokytis 30 kalbų
VDU Užsienio kalbų institutas kviečia studentus, darbuotojus ir visuomenę registruotis ir pasinaudoti puikia galimybe mokytis kalbų – jų universitete siūloma net 30. Primename, kad bakalauro ir vientisųjų studijų studentų registracija į A, B, ir C gr. dalykus pavasario semestrui vyksta nuo lapkričio 23 d. iki gruodžio 23 d.
CLARIN-LT pristatymas ir skaitmeninių išteklių kūrimas
Gruodžio 9 d. 10 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, 313 aud.) vyks seminaras skirtas CLARIN-LT 2016 m. veiklai pristatyti bei diskusija apie humanitarinių ir socialinių mokslų tyrėjų lūkesčius, kuriant ir naudojant skaitmeninius išteklius.
Atminties politika ir sudėtingi istorijos momentai
Lapkričio 30 d., 18 val, Atviros Lietuvos fonde (Didžioji g. 5, Vilniuje) vyks diskusija apie atminties politiką ir klaidingus „atminties kodus“ – „Atmintis“. Istorinė politika ir atminties politika užima labai svarbią vietą kiekvienos tautos viešajame diskurse, taip pat ir lenkų, ir lietuvių tautose.
XXI a. mokslo muziejus: laikinas ir keičiantis žmones
Šiuo metu kultūros institucijų idėja išgyvena krizę – kaip ją išspręsti? Viena vertus, galima ieškoti būdų stabilizuoti, išsaugoti tai, kaip mūsų manymu turėtų veikti institucija. Tačiau, kita vertus, turime atkreipti dėmesį į įvairius besitęsiančius procesus, nelygybes ir pabandyti iš naujo apibrėžti, kokia turėtų būti šiandieninė kultūrinė institucija ar muziejus. Ką norime padaryti, kokio tipo institucijas norime turėti, kokia architektūra su jomis siejama, kaip sukurti tą papildomą erdvę ir kokios politinės ideologijos, politinės erdvės dera su visais šiais pasirinkimais?
